Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartimi (b. l. 5?6) pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2017 m. balandžio 10 d. skundo trūkumams pašalinti.

2017 m. balandžio 6 d. teisme gautas pareiškėjo R. K. papildytas skundas (b. l. 8).

II.

Pagal formuojamą LVAT praktiką, administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju būtų pažeistos ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo, jo socialinės paskirties (pvz., adm. bylos Nr. AS6-216/2007, Nr. AS525-255/2010, Nr. AS525-392/2010, Nr. AS525-526/2010, Nr. AS822-549/2010, Nr. AS525-47/2011 ir kt.)

ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas įpareigoja pareiškėją nurodyti aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą ir tai patvirtinančius įrodymus, t. y. suformuluoti skundo pagrindą. Tik tinkamai išdėsčius skundo aplinkybes bei suformulavus skundo reikalavimą konkrečiai apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tiksli skundo aplinkybių bei reikalavimų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus ir padėti teismui visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius.

Teismas, vertindamas teismui pateikto skundo papildymo turinį, pripažįsta, kad pareiškėjas Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų šioje nutartyje nustatytu terminu nepašalino, todėl pareiškėjo skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant skundą, kuris atitiktų ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus (ABTĮ 33 str. 4 d.).

III.

Pareiškėjas remiasi LVAT praktika administracinėse bylose Nr. A556-859/2013, Nr. A442-1860/2013, Nr. A756-1290/2013 ir kt., kuriose nurodyta, jog neturtinės žalos atlyginimo būdas bei priteistinos neturtinės žalos dydis priklauso nuo pažeidimo trukmės, sukeltų neigiamų pasekmių, kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpio ir kitų aplinkybių; kad kai pažeidimo laikotarpis pakankamai ilgas, teisių pažeidimo pripažinimo nepakanka. Pareiškėjas pažymi, kad Alytaus PN nesistengė jo perkelti į kameras, kuriose jam tektų daugiau kameros ploto, kad tokiomis sąlygomis jis būtų laikomas kuo trumpesnį laiką. Pareiškėjas patikslina, kad psichologinius išgyvenimus jam sukėlė pasityčiojimas iš jo, tai, kad 2010 m. ir 2015 m. Pravieniškių pataisos namuose jo vos du kartus neužmušė. Visos bylos sustabdytos, nes nenustatyti atsakingi asmenys. Pareiškėjo manymu, tokias bylas turėtų tirti prokuratūra. Taip pat pareiškėją atleido iš darbo (pareiškėjas yra santechnikas), tačiau priežasčių nepaaiškino. Be to, pareiškėją užpuolė kriminalinės žvalgybos pareigūnas M. P. ir jam du kartus spyrė į klubo sąnarį, kuris 2012 m. buvo operuotas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo R. K. skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, teisėtumas ir pagrįstumas. Skundžiama nutartis priimta konstatavus, kad pareiškėjas nepašalino Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų, t. y. nenurodė, kokiais konkrečiais ir neteisėtais atsakovo veiksmais (neveikimu) pareiškėjui padaryta žala, nepateikė žalos buvimo faktą patvirtinančių įrodymų.

Prieš pasisakydama dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo pirminis skundas pirmosios instancijos teismui paduotas 2017 m. kovo 20 d. (b. l. 2), todėl nagrinėjant šį administracinį ginčą, vadovaujamasi ABTĮ redakcija, galiojančia nuo 2016 m. liepos 1 d. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 ir 151 straipsniuose nustatyta tvarka, su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi sutinka.

Kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, LVAT savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., LVAT 2016 m. kovo 24 d. nutartį adm. byloje Nr. AS-128-502/2016).

Akcentuotina, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį adm. byloje Nr. AS822-460/2010). Todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo jo skundo, taip pat teiginiai dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo būdo, dydžio ir sąlygų, atmetami.

Be to, šiuo aspektu teisėjų koelgija pažymi, kad nei pirminiame skunde, nei patikslintame skunde pareiškėjas teismui nesiskundė tuo, kad Alytaus PN jam teko mažesnis nei teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui turintis tekti kameros plotas. Taigi, iš minėtos aplinkybės (mažo kameros ploto) pareiškėjas jam padarytos turtinės ar neturtinės žalos nekildino.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad Kauno apygardos administracinis teismas nepagrįstai jam nurodė, kad jo pirminis skundas neatitinka ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio ir 35 straipsnio nuostatų, nes ABTĮ 24 straipsnis susijęs su baudomis ir jokių dalių ar punktų neturi, 25 straipsnis neteko galios, o 35 straipsnis nustato administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Su šiuo teiginiu teisėjų kolegija nesutinka, kadangi pareiškėjas ABTĮ, t. y. Administracinių bylų teisenos įstatymą, kuriuo vadovavosi Kauno apygardos administracinis teismas, priimdamas skundžiamą 2017 m. balandžio 18 d. nutartį bei 2017 m. kovo 24 d. nutartį, kuria nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, sumaišė su ATPK, t. y. Administracinių teisės pažeidimų kodeksu (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.), kurio 24 straipsnis, taip kaip ir nurodė pareiškėjas, reglamentuoja baudų skyrimą, 25 straipsnis („Atlygintinis daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, paėmimas“) nuo 2000 m. kovo 15 d. neteko galios, o 35 straipsnis reglamentuoja administracinės nuobaudos skyrimo terminus.

Pažymėtina, kad ABTĮ (minėta, kad vadovaujamasi redakcija, galiojančia nuo 2016 m. liepos 1 d.) 24 straipsnio 2 dalis reglamentuoja tai, ką pareiškėjas turi nurodyti teismui pateikiamame skunde (prašyme, pareiškime). Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 4 punktą, skunde turi būti viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, kurio teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami, pavadinimas (vardas, pavardė), buveinė (gyvenamoji vieta), jeigu žinoma, ? ir viešojo administravimo subjekto ar kito asmens elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 24 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjas turėtų patikslinti atsakovą, kadangi bylose dėl žalos atlyginimo atsakovu nurodytina Lietuvos valstybė, atstovaujama institucijos, dėl kurios pareigūno (darbuotojo) veikos (veikino ar neveikimo) pareiškėjui atsirado žala. Pareiškėjas pirminiame skunde atsakovu nurodė Alytaus PN direktorių K. J., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam išaiškino, kad atsakovu byloje turėtų būti nurodyta Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN. Pareiškėjas šį skundo trūkumą patikslintame skunde ištaisė.

Kita vertus, pareiškėjas neištaisė kitų Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų – nenurodė, ar pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 24 str. 2 d. 9 p.), taip pat nenurodė tikslaus ir aiškaus skundo pagrindo, t. y. tikslių aplinkybių (teismo vertinimu, pareiškėjo skundas surašytas padrikai, nenuoskeliai, neