- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-29
- Bylos Nr.
- I-6851-463/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01451-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Donatas Vansevičius, Jolanta Malijauskienė, Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- J. L.
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonei Registrų centrui
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjui J. L., atsakovės atstovei Viktorijai Kasperavičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. L. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. L. skunde prašo panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Vilniaus filialo 2016-02-19 sprendimą Nr. LKS 584 įpareigoti atlikti veiksmus įregistruojant 1999-05-27 sutarties Nr. 9-G (toliau – ir Sutartis) pagrindu įgytas patalpas ir panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos 2016-03-10 sprendimą Nr. cspr1-61 (b. l. 14–16).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė papildyti registro duomenis, t. y. patalpas, esančias gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), požeminėje stovėjimo aikštelėje (toliau – ir Patalpos), registruoti kaip atskirą objektą arba kaip buto Nr. 4 priklausinį. Pasak pareiškėjo, Sutartis patvirtina, kad namo statytojas įsipareigojo automobilių stovėjimo vietas, pažymėtas Nr. 1, 2, 3, bei prie jų 4 kv. m plotą sandėliukui, atskirti nuo bendro naudojimo patalpų sumūryta siena.
Nurodė, kad atsakovas nesivadovavo pateiktais dokumentais apie pareiškėjo įsigytą nekilnojamąjį turtą bei netinkamai taikė teisės aktus. Pabrėžė, kad pagal Sutartį įsigijo konkrečias vietas, atskirtas nuo bendro naudojimo patalpų, o registratorius jas nepagrįstai įregistravo kaip bendro naudojimo automobilių stovėjimo aikštelę. Toks nuosavybės įteisinimas neatitinka tikrovės ir pažeidžia patalpos savininko teises naudotis nuosavybės teise.
Pabrėžė, kad statytojas – 498-oji gyvenamojo namo statybos bendrija (toliau – ir GNSB) ir E. L. pasirašė atskirą sutartį dėl automobilio stovėjimo vietų įrengimo aikštelėje. Statytojas 2002-01-22 pažymoje (toliau – ir Pažyma) nurodė, kad E. L. su statytoju pilnai atsiskaitė, jokių pretenzijų jai neturi. Teigė, kad atsakovas nevertino pareiškėjo pateiktų dokumentų. Nesutiko su atsakovo argumentais, kad registracijai reikalingas savivaldybės leidimas. Be to, atsakovas nepagrįstai reikalauja automobilių stovėjimo vietoms atskiro adreso, kadangi vietos nurodytos Sutartyje. Be to, asmeniui, neturinčiam buto (duomenys neskelbtini) name, atsakovas 2003-03-05 įregistravo automobilių stovėjimo vietą požeminėje dalyje kaip atskirą objektą be pažymos ir registracijai reikalingų dokumentų.
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 35–38).
Atsiliepime nurodė, kad, atsižvelgęs į tai, jog į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys apie butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, dokumento dėl negyvenamosios patalpos – 36,62 kv. m ploto garažo bokso, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Garažo boksas) su bendro naudojimo automobilių stovėjimo aikštele, pažymėta R1-1 ((duomenys neskelbtini) iš 771,53 kv. m, t. y. 32,71 kv. m, teisėto suformavimo pareiškėjas Teritoriniam registratoriui nepateikė, šiai negyvenamajai patalpai adresas nėra suteiktas, tiek Teritorinis, tiek Centrinis registratorius priimdami skundžiamus sprendimus jokių jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nepažeidė, veikė pagal teisės aktų suteiktą kompetenciją, todėl ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.
Pažymėjo, kad pareiškėjas nuo 2006-03-15 iki 2009-09-18 ne kartą Teritoriniam registratoriui teikė prašymus dėl automobilių stovėjimo vietų ir sandėliuko. Pareiškėjas kvestionuoja Teritorinio registratoriaus 2002-01-28 priimto sprendimo teisėtumą, nors teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais šio įregistravimo neskundė ir neginčijo. Pabrėžė, kad kadastro ir registro duomenys apie Butą, į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą buvo įrašyti 1999-11-03 parengtos kadastro duomenų bylos bei Pažymos pagrindu. Pažymoje nėra duomenų, jog E. L. būtų įgijusi nuosavybės teises į konkrečias automobilių stovėjimo aikštelės vietas, taip pat nėra nurodyta, jog ji įgijo nuosavybės teises ne tik į butą su dalimi automobilių stovėjimo aikštele, bet į Butą ir į atskirą nekilnojamojo turto objektą – Garažo boksą.
