Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Virginijai Vermontaitei,

2020 m. rugsėjo 22 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. M. ir S. K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos R. M. ir S. K. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi su skundu į teismą prašydamos panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NŽT) 2020 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 16S-234-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei J. U. V.“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas).

Pareiškėjos nurodo, kad J. U. V. (toliau – ir pretendentė) buvo išreiškusi valią atkurti nuosavybės teises natūra į buvusios savininkės B. R. nuosavybės teise valdytą žemę, Palangos mieste. Teigia, jog pretendentė yra mirusio, o pareiškėjos yra jos turtinių ir neturtinių teisių paveldėtojos. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) J. U. V. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 0,8900 ha žemės.

Pretendentei nuosavybės teisės buvo atkurtos Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 122, grąžinant natūra 0,1799 ha žemės sklypą ir NŽT 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 16S-131-(14.16.3) perduodant nuosavybėn naują 0,1622 ha ploto žemės sklypą. Likusi neatkurta pretendentei tenkanti žemės dalis – 0,5448 ha.

Pareiškėjos siekdamos, kad būtų atkurtos nuosavybės teises į likusią nuosavybę, 2020 m. vasario 21 d. NŽT Palangos skyriui ir Palangos miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija) pateikė prašymą, kuriuo prašoma atsakyti į klausimus, susijusius su nuosavybės teisių natūra atkūrimu į žemę. NŽT Palangos skyrius 2020 m. kovo 25 d. raštu Nr. 16SD-730-(14.16.104.) informavo, kad buvusios savininkės B. R. nuosavybės teise valdytoje žemėje laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Ji užimta Nekilnojamojo turto registre įregistruotais žemės sklypais ir pagal Atkūrimo įstatymą tokia žemė yra priskiriama valstybės išperkamai. Raštu pareiškėjos taip pat buvo informuotos, jog yra nuspręsta atkurti nuosavybės teises, už valstybės išperkamą žemę kompensuojant pinigais. Administracija 2020 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 4.17/D3-1373 taip pat informavo pareiškėjas, jog buvusios savininkės valdytos žemės sklypo ribose laisvos (neužstatytos) žemės nėra.

Pareiškėjos nurodo, kad 2020 m. gegužės 20 d. pakartotinai kreipėsi su prašymu į Administraciją. Kartu su prašymu pateikė ginčo teritorijos grafinę medžiagą ir paprašė Administracijos nurodyti ar plane pažymėtoje vietoje yra galimybė projektuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui. Administracija 2020 m. birželio 17 d. raštu informavo, kad pažymėtoje teritorijoje yra galimybė suformuoti apie 3 arų žemės sklypą. Pabrėžia, kad 2020 m. gegužės 5 d. atsakovės buvo prašyta nespręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimo kompensuojant pinigais, kadangi buvo aiškinamasi dėl galimybės atkurti nuosavybės teises natūra, tačiau ji ignoravo prašymą ir priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo nusprendė už 0.5448 ha valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais – 656,37 Eur.

Pareiškėjų nuomone skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, kadangi jos ir pretendentė visą nuosavybės teisių atkūrimo procesą laikėsi pozicijos, jog nuosavybės teisės būtų atkurtos natūra, o NŽT priėmė skundžiamą sprendimą neišsiaiškinusi visų galimybių atkurti nuosavybės teises pageidaujamu būdu. Pareiškėjos akcentuoja, jog nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeisti jų teisėti interesai ir yra teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų R. M. ir S. K. atstovas advokatas Paulius Bružas nurodė, kad palaiko skundą ir prašo jį tenkinti skunde nurodytais pagrindais.

Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia arba nepakeičia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka Atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.

Nuo 2012 m. vasario 1 d. minėta Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostata buvo pakeista ir joje numatyta, kad piliečiams, kurie nustatytais terminais nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginimą už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, gali būti atkuriamos tik atlyginant pinigais. Nuo 2019 m. vasario 1 d. įsigaliojo Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymas, numatantis galimybę piliečiams iki 2019 m. birželio 1 d. pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį mieste, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Pažymi, kad nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantis teisės aktai numato, kad kai kurių dokumentų parengimas, kuriais vadovaujantis priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, priklauso kitų institucijų, o ne sprendimą priimančios institucijos kompetencijai. Savivaldybės administracijos direktoriui yra suteiktos tam tikros funkcijos, tai yra kartografinės informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę žemėtvarkos skyriui teikimas, natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų ribų formavimas, šių žemės sklypų kadastrinių matavimų organizavimas ir jų planų tvirtinimas.

