- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2011-02-17
- Bylos Nr.
- 1A-155-174-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Miliuvienė (pirm.), Dalius Jocys, Valentinas Janonis
- Nuteistasis
- K. S.
- Advokatai
- Eugenijus Paročka
Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Zita Romanovaitė Baudž. byla Nr. 1A-155-174/2011 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.1.8.1.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
n utartis
2011 m. vasario 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-02 nuosprendžio, kuriuo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:
pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – dvejų metų laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, paskirtos bausmės pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, po to vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta palikti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. S. nuteistas už tai, kad jis 2009-11-10, apie 19.00 val., Klaipėdoje, Nidos g. 76 namo koridoriuje, prie laiptinės durų, priėjęs prie nepilnamečio D. A., paprašė cigaretės, pastarajam atsakius, kad jis jų neturi, teleskopine lazda sudavė D. A. vieną smūgį į kairės pusės antakį ir dar vieną smūgį į viršugalvį, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. A. galvos sumušimą ir poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, muštinę žaizdą viršugalvyje. Nuo suduotų smūgių D. A. nukritus ant žemės ir užsidengus galvą rankomis, K. S. sugriebė D. A. už striukės, ištempė į lauką, prie laiptinės durų, ir kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis sudavė kojomis ne mažiau kaip keturis smūgius į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. A. krūtinės–juosmens nugarinio paviršiaus kairės pusės sumušimą, dešinės plaštakos II delnakaulio lūžimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei iš kelnių kišenės pagrobė 309 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3100 Classic“ su jame buvusia 30 Lt vertės atminties kortele.
Be to, K. S. 2009 m. spalio mėnesio pabaigoje, tikslus laikas nenustatytas, Mokyklos g., Klaipėdoje, tiksli vieta nenustatyta, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo T. K. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. 10747579, kurią 2009-11-10, nuo 19.00 val. iki 24.00 val., tikslus laikas nenustatytas, UAB „Amikas“ priklausančiame lombarde, esančiame Šilutės pl. 40A, Klaipėdoje, pateikė lombardo darbuotojui, užstatydamas pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3100 Clasic“ ir ant lombardo sutarties Nr. 8724 pasirašė ne savo, o T. K. vardu bei imituodamas T. K. parašą, taip suklastojo tikrą dokumentą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis K. S. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo ir paskirti švelnesnę bausmę.
Apeliantas teigia, kad teismas nustatė, jog jis 2009-11-10, apie 19 val., Klaipėdoje, Nidos g. 76 namo koridoriuje, paprašė cigaretės nepilnamečio D. A., kurį sumušė teleskopine lazda, suduodamas į kairės pusės antakį bei viršugalvį, padarydamas galvos sumušimą ir poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, muštinę žaizdą viršugalvyje. Po to, nukentėjusiajam nukritus, jį ištempė padedant nenustatytiems asmenims ir sudavė kojomis ne mažiau kaip keturis kartus. Apelianto teigimu, tyrimas atliktas neišsamiai, prieštaringi parodymai dėl nukentėjusiojo spardymo, įvardytos pasekmės nukentėjusiajam – juosmens nugarinio paviršiaus kairės pusės sumušimas, dešinės plaštakos II delnakaulio lūžimas. Nukentėjusiajam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Apeliantas teigia, jog įvykio metu jis stovėjo koridoriuje su nepažįstamais asmenimis, tuo tarpu nukentėjusysis parodė priešingai, tai yra kad kartu su juo – K. S. – buvo dar du asmenys. Kadangi jo ir nukentėjusiojo parodymai skyrėsi, nes jis teigė, kad nebuvo kitų asmenų, o nukentėjusysis nurodė, kad be jo buvo dar du asmenys, vadinasi, ir dėl sumušimo užfiksuoti parodymai yra netikslūs. Teigia, jog jam nenaudinga prisiimti visą kaltę, jis nesupranta, kodėl teismas tai ignoravo. Jo nuomone, nukentėjusysis neigė buvęs ne vienas, nes priešingu atveju jis – K. S. – būtų įrodęs, kad viršijo būtinąją gintį, o lazdą ištraukė savigynai. K. S. aiškina, jog gynyba prieš agresyviai nusiteikusius kelis asmenis galėjo būti neapskaičiuota, nes nebuvo laiko situacijai įvertinti. Dar vienas netikslumas, taip pat neaptartas nuosprendyje, jog jis prisipažino paėmęs iš nukentėjusiojo kišenės išlindusį mobilųjį telefoną. Tuo tarpu nukentėjusysis nurodė nežinantis, kuris iš buvusių asmenų iš jo kišenės ištraukė telefoną. Apeliantui neaišku, kodėl teismas nurodė, jog minėti duomenys paneigia jo parodymus.
Nuteistasis nurodo, jog papildomai jis nuteistas už tai, kad neteisėtai pasinaudojo (prieš mėnesį iki įvykio) svetima, rasta asmens tapatybės kortele ir nunešęs telefoną į lombardą suklastojo T. K. parašą. Apeliantas teigia, jog negali paaiškinti, kodėl paėmė nukentėjusiojo telefoną, mano, jog taip pasielgė manydamas, kad tokiu būdu nubaus nukentėjusįjį už šiurkštumą ir jo įžeidimą. Telefonas jam nebuvo reikalingas, todėl nunešė į lombardą. Svetima kortele naudojosi, nes bijojo pasekmių ir pavėluotai suprato pažeidęs įstatymą. Nuteistasis pažymi, jog su nukentėjusiuoju yra visiškai atsiskaitęs, telefonas grąžintas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, jog žala atlyginta, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Apeliantas nurodo, jog davė parodymus, nuoširdžiai gailėjosi, tačiau teismas šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatė. Be to, nuteistasis nurodo, jog pagal ankstesnį nuosprendį bausmę yra atlikęs, todėl teismas nepagrįstai nurodė, jog jis nepadarė išvadų dėl ankstesnio teistumo.
Įvertinus minėtas aplinkybes, apelianto teigimu, jam paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė, kuri aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir neatitinka bausmės paskirties, įtvirtintos BK 41 straipsnyje, todėl, apelianto nuomone, skiriant bausmę galima vadovautis BK 54 straipsnio nuostatomis. Teismas neatsižvelgė į jo amžių, neįvertino, kad ypač griežta laisvės atėmimo bausmė turės neigiamos įtakos jo tolimesniam gyvenimui, pakenks jo galimybei įsidarbinti. Bausmė šiuo atveju pernelyg griežta.
Apeliacijos teismo posėdyje apeliantas patikslino, kad prašo sušvelninti paskirtą bausmę, kvalifikacijos neginčija.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo K. S. kaltės. Nuteistojo K. S. nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes nuteistojo K. S. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, tai yra baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam K. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos dėl nukentėjusiojo D. A. apiplėšimo panaudojus specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą – teleskopinę lazdą – padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo ją pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Nuteistojo kaltė dėl nukentėjusiojo D. A. apiplėšimo yra visiškai įrodyta byloje surinktais duomenimis, kurie ištirti teisiamojo posėdžio metu: iš dalies paties nuteistojo parodymais, liudytojo G. A., nukentėjusiojo D. A. parodymais, kurie viso ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo nuoseklūs, specialisto išvada. K. S. apeliacinio skundo argumentai, jog skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodytos aplinkybės dėl nukentėjusiojo spardymo, dėl to pastarajam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai yra dėl nukentėjusiajam nustatyto sveikatos sutrikdymo masto, šiuo atveju neturi reikšmės veikos pagal BK 180 straipsnio 2 dalį kvalifikacijai ir bausmės skyrimui, nes smurto panaudojimas yra būdas įveikti nukentėjusiojo pasipriešinimą ir užvaldyti svetimą turtą. Be to, šios veikos kvalifikacijos apeliaciniame skunde neginčija ir pats nuteistasis. Apelianto skundo argumentas, jog svetimas asmens dokumentas jam nebuvo reikalingas, neatleidžia pastarojo nuo atsakomybės pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, vertintinas kaip nuteistojo gynybinė pozicija ir atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, pats nuteistasis neginčija neteisėto svetimo asmens dokumento įgijimo ir panaudojimo fakto, tai įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų.
Nėra pagrindo tenkinti nuteistojo K. S. apeliacinio skundo dėl jam paskirtos bausmės švelninimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas taikė tinkamai, bausmė nuteistajam K. S. už padarytas nusikalstamas veikas paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Skirdamas bausmę už padarytą nusikaltimą, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, teismo nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis atlygino padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad K. S. padarė tris tyčinius – sunkų, apysunkį ir nesunkų – baigtus nusikaltimus, kurių pavojingumą atspindi trys kėsinimosi objektai – nuosavybė ir žmogaus sveikata bei valdymo tvarka, į kaltininko asmenybę, kad jis nusikalto turėdamas teistumą, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Priešingai nei teigia apeliantas, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog K. S. naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Vadinasi, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurios numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, K. S. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai parinko griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą (BK 182 straipsnio 2 dalies sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą), nustačius, kad kitos bausmės nebus pakankamai efektyvios jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti ir jam nebus apribota galimybė vėl nusikalsti. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas nuteistajam K. S. atitinkamai už atskiras padarytas nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei BK 180 straipsnio 2 dalies, 302 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Apeliaciniame skunde prašoma K. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Tačiau, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino nuteistajam atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad K. S. davė nenuoseklius parodymus dėl nukentėjusiojo D. A. apiplėšimo, teigė, kad pastarąjį sužalojo gindamasis, tačiau tai paneigta tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymais. Šie duomenys rodo, kad K. S. davė nenuoseklius parodymus apie nukentėjusiojo apiplėšimo aplinkybes, taip norėdamas sumažinti savo veikos apimtį ir atsakomybę. Tokiomis aplinkybėmis teismas neturėjo pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi – ir baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Apeliantas taip pat nurodo, jog jis atlygino nusikaltimu padarytą žalą, tačiau šią aplinkybę teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir atsižvelgė į tai skirdamas bausmę.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nuosprendyje pateikti išsamūs bausmės individualizavimo motyvai, todėl baudžiamojo proceso įstatymas šiuo požiūriu taip pat nepažeistas. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad paskirta bausmė apeliantui K. S. yra aiškiai per griežta. Atitinkamai apeliantui už atskirus nusikaltimus paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis neperžengia BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, bausmė yra mažesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, todėl nelaikytina aiškiai per griežta, atitinka bausmės paskirtį, todėl nešvelnintina. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę teismas bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė.
Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apelianto K. S. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo K. S. apeliacinį skundą atmesti.