Pastebėjo, kad pareiškėjas faktiškai kreipėsi dėl naujo nekilnojamojo turto objekto kadastro ir registro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą bei atitinkamai Buto kadastro duomenų pakeitimo. Pabrėžė, kad pareiškėjas turi pateikti ir pažymą dėl naujo nekilnojamojo turto objekto galimybės naudoti pagal paskirtį bei naujai suformuotai patalpai turi būti suteiktas adresas. Nurodė, kad tik 2009-06-10 atliktų kadastrinių matavimų metu buvo nustatyta, jog Butas (su bendro naudojimo automobilių stovėjimo aikštele, pažymėta R1-1) yra performuotas į du nekilnojamojo turto objektus: 44,58 kv. m. ploto butą bei atskirą negyvenamąją patalpą – 36,62 kv. m ploto Garažo boksą, todėl pareiškėjo nurodytos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatos, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, netaikomos.
Pažymėjo, kad Sutartis nėra viešojo administravimo subjekto sprendimas, patvirtinantis nekilnojamojo daikto (atskiro Garažo bokso) suformavimo teisėtumą. Nėra jokių duomenų, kad E. L. buvo perduotos ne bendrojo naudojimo patalpos, o konkrečios automobilių stovėjimo aikštelės vietos ir sandėliukas, todėl pareiškėjo reikalavimas įregistruoti daugiabučio namo rūsyje esančias Patalpas (garažo boksą) Sutarties pagrindu, atmestinas.
Akcentavo, kad Garažo boksui turi būti suteiktas adresas, remiantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 139.9 punkto bei Adresų formavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-23 nutarimu Nr. 2092 „Dėl Adresų formavimo taisyklių patvirtinimo“.
Taip pat nurodė, kad skunde nurodyti kitų asmenų atžvilgiu priimti Teritorinio registratoriaus sprendimai nėra teisiškai reikšmingi šio skundo nagrinėjimui.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, remiantis ginčijamame sprendime nurodytais argumentais (b. l. 25–26).
Atsiliepime akcentavo, kad skundžiamame sprendime išsamiai išdėstytos faktinės aplinkybės bei nurodyti teisiniai motyvai, o skunde pareiškėjas nenurodė jokių naujų aplinkybių ir argumentų.
Trečiajam suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, byla nagrinėjama VĮ Registrų centro atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje kilęs ginčas dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo ir VĮ Registrų centro pareiškėjo ginčijamų sprendimų, kuriais netenkintas jo prašymas įrašyti / pakeisti nekilnojamųjų daiktų – Garažo bokso ir Buto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Remiantis rašytiniais byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre 2002-01-28 buvo įregistruotos E. L. nuosavybės teisės į 64,96 kv. m ploto Butą su bendro naudojimo automobilių stovėjimo aikštele, 1999-11-03 parengtos kadastro duomenų bylos ir Pažymos pagrindu (b. l. 39–40).
Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre 2006-10-30 buvo pakeisti (amalgamacijos būdu, įregistravimo pagrindas 2006-10-23 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, sumažėjęs plotas 20,38 kv. m) kadastro ir registro duomenys, t. y. buvo įregistruotas faktas, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso Butas su bendro naudojimo automobilių stovėjimo aikštele R1-1 ((duomenys neskelbtini) iš 897,23 kv. m, t. y. 78,06 kv. m (b. l. 39–40).
Pareiškėjas J. L. 2016-02-10 VĮ Registrų centro Vilniaus filialui pateikė prašymą Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre pakeisti Buto kadastro duomenis bei įrašyti negyvenamosios patalpos – Garažo bokso su bendro naudojimo automobilių stovėjimo aikštele, pažymėtos R1-1 kadastro ir registro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Pareiškėjas su prašymu pateikė Sutarties kopiją (b. l. 85–86), VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2009-06-10 parengtą Garažo bokso kadastro duomenų bylą ir Buto kadastro duomenų bylą (b. l. 93–104).