Teigia, kad vadovaujantis informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę, patvirtintą 2003 m. birželio 13 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 75 ir 2009 m. sausio 19 d. Palangos miesto savivaldybės komisijos dėl laisvos (neužstatytos) žemės susirinkimo protokolu Nr. (8.16)-D6-17, NŽT Palangos skyrius nustatė, jog buvusios savininkės B. R. valdytoje žemėje laisvos (neužstatytos) žemės nėra, ji užimta Nekilnojamojo turto registre įregistruotais žemės sklypais ir pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį priskirta valstybės išperkamai žemei. Pažymi, kad NŽT Palangos skyriuje 2020 m. balandžio 17 d. buvo gautas Administracijos rašto, adresuoto pareiškėjoms, kopija, kuriame pateikta informacija, kad B. R. valdytos žemės ribose esanti žemė yra priskiriama valstybės išperkamai žemei ir už ją atlyginama pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį.

Nurodo, jog 2020 m. gegužės 6 d. S. K. raštu pranešė NŽT Palangos skyriui apie tai, jog ji nesutinka su atlyginimu pinigais už valstybės išperkamą žemę bei nurodė, jog aiškinasi aplinkybes, ar yra galimybė nuosavybės teises atkurti natūra. 2020 m. gegužės 11 d. buvo gautas R. M. prašymas atidėti skundžiamo sprendimo priėmimą.

Paaiškina, kad pareiškėjos nepateikė jokių dokumentų ir įrodymų, patvirtinančių minėtuose prašymuose išdėstytas aplinkybes, todėl NŽT Palangos skyrius neturėjo teisinio pagrindo sustabdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros ir privalėjo vadovautis Administracijos pateikta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę bei priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Akcentuoja, jog atsakovei nebuvo žinomos Administracijos 2020 m. birželio 17 d. rašte nurodytos aplinkybės.

Teismo posėdžio metu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Virginija Vermontaitė nurodė, kad palaiko atsiliepime į skundą išdėstytą institucijos poziciją ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad nepalaiko jame pateiktų argumentų, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Administracijos nuomone skundas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, o skundžiamas sprendimas yra pagrįstas objektyviais įrodymais, teisės aktų normomis, priimtas laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos ir terminų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. 16S-234-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei J. U. V.“, kuriuo nuspręsta J. U. V. atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės B. R. išlikusį nekilnojamąjį turtą, atlyginant pinigais, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nuosavybės teisės į buvusių savininkų iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos teisės aktų nustatyta tvarka piliečio pasirinktu būdu. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.) įtvirtintą nuostatą, pilietis turėjo teisę pareikšti valią, kokiu būdu pageidauja atkurti nuosavybės teises, ar jau išreikštą prieš tai valią pakeisti iki 2003 m. balandžio 1 d., tuo atveju, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Nuosavybės teisių atkūrimo santykių specifika lemia tai, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas įgyvendinamas ne pagal bendras civilinės teisės normas, o specialių restitucijos santykius reguliuojančių teisės aktų pagrindu, t. y. pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų”, patvirtintą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarką (toliau – ir Tvarka).

Vadovaujantis Tvarkos 3 punkto nuostatomis, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu. Jeigu pilietis keitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama būdu, nurodytu paskutiniame prašyme, kuriame išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, ir pateiktame institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, per Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytus terminus.

Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog pretendentė 1992 m. sausio 22 d. Agrarinės reformos tarnybai prašymą atkurti nuosavybės teises į B. R. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusį 2 ha žemės plotą, buvusį Kretingos apskrityje, Palangos valsčiuje, (duomenys neskelbtini). Pirminiame prašyme pretendentė nurodo, jog pageidauja, kad nuosavybės teisės būtu atkurtos grąžinant žemę natūra jos buvusioje vietoje. Palangos miesto valdyba 1992 m. rugsėjo 25 d. potvarkiu Nr. 202 patvirtino, kad J. U. V. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės turtėtą žemę. Taip pat pretendentė Palangos miesto merui pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog pageidauja, kad jai nuosavybės teisės būtu atkurtos į žemę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje.

Analizuojant Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus 1999 m. liepos 14 d. pažymos „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ turinį matyti, jog pagal J. U. V. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad ji turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,89 ha žemės.

