Telšių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, nevedusio, spec. vidurinio išsilavinimo, bedarbio, registruoto Darbo biržoje, bausto administracine tvarka, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. 2016 m. lapkričio 4 d. 11.58 val., Mažeikių m., Laisvės – Geležinkelio gatvių sankryžos reguliuojamoje geležinkelio pervažoje, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus atstumo ir automobilio priekiu kliudė besileidžiantį geležinkelio pervažos užtvarą bei jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs apie eismo įvykį policijai, tokiais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 125 straipsnyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu A. R. pripažino padaręs pažeidimus, nurodė, jog nepastebėjo, kaip leidosi pervažos užtvaras. Matė, kaip užtvaras nusileido ant automobilio priekinio stiklo. Tada jis atsitraukė atgal, o pravažiavus traukiniui ir užtvarui pakilus nuvažiavo iš eismo įvykio vietos. Tolėliau palaukė, matė, kaip užtvaras vėl nusileido, todėl jis nuvažiavo ir apie eismo įvykį ketino pranešti policijos pareigūnams po darbo, tačiau pareigūnai jį susirado anksčiau. Buvo pasimetęs, todėl iš karto apie įvykį nepranešė policijai. Nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimus. Teismo prašė neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes padeda mamai prižiūrėti neįgalų tėvą.

Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už du administracinius teisės pažeidimus. Iš padarytų administracinių teisės pažeidimų vienas pažeidimas (ATPK 130 straipsnio 1 dalis) yra priskiriamas apylinkių teismų kompetencijai, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais teismas tuo pačiu nagrinėja visus pažeidimus dėl kurių surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 straipsnio 1 dalis). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N63?983/2010, Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Vertinant įrodymų visumą dėl A. R. teisės pažeidimo, kvalifikuoto pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, manytina, kad šio straipsnio sudėtis buvo, o būtent dėl pasišalinimo iš įvykio vietos pažymėtina kad šios veikos objektyvieji požymiai yra nustatyti. Remiantis bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad 2016 m. lapkričio 4 d. 11.58 val., Mažeikių m., Laisvės – Geležinkelio gatvių sankryžos reguliuojamoje geležinkelio pervažoje, vairuotojas vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus atstumo ir automobilio priekiu kliudė jau besileidžiantį geležinkelio pervažos užtvarą. Iš eismo įvykio vietos vairuotojas pasišalino nepranešęs policijai. Vadovaujantis aukštesnių teismų formuojama vieninga praktika pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs pažeidžiant kelių eismo taisykles, laikomas pažeidimu tuo atveju, jei vairuotojas šį pažeidimą padaro tyčine kaltės forma, t. y. supranta jog padarė autoįvykį ir siekdamas išvengti padarinių iš jo pasišalina. Iš byloje esančių duomenų, paties administracinėn atsakomybėn traukiamojo A. R. duotų paaiškinimų bei byloje esančių nuotraukų matyti, kad A. R. iš tiesų galėjo būti apakintas saulės spindulių bei nepastebėti besileidžiančio geležinkelio pervažos užtvaro, tačiau šiam besileidžiant ir atsitrenkus į automobilio priekinį stiklą, vairuotojas turėjo bei galėjo suprasti, jog padarė eismo įvykį, kuris apgadino reguliuojamos geležinkelio pervažos užtvarą ir veikdamas tyčia, sąmoningai siekdamas išvengti atsakomybės iš eismo įvykio vietos pasišalino. Teismo posėdžio metu A. R. pripažino, jog pervažos užtvarui atsitrenkus į jo vairuojamo automobilio stiklą, jis atsitraukė automobilį pavažiuodamas atgal, tai yra suvokė, jog kliudė pervažos užtvarą, kadangi buvo apgadintas jo vairuojamo automobilio stiklas. Pažymėtina, jog vairuotojas besileidžiančio geležinkelio užtvaro smūgį į priekinį stiklą turėjo jausti, taip pat, kad įvyko eismo įvykis vairuotojas galėjo suprasti iš atsiradusių apgadinimų ant automobilio priekinio stiklo, todėl teismo vertinimu, A. R. turėjo ir galėjo suprasti, kad įvyko eismo įvykis, kuris apgadino geležinkelio pervažos užtvarą ir, kad nepranešdamas policijai jis pasišalina iš eismo įvykio vietos.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013). Iš bylos medžiagoje esančių įrodymų, darytina išvada, kad A. R. suprato, kad vairuodamas automobilį padarė eismo įvykį ir tyčia pasišalino iš įvykio vietos, todėl padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismui nekyla abejonių dėl A. R. kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 125 straipsnyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, pažeidimai yra įrodyti bylos medžiaga, o būtent: 2016-11-04 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 73P-76716367-16, kuriame užfiksuoti administraciniai teisės pažeidimai bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas, Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. K. tarnybiniu pranešimu dėl pasišalinimo iš eismo įvykio, foto nuotraukomis, kuriose užfiksuota kaip automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudo geležinkelio pervažos užtvarą ir automobilio apgadinimo nuotraukomis, eismo įvykio duomenimis, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, vairuotojo pažymėjimo kopija, išrašu iš administracinių teisės pažeidimo registro apie galiojančias nuobaudas, todėl A. R. skirtinos administracinės nuobaudos.

Skiriant administracines nuobaudas, atsižvelgtina į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 ir 32 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pripažino padaręs pažeidimus ir nuoširdžiai gailėjosi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes bei rašytinius įrodymus, atsižvelgęs į pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę (anksčiau baustas administracine tvarka, bauda sumokėta), į atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, kad nuobaudos vykdymas turėtų užtikrinti, jog pažeidėjas ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad A. R. kaltė dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 125 straipsnyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Skirdamas administracines nuobaudas bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į teismo nustatytas aplinkybes ir konstatuoja, kad šios nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra. Pažymėtina, jog pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teises pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Dėl nurodytų aplinkybių mažesnės administracinės nuobaudos nei sankcijoje numatyta paskyrimas, neatitiktų Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų administracinės atsakomybės taikymo tikslų, todėl už administracinius teisės pažeidimus skirtinos nuobaudos artimos straipsnių sankcijose numatytiems vidurkiams be transporto priemonės konfiskavimo, kurios subendrintinos (ATPK 33 straipsnis).

Nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdomas vadovaujantis ATPK 326 straipsniu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 287 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. R. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 straipsnyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

pagal ATPK 125 straipsnį administracinę nuobaudą – 220,00 € (dviejų šimtų dvidešimt eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams;

pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę nuobaudą – 1020,00 € (vieno tūkstančio dvidešimt eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) metams.

Pritaikius ATPK 33 straipsnį, A. R. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 1020,00 € (vieno tūkstančio dvidešimt eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) metams.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ATPK 313 straipsnis).

Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AB „Citadele“ bankas;

Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas;

Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas;

Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas;

Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas;

Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius;

Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB Swedbank;

Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas, taip pat galima sumokėti įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose: AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikavimo kodą ROIK 16062999673 (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).

Išaiškinti pažeidėjui, jog pasibaigus teisių atėmimo terminui, vairuotojo pažymėjimas grąžinamas Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2015 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 1V-100, nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.