Teritorinis registratorius 2016-02-19 priėmė sprendimą Nr. VILKS-584, išnagrinėjęs pareiškėjo 2016-02-10 prašymą, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir 14 straipsnio 4 punktu, atsisakė pakeisti Buto kadastro duomenis ir įrašyti Garažo bokso kadastro ir registro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, nes nepateiktas naujos patalpos suformavimo teisėtumą patvirtinantis dokumentas bei naujai suformuotai patalpai nesuteiktas adresas (b. l. 89–90).
Pareiškėjas 2016-02-29 pateikė skundą dėl Teritorinio registratoriaus priimto sprendimo (b. l. 30–31).
Centrinis registratorius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2016-03-10 spendimu Nr. csprl-61 paliko galioti Teritorinio registratoriaus 2016-02-19 priimtą sprendimą (b. l. 27–29). Konstatavo, kad atsakovo argumentai dėl nepateikto dokumento, patvirtinančio naujos patalpos suformavimo faktą, bei nesuteikto adreso laikytini pagrįstais (b. l. 27–29).
Pareiškėjas nesutinka su Teritorinio ir Centrinio registratoriaus priimtais sprendimais ir teigia, kad atsakovas nevertino Sutarties, Kadastro duomenų bylos ir nepagrįstai reikalavo suteikti patalpai adresą, nesivadovavo įstatymais.
Teritorinio registratoriaus sprendimas grindžiamas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu bei 14 straipsnio 4 punktu.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2015-11-01) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad išnagrinėjęs prašymą, Kadastro tvarkytojas gali priimti vieną iš šių sprendimų, t. y. prašymą atmesti. Kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nustatomos aplinkybės, nurodytos šio Įstatymo 14 straipsnyje, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka atsisako patenkinti prašymą, grąžina pateiktus dokumentus ir raštu praneša apie tai prašymą padavusiam asmeniui bei išdėsto atsisakymo motyvus.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad Kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio įstatymo reikalavimų.
Šiuo atveju kadastro tvarkytojas, nustatęs, kad pareiškėjas nepateikė viešojo administravimo subjekto sprendimo patvirtinančio nekilnojamojo daikto – Garažo bokso suformavimo atskiru objektu bei šiam nekilnojamajam daiktui nebuvo suteiktas adresas, atsisakė įrašyti / pakeisti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kurių 84 punkte nustatyta, jog kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai.
Tokios pat nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 84 punkte, o šių nuostatų 84-1.2 bei 84-1.2.4 punktuose nurodyta, jog teikiant Kadastro tvarkytojui prašymą įrašyti statinio (patalpos), suformuoto pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnį, kadastro duomenis ar juos pakeisti po statinio (patalpos) rekonstravimo, kapitalinio remonto, paprastojo remonto, atnaujinimo (modernizavimo), paskirties pakeitimo ar kitokio pertvarkymo, Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiama statinio kadastro duomenų byla ir pažyma apie naujai suformuoto nekilnojamojo turto kadastro objekto (patalpos arba statinio) galimybę naudoti pagal paskirtį.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su 2016-02-10 prašymu pateikė Sutartį ir 2009-06-10 Garažo bokso kadastro duomenų bylą, tačiau pažymos apie naujai suformuotą nekilnojamąjį turto kadastro objektą galimybę naudoti pagal paskirtį nepateikė. Tokio dokumento pareiškėjas nepateikė ir teismui.
Pažymėtina, kad pagal teismo aukščiau nurodytas Nekilnojamo turto registro įstatymo nuostatas, nekilnojamo turto kadastriniai matavimai ir daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus registravimas yra dvi skirtingos procedūros. Pareiškėjo pateikta teismui apžiūrai garažo bokso kadastrinių matavimų byla ir 857-osios DNSB elektros patikrinimo aktas(b.l. 110) negali tapti nekilnojamo daikto pakeitimo ar įregistravimo pagrindu.
Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad atsakovas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nepateikė naujos patalpos suformavimą patvirtinančio dokumento. Šiai pozicijai pritarė ir Centrinis registratorius.
Pažymėtina, kad pagal Sutartį E. L. įsigijo automobilio stovėjimo vietas Nr. l, Nr. 2 ir Nr. 3 požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje bei 4 kv. m plotą sandėliukui už lifto šachtos (duomenys neskelbtini) name. Pagal sutarties 11 p. statytojas 498-oji GNSB įsipareigojo išmūryti pertvaras, kad požeminės automobilių stovėjimo aikštelės vietos Nr. l, Nr. 2, Nr. 3 ir 4 kv. m sandėliuko plotas būtų atskirti, taip pat įsipareigojo įrengti atskirą elektros energijos apskaitą ir jungiklį (b. l. 7–8).
