Utenos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, vidurinio išsilavinimo, nevedusiam, neteistam, gyv., (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini), kaltinamą padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. kaltinamas tuo, kad 2019m. balandžio 11d., apie 23 valandą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, tyčia sugriebęs savo močiutei M. O. J. už abiejų rankų riešų, juos spausdamas ir tempdamas jėga , ją stumdė, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai M. O. J. poodines kraujosruvas kairiame dilbyje ir dešinio riešo srityje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas t.y. kaltinamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

D. J. , kuris kaltinamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką , numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje , paaiškino, jog jis serga ir vartoja vaistus. Tuo metu gyveno pas močiutę ir nurodytą dieną kartu su draugu P. N. ir tėvu vartojo alkoholį močiutės bute. Išgėrimo metu susipyko su P. ir jiedu koridoriuje susimušė. Juos norėjo išskirti močiutė. Tada jis suėmė močiutę už rankų riešų ir stūmė tolyn. Jis nenorėjo nuskriausti močiutės ir tai padarė ne tyčia. Šiuo metu jis vartoja vaistus, nevartoja alkoholio. Nurodė, jog daug kartų buvo gydytas ligoninėse. Prašė jo šiuo metu nevežti į ligoninę ir neuždaryti.

Nukentėjusioji M. O. J. parodė, jog D. J. yra jos anūkas ir dažnai gyvena pas ją. Jo tėvas gyvena (duomenys neskelbtini), tai D. pagyvena ir tenai. Nurodytu laiku , jos bute buvo D., P. ir D. tėvas J.. Visi vartojo alkoholį. Vėliau koridoriuje susipyko D. ir P.. Ji priėjo jų išskirti ir anūkas suėmęs ją už riešų patraukė tolyn. Suėmęs suspaudę stipriai, nes liko mėlynes. Buvo triukšmas ir kažkas iškvietė policiją. Tai buvo pirmas kartas, kai anūkas prieš ją smurtavo. Ji žino, jog jis serga ir būna ūmus, tačiau po to karto jis pastoviai vartoja vaistus , nevartoja alkoholio . Ji pati nueina pas gydytoją išrašo jam vaistų ir prižiūri, jog jis vaistus išgertų. Dabar ji jo nebebijo, žino jo charakterį, todėl pataiko žodžius, kad jo nesupykdytų. Anūkas ne kartą buvo gydytas ligoninėse. Jis pats išsikviečia policiją, gydytojus. Dėl pavartoto smurto ji anūkui pretenzijų neturi, nes anūkas jos atsiprašė, tai buvo pirmas kartas.

Liudytojas P. N. parodė, kad nurodytu laiku J. bute jis buvo apsistojęs ir tą dieną kartu su D. J. ir jo tėvu vartojo alkoholį. Vėlai vakare, D. močiutė kažką pasakė D. ir jis supykęs griebė močiutei už riešų ir ją stūmė. Tuomet jis pasakė D., kad močiutės neskriaustų ir iškvietė policiją. Matė, jog D. labai supykęs, žino, jog jo elgesys neprognozuojamas, todėl ir paskambino į policiją.

Iš byloje esančios 2019-04-15 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 413/2016 (05) matyti, jog apžiūrint M. O. J. jai nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, dešinio riešo srityje paveikus kietais bukais daiktais, 3 trauminiais poveikiais , dėl ko nežymiai sutrukdyta jos sveikata (b. l. 20).

Iš byloje esančios 2019 m. birželio 26- liepos 3 d., teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 87TPK-97/2019 matyti , kad tyrimo metu nustatyta , kad D. J. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, iki to ir šiuo metu sirgo (serga) psichikos sutrikimu (duomenys neskelbtini). Dėl to jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, jam reikalingas priverstinis stacionarinis gydymas bendro tipo sąlygomis specializuotame psichiatrijos stacionare. (b. l. 71-75).

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, jog surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, jog D. J. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje , t.y., jog nurodytu laiku, D. J. smurtavo prieš močiutę M. O. J.. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, tai paties D. J. parodymais, nukentėjusiosios , liudytojo parodymais.