Iš teismui teikiamo mirties liudijimo nustatyta, kad pretendentė mirė 2013 m. vasario 15 d. ir Vilniaus r. 2-ojo notaro biuro išduotas 2013 m. gegužės 27 d. liudijimas patvirtina, kad pretendentės teisių perėmėjos yra pareiškėjos. Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, kad po J. U. V. mirties pareiškėjos tapo turtinių teisių perėmėjomis ir pretendentėmis atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos B. R. nuosavybės teise valdytą žemę.

Pažymėtina, kad 2007 m. rugpjūčio 27 d. J. U. V. Klaipėdos apskrities administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog pageidauja, kad už žemę, priskirtą valstybės išperkamai, jai būtu atlyginta vertybiniais popieriais. Klaipėdos apskrities administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyrius 2009 m. rugpjūčio 21 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pretendentę, jog jos 2007 m. rugpjūčio 27 d. prašymo vykdymas buvo sustabdytas, kol bus išspręstas žemės grąžinimo natūra klausimas. Palangos miesto savivaldybė 2009 m. kovo 12 d. raštu informavo skyrių, jog B. R. turėtoje žemėje laisvos (neužstatytos) žemės nėra, taigi nuosavybės teisių atkūrimas natūra negalimas. Tuomet pretendentė prašyta patikslinti ar ji vis dar pageidauja, jog už valstybės išperkamą žemę būtų kompensuojama vertybiniais popieriais.

Pretendentė NŽT Palangos žemėtvarkos skyriui 2012 m. kovo 23 d. rašte nurodė, kad keičia valią dėl atlyginimo būdo už valstybės išperkamą žemę ir nurodė, jog pageidauja, kad jai būtų atlyginta pinigais. NŽT Palangos skyrius 2012 m. rugpjūčio 24 d. atsakyme į pareiškėjos prašymą Nr. 16SD-(14.16.104.)-1412 „Dėl prašymo“ paprašė patikslinti siųstą prašymą dėl atlyginimo už valstybės išperkamą žemę pinigais, kadangi pagal prašymo atkurti nuosavybės teises padavimo datą bendroje eilėje piliečių, kuriems neatlygintinai bus perduodami nauji sklypai, J. U. V. įrašyta 227-ta eilėje žemės sklypui iki 0,200 ha rinktis. Informavo, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T2-145 patvirtiname gyvenamųjų namų kvartale yra likę 80 laisvų žemės sklypų. Paaiškino, kad atsisakius naujo žemės sklypo pretendentei už valstybės išperkamą žemę bus kompensuota pinigais.

Pretendentė susipažinusi su NŽT Palangos skyriaus atsakymu, 2012 m. spalio 3 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad nebepageidauja, jog už valstybės išperkamą žemę būtų atlyginta pinigais, o sieks nuosavybės teisių atkūrimo natūra. Remiantis minėtomis aplinkybėmis konstatuotina, jog galiausiai pretendentė liko prie pirminiame prašyme pareikštos valios – noro, jog nuosavybės teisės jai būtų atkurtos natūra. Byloje taip pat nėra jokių duomenų leidžiančių teigti, kad po pretendentės mirties, pareiškėjos būtų pakeitusios valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Pažymėtina, jog tarp proceso šalių nėra ginčo, kad J. U. V., o vėliau ir pareiškėjos, siekė, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos buvusioje vietoje, t. y. natūrinio nuosavybės teisių atkūrimo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsižvelgiant į pretendentės ir pareiškėjų pareikštą valią, Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 122, J. U. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį buvusios savininkės B. R. iki nacionalizacijos valdytą žemę – pretendentei buvo perduotas 0.1790 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje. Taip pat NŽT 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 16SD-131-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei J. U. V.“ nuspręsta atkurti nuosavybės teises į pretendentei tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0.1662 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje.

Piliečių teisė pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo Atkūrimo įstatyme įtvirtinta nuo 2002 m. balandžio 19 d., kai įsigaliojo 2002 m. balandžio 2 d. Atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. IX-832. Įsigaliojus šiam įstatymui Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad pilietis iki 2002 m. liepos 1 d. gali pakeisti savo pareikštą valią dėl būdo, kuriuo valstybė atlygina už išperkamą nekilnojamąjį turtą, ir iki 2003 m. sausio 1 d. valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose turėtą žemę, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, jis šio įstatymo 17 straipsnyje numatytų institucijų, piliečiui paprašius, pakeičiamas administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turėjo pateikti iki 2003 m. sausio 1 d. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuo 2002 m. balandžio 19 d. įsigaliojusioje Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyti naikinamieji terminai pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą žemę ir dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