Pažymoje nurodyta, kad E. L. yra 2 kambarių 64,96 kv. m ploto Buto ir automobilių stovėjimo aikštelės R1-1 (duomenys neskelbtini) savininkė. Šioje Pažymoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad E. L. būtų įgijusi nuosavybės teises į tam tikras konkrečias automobilių stovėjimo aikštelės vietas ar į atskirą nekilnojamojo turto objektą – Garažo boksą. Tuo tarpu iš pateiktų įrodymų kadastrinių matavimų bylos ir bendro patalpos plano nustatyta, kad yra suformuota ir pertvarkyta ginčo patalpa, išmūrytos pertvaros, įrengta atskira elektros apskaita ir junginklis.
Byloje nustatyta, kad 1999-11-03 parengtoje kadastro duomenų byloje užfiksuota, jog automobilių stovėjimo aikštelę R1-1 sudarė viena 897,23 kv. m ploto bendro naudojimo patalpa (b. l. 48). Tokie duomenys užfiksuoti ir Nekilnojamojo turto kadastro registre. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų jo teiginius, kad jis įgijo konkrečią automobilių stovėjimo aikštelės dalį ar Garažo boksą. Byloje nepateikti duomenys, kurie tokias aplinkybes patvirtintų.
Nors pareiškėjas ir nurodė, kad apie Butą įrašyti duomenys yra netikslūs, tačiau Pažyma, kuria remiantis, įrašyti duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, yra nenuginčyta. Pažymėtina, kad šioje byloje nevertinamas Pažymos teisėtumas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011).
Akcentuotina, kad duomenys (teisės aktų nustatyti dokumentai), kurių pagrindu buvo įregistruota asmens daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, gali būti vertinami kitaip negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą Nekilnojamojo turto registre, tik juos nuginčijus įstatymuose nustatyta tvarka. Byloje nėra pateiktų įrodymų, kad buvo įregistruoti neteisingi nekilnojamojo daikto kadastro duomenys.
Visuma nustatytų aplinkybių patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi ne dėl duomenų tikslinimo, o dėl naujo nekilnojamojo turto objekto – Garažo bokso, suformuoto atitvarinėmis konstrukcijomis, atskyrus dalį patalpų iš bendro naudojimo patalpų R1-1, kadastro ir registro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą bei atitinkamai Buto kadastro duomenų pakeitimo. Duomenų tikslinimas ir naujo objekto suformavimas yra skirtingi kadastro tvarkytojo atliekami teisiniai veiksmai, sukeliantys skirtingas teisines pasekmes.
Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi nekilnojamieji daiktai: 1) žemės sklypas; 2) statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai ar rekonstravimui reikalingas leidimas statyti naują statinį ar leidimas rekonstruoti statinį; 3) patalpa, šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Minėto įstatymo 2 dalyje taip pat įtvirtinta, jog atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti: 1) patalpos (bendrojo naudojimo patalpos, kambariai butuose ir pan.), kurių negalima suformuoti kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus; 2) statinių ar patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, priklausiniai, kuriais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, pagal savo savybes nuolat susiję su pagrindiniu daiktu; 3) žemės dangos, sankasos, iškasos, pylimai, geležinkelio pabėgiai ir bėgiai, riboženkliai, melioracijos ir kiti įrenginiai, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su žemės sklypu ar statiniu, kaip atskiru nekilnojamuoju daiktu; 4) statinys, kurio statybai ar rekonstravimui nereikalingas leidimas statyti naują statinį ar leidimas rekonstruoti statinį.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas nekilnojamųjų daiktų formavimas, t. y. nekilnojamieji daiktai formuojami šiais būdais: 1) suformuojant naują nekilnojamąjį daiktą; 2) padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus; 3) atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus; 4) sujungiant kelis Nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus į vieną nekilnojamąjį daiktą; 5) atliekant nekilnojamojo daikto amalgamaciją.
Įvertinus minėtas nuostatas, darytina išvada, kad nekilnojamojo turto kadastro objektu gali būti registruojama patalpa, kuri turi būti suformuota Nekilnojamojo turto kadastro 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais kaip atskiras nekilnojamas daiktas.