Teismo posėdžio metu dalyvavusi teismo psichiatrė ekspertė Lidija Gruzdienė patvirtino ambulatorinės teismo psichiatrijos , teismo psichologijos ekspertizės išvadas apie D. J. būseną uždraustos baudžiamojo įstatymo veikos padarymo metu ir šiuo metu. Paaiškino, jog D. J. diagnozuota (duomenys neskelbtini). Jis 11 kartų gydytas stacionare, paskutinį kartą 2019m. vasario 25 - kovo 7 dienomis. Tyrimo metu su juo susikalbėjo sunkiai, buvo labai nervingas, buvo neprognozuojamo elgesio, keikėsi. Prisipažino, jog smurtavo prieš močiutę, teigė daręs netyčia. Šiuo metu jo būklė pagerėjusi , nes vartoja vaistus, tačiau jaučiasi įtampa. Mano, jog jam būtinas stacionarus gydymas, nes yra rizika, jog nutrauks vaistus ir tuomet jo būklė pablogės , o tuo pačiu ir jo pavojingumas. Nurodė, jog vaistus jam parnešė močiutė, o turėtų pats D. apsilankyti pas gydytoją, nes tokiems ligoniams kaip jis yra galimybė išrašyti injekcinius vaitus, kuomet vaistai yra suleidžiami, tuomet nėra tokios rizikos, kad nustojus vartoti tabletes, būklė pablogės. D. J. liga yra lėtinė, ją reikia ilgai gydyti, kad būtų pasiekta ligos remisija. Negalima vartoti su vaistais alkoholio.

Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog D. J. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdama nepakaltinamas. (LR BK 17str.)

Priverčiamoji medicinos priemonė yra valstybės prievartos priemonė, kuri taikoma asmenims, padariusiems pavojingas veikas esant jiems nepakaltinamiems ir dėl šios veikos nelaikomos nusikalstamomis. Be to, priverčiamoji medicinos priemonė taikoma tik asmenims, kurie atsižvelgiant į padarytos pavojingos visuomenei veikos pobūdį bei šių asmenų sveikatos būklę, yra pavojingi, nepriklausomai nuo asmens, kuriam ji taikoma , noro, siekiant medicininėmis priemonėmis , bei stebint jo elgesį, neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką. BK 98 straipsnyje , reglamentuojančiame priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą, nurodyta , kad sprendžiant , kokią medicinos priemonės rūšį taikyti, atsižvelgiama į psichikos sutrikimo sunkumą, padarytos veikos pobūdį bei pavojų, kurį asmuo gali kelti sau ir aplinkiniams.

Šioje byloje D. J. padaryta pavojinga veika pasireiškė smurtu prieš močiutę M. O. J.. Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje yra priskirta prie nesunkių veikų, tokią veiką D. J. padarė pirmą kartą, su močiute susitaikė ir ji jam dovanoja, jo veika nebuvo itin pavojinga ir nesukėlė sunkių pasekmių. Kaip nustatyta nuo padarytos veikos praėjo keturi mėnesiai. D. J. pastoviai vartoja vaistus, ligos paūmėjimo nebuvo ir pati ekspertė nurodė, jog jo būklė yra pagerėjusi, tik ji teigė, jog būtina rūpintis, jog jis pastoviai vartotų vaistus ir lankytųsi pas gydytoją. Pats D. J. pasižada vartoti vaistus ir ne vartoti alkoholio, nes nenori būti uždarytas į ligoninę, jį prižiūri močiutė, kuri ir toliau juo rūpinsis.

Įvertinus D. J. sveikatos būklės pasikeitimą, bei visas byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgiant į teismo psichiatrinės ekspertizės išvadas, ekspertės paaiškinimus, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas D. J. nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę- ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą .( LR BK 98 str. 1d., 1 p. )

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 400, 401,403 str. str. , BK 98 str.

nutaria:

Pripažinti D. J. nepakaltinamumo būsenoje padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Nutartis per 20 dienų gali būti apskųsta Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.