Nuo 2002 m. spalio 25 d. įsigaliojusioje Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (2002 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. IX-1139 redakcija) buvo nustatyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turėjo pateikti iki 2003 m. balandžio 1 d. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Nuo 2012 m. vasario 1 d. įsigaliojusio Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalis numatė, jog piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtą miestų teritorijoms, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki 2012 m. birželio 1 d. gali pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais. To paties straipsnio 3 dalis įtvirtino nuostatą, jog pilietis, pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais, iki 2013 m. liepos 1 d. turi teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Nuo 2014 lapkričio 1 d. įsigaliojusi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalis numato, jog piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Nuo 2019 m. vasario 1 d. įsigaliojusi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies redakcija numatė, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2019 m. birželio 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka.

Analizuojant nurodytų visų Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcijų, galiojusių nuo prašymo atkurti nuosavybės teises padavimo iki skundžiamo sprendimo priėmimo turinį akivaizdu, kad yra numatyta, jog pilietis, pretenduojantis atkurti nuosavybės teises ir teikdamas prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jame turėjo išreikšti valią dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo, o nuo 2002 m. balandžio 19 d. iki 2003 m. balandžio 1 d. turėjo teisę pakeisti jau išreikštą valią dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo. Vėliau po 2003 m. balandžio 1 d. pateikti piliečio prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo išreiškimo (pakeitimo) negalėjo sukurti besąlyginės teisinės pareigos institucijai atkurti nuosavybės teises bet kokiu piliečio nurodytu būdu, tačiau, atsižvelgiant į atskiras Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcijas, piliečiai atskirais laikotarpiais kaip atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdą galėjo rinktis kompensaciją vertybiniais popieriais, pinigais arba lygiaverčiu miško plotu.

Taigi tiek Atkūrimo įstatymas, tiek Tvarka reglamentuoja, jog nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų prašymuose išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, išskyrus Įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, pagal kurią, tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Tvarkos 106 punkte nustatyta, kad NŽT vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, nuosavybės teise turintiems statinius, ar perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus statinius, jų naudojamą žemės sklypą prie šių statinių, taip pat jų naudojamus žemės sklypus kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms), priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą detalųjį planą, žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba žemės valdos projektą ir žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurie turi būti pateikti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suprojektuoti žemės sklypą ir organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui. Sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams naują žemės sklypą individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms, NŽT vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus arba žemės valdos projektus ir patvirtintas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, piliečiams pasirinkus žemės sklypą pagal nustatytą eilę, o sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, – pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus.

Atsiliepime į skundą atsakovė nurodė, jog vadovaujantis Administracijos pateikta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę, patvirtintą 2003 m. birželio 13 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 75 ir 2009 m. sausio 19 d. Palangos miesto savivaldybės komisijos dėl laisvos (neužstatytos) žemės susirinkimo protokolu Nr. (8.16)-D6-17, buvo nustatyta, kad buvusios savininkės B. R. valdytoje žemėje laisvos (neužstatytos) žemės nėra, ji priskirta valstybės išperkamai žemei, todėl remiantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, buvo priimtas skundžiamas sprendimas ir už valstybės išperkamą žemę buvo atlyginta pinigais.

Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjų atstovas 2020 m. vasario 18 d. NŽT Palangos skyriui ir Administracijai pateikė prašymą „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo prašė pateikti informaciją - ar yra galimybė atkurti J. U. V. nuosavybės teises į pretenduojamą žemę natūra. Jeigu tokia galimybė yra, prašoma nurodyti kada tai bus padaryta ir į kokį žemės plotą bus atkurtos nuosavybės teises, o jeigu ne, tai prašoma pateikti tai patvirtinančią planinę medžiagą bei dokumentus.

NŽT Palangos skyrius 2020 m. kovo 25 d. atsakyme Nr. 16SD-730-(14.16.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad remiantis Palangos miesto savivaldybės pateiktais duomenimis, buvusios savininkės B. R. valdytoje žemėje laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Ji užimta Nekilnojamojo turto registre įregistruotais žemės sklypais ir pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį priskirta valstybės išperkamai žemei. Buvo pažymėta, jog nustačius, kad buvusios savininkės valdyta žemė yra priskirta valstybės išperkamai, pretendentei nuosavybės teisės į 0,5448 ha žemės bus atkurtos atlyginant pinigais. Administracija 2020 m. balandžio 17 d. atsakyme Nr. (14.17)D3-1373 „Dėl informacijos pateikimo" iš esmės pareiškėjoms pateikė analogišką informaciją, papildomai nurodant, jog nagrinėjamoje teritorijoje galioja Kunigiškių gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projekto sprendiniai. Šiuo detaliuoju planu nurodytos esamos namų valdos ir suplanuoti nauji žemės sklypai, skirti individualiai gyvenamųjų namų statybai, suprojektuotas gatvių tinklas, bendrojo naudojimo želdynai, kurie patenka į B. R. valdytos žemės teritoriją, todėl vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, tokia žemė yra priskirta valstybės išperkamai.