Pareiškėjas teigė, kad atsakovas nevertino jo pateiktų dokumentų, t. y. 2009-06-10 suformuotos kadastro duomenų bylos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad kadastro duomenų surinkimas (kadastrinių matavimų atlikimas) apie nekilnojamąjį daiktą, taip pat unikalaus numerio suteikimas nereiškia, kad nekilnojamojo turto objektas yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-02-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-297/2008, 2016-07-21 nutartis Nr. eA-1730-502/2016).
Atsižvelgus į tai, pareiškėjo skundo teiginiai, kad atlikti kadastriniai matavimai, kuriuose nurodyta, jog Garažo boksas suformuotas kaip atskiras nekilnojamasis objektas, yra nereikšmingi, kadangi jie nepatvirtina, jog nekilnojamojo turto objektas yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tokie duomenys negali patvirtinti atskiro nekilnojamojo objekto suformavimo ar įregistravimo. Darytina išvada, kad pateikta 2009-06-10 kadastro duomenų byla negali būti pagrindas spręsti dėl nekilnojamojo turto registracijos. Taip pat teismas sutinka su atsakovo išvada, kad Sutarties pagrindu negalėjo būti įregistruotas Garažo boksas. Teismo vertinimu, atsakovas tinkamai vertino pareiškėjo pateiktus dokumentus.
Akivaizdu, kad jokių netikslių duomenų tikslinimo, nesant įregistruoto naujo nekilnojamojo turto objekto, atsakovas negalėjo atlikti, kadangi tik atlikus registraciją galimas jų tikslinimas. Pažymėtina, kad buvo pateikti visi tie patys duomenys, kurių teisingumu pareiškėjas neabejojo ir neginčijo, o naujų dokumentų atskiro nekilnojamojo turto objektui suformuoti nepateikė.
Be to, pareiškėjas skunde teigė, kad Teritorinis registratorius 2002-01-28 į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą neteisingai įrašė duomenis, t. y. Butą su bendro naudojimo automobilių stovėjimo aikštele, pažymėta R1-1, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais įregistravimo faktą būtų skundęs. Šioje byloje nevertinamas įrašytų duomenų 2002-01-28 teisingumas.
Taigi, registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Duomenys (įstatymų nustatyti dokumentai), kurių pagrindu buvo įregistruota asmens daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, gali būti vertinami kitaip negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą nekilnojamojo turto registre, tik juos nuginčijus įstatymuose nustatyta tvarka.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokios pačios nuostatos įtvirtintos ir Nekilnojamojo turto registro įstatyme.
Pažymėtina, kad pareiškėjas jau buvo kreipęsis į Teritorinį registratorių su prašymais dėl automobilių stovėjimo vietų ir sandėliuko registracijos. Teritorinio registratoriaus ir Centrinio registratoriaus sprendimais, kuriais buvo atsisakyta atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. Remiantis informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-04-12 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1022-20/2007 dalį E. L. skundo dėl Teritorinio registratoriaus ir Centrinio registratoriaus priimtų sprendimų dėl sandėliukų teisinės registracijos paliko nenagrinėtą, o dėl sprendimų panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-04-12 sprendimu Nr. I-8427-21/2007 pareiškėjos E. L. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiose bylose teismas vertino tų pačių automobilių stovėjimo vietų ir sandėliuko teisinės registracijos aplinkybes bei padarė išvadą, kad automobilių stovėjimo vietos ir sandėliukas nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip atskiri nekilnojamieji objektai. Atkreiptinas dėmesys, kad kitų asmenų atžvilgiu priimti sprendiniai negali paneigti byloje nustatytų aplinkybių ir pagrįsti pareiškėjo skundo. Šioje byloje vertinami individualūs sprendimai, priimti pagal pareiškėjo 2016-02-10 prašymą bei su juo pateikti dokumentai.
Pareiškėjo teigimu, Teritorinis registratorius nepasisakė dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylų, kurios, jo teigimu, atitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai prašoma nekilnojamojo turto kadastre pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų, Kadastro tvarkytojas šiuos duomenis pakeičia pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Kadastro nuostatų nustatyta tvarka.
Kadastro įstatymo 9 straipsnio 3 dalis patvirtina, kad vadovaujantis šia norma yra keičiami kadastro duomenys, jeigu yra buvusių ir prašomų pakeisti kadastro duomenų matavimų neatitikimai, pateikiami kitokie matavimo duomenys, negu yra įrašyti kadastre. Pagal šios normos prasmę ir jos galimą praktinį taikymą, nauji kadastriniai duomenys turėtų būti tikslesni. Taigi, tikslintini ar keistini duomenys, jei jie apskritai yra įregistruoti, šiuo atveju atskiro nekilnojamojo objekto nebuvo suformuoto ir įregistruoto, taigi, negalėjo ir tikslinti tokių duomenų. Nagrinėjamu atveju netaikytinos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 3 d. nuostatos, įrašant 36,62 kv. m ploto garažo bokso, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, o atsakovas pagrįstai vadovavosi minėto įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi.
Reikalavimas, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų, gali būti pripažintas tenkintinu tik tuo atveju, jei būtų pateikti įrodymai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie nuosavybės teisę neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kad įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, buvo padarytos techninės klaidos, t. y. nekeičiant atsakovo priimtų sprendimų dėl daiktinės teisės registravimo, išregistravimo, bei dokumentų, kurių pagrindu daiktinė teisė įregistruota (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-10-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3287-602/2015).
Kadangi Pažymoje nėra duomenų apie konkrečias automobilių stovėjimo vietas ir sandėliuką, o jokių kitų naujų dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisių atsiradimą į Garažo boksą, pareiškėjas nepateikė, tai darytina išvada, kad atsakovas ir Centrinis registratorius pagrįstai pripažino, jog nėra pagrindo registruoti naują nekilnojamojo turto objektą.
Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė kitos pažymos dėl naujo nekilnojamojo turto objekto – Garažo bokso galimybės naudoti pagal paskirtį. Pateikta Pažyma nenuginčyta. Tik nuginčijus pažymą ar nekilnojamojo turto įregistravimo neteisingumą, pareiškėjas, pateikęs naują pažymą, galėtų atitinkamai siekti suformuoti naują objektą su atskirai pažymėtomis automobilių stovėjimo vietomis.
Be to, pareiškėjo teiginiai, kad nekilnojamojo turto objektui neturi būti suteiktas adresas, kadangi vietos nurodytos Sutartyje, atmestinas kaip nepagrįstas.
Į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi statinių kadastro duomenys, nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, t. y. turi būti įrašomas nekilnojamajam daiktui Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktas adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris). Adresų formavimo taisyklių 4.3 punkte nustatyta, jog adresų objektai yra pastatai ar jų kompleksai, kurie yra arba gali būti suformuoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Pagal tų pačių taisyklių 5 punktą, adreso objektas nėra tie pastatų priklausiniai, laikinieji pastatai, kurie negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Vadovaujantis Nuostatų 139.9 punktu, Nekilnojamojo turto registre yra įrašomi tie adresai, kurie įregistruoti Adresų registre. Nustačius, kad Garažo boksas nebuvo suformuotas kaip atskiras objektas, o siekiant įregistruoti naują nekilnojamąjį objektą, jis yra ir adreso objektas, todėl atsakovas pagrįstai padarė išvadą, kad tesės aktų nustatyta tvarka nebuvo suteiktas adresas.
Konstatuotina, kad atsakovas pagal jam suteiktą kompetenciją išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir priėmė teisingą sprendimą. VĮ Registrų centro sprendimas, priimtas dėl teritorinio registratoriaus sprendimo, yra motyvuotas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis, tinkamai įvertintos faktinės aplinkybės, todėl pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių ginčijami sprendimai turi būti panaikinti.
Netenkinus pagrindinio reikalavimo panaikinti ginčijamus sprendimus, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus įregistruojant Sutarties pagrindu įgytas patalpas. Minėta, kad Sutartyje nėra duomenų, kad E. L. buvo suteiktos konkrečios automobilių stovėjimo aikštelės vietos ir sandėliukas, todėl pareiškėjo reikalavimas įregistruoti daugiabučio namo rūsyje esančias patalpas – Garažo boksą, remiantis Sutartimi negali būti tenkinamas. Be to, Sutartis nėra viešojo administravimo subjekto sprendimas, patvirtinantis nekilnojamojo daikto (atskiro garažo bokso) suformavimo teisėtumą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjo J. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.