Pareiškėjų atstovas 2020 m. gegužės 19 d. pakartotinai prašymu kreipėsi į Administraciją, kartu pateikdamas ir planinę medžiagą, prašydamas pateikti informaciją ar plane pažymėtoje teritorijoje yra galimybė projektuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui. Administracija 2020 m. birželio 17 d. atsakyme Nr. (4.17)-D3-1979 „Dėl informacijos pateikimo“ paaiškino, jog pažymėtoje teritorijoje yra galimybė suformuoti apie 3 arų žemės sklypą, skirtą įrengti ekstensyviam naudojimui želdynus. Atkreiptas dėmesys, jog teritorijoje yra nutiesti buitinių nuotekų tinklai, kuriems yra taikomos vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos. Formuojamam žemės sklypui turėtų būti nustatomas servitutas, suteikiantis teisę aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas. Taip pat teritorijos rytinėje gretimybėje yra Ošupio upelis, kuriam yra taikoma 15 metrų vandens telkinio apsaugos zona.

Atsakovė atsiliepime į skundą pabrėžia, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas anksčiau nei Administracija pareiškėjoms pateikė informaciją apie ginčo teritorijoje egzistuojančią galimybę suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui. Tačiau būtina pažymėti, jog S. K. NŽT Palangos skyrių 2020 m. gegužės 5 d. raštu informavo, kad nesutinka, jog nuosavybės teisės į likusią neatkurtą nuosavybės dalį būtų atkurtos pinigais, taip pat nurodė, jog vis dar aiškinamasi dėl galimybės atkurti nuosavybės teises į dalį žemės atkuriant nuosavybę buvusioje vietoje. Atsakovė susipažinusi su minėto rašto turiniu nusprendė nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą tęsti nesulaukusi Palangos miesto savivaldybės administracijos informacijos ir priėmė skundžiamą sprendimą.

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Tvarkos 106 punkte nustatyta, kad NŽT vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, nuosavybės teise turintiems statinius, ar perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus statinius, jų naudojamą žemės sklypą prie šių statinių, taip pat jų naudojamus žemės sklypus kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms), priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą detalųjį planą, žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba žemės valdos projektą ir žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurie turi būti pateikti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suprojektuoti žemės sklypą ir organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui. 2020 m. birželio 17 d. raštu Nr. (4.17)-D3-1979 Palangos savivaldybės administracija nurodė, kad yra galimybė suformuoti apie 3 arų žemės sklypą B. R. nuosavybės teise valdyto žemės sklypo dalyje.

Pažymėtina, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalis numato, jog nuosavybės teisės, atlyginant pinigais, institucijos iniciatyva gali būti atkuriamos tik tokiu atveju, kai yra nustatyta, kad nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių piliečio pageidaujamu būdu. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog Administracija 2020 m. birželio 17 d. atsakyme pateikė informaciją, jog B. R. nuosavybės teise valdytos žemės sklypo dalyje yra dalis laisvos (neužstatytos) žemės, kurioje yra galimybė suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui. Taigi akivaizdu, kad atsakovė neišnaudojo visų galimybių pareiškėjoms nuosavybės teises atkurti pretendentės prašyme nurodytuoju būdu, o būtent atkuriant nuosavybę buvusioje vietoje, todėl konstatuotina, kad skundžiamas sprendimas prieštarauja Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies reikalavimams ir yra teisinis pagrindas jį panaikinti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą konstatuotina, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. gegužės 22 d. sprendimas Nr. 16S-234-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei J. U. V.“ yra priimtas pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl pareiškėjų R. M. ir S. K. skundas tenkintinas ir skundžiamas sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, jog administracinio akto panaikinimas grąžina šalis į status quo ante ir sukelia Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pareigą atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkūrimu, t. y. pareigą iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pilietei J. U. V. į buvusios savininkės B. R. išlikusį nekilnojamąjį turtą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų R. M. ir S. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 16S-234-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei J. U. V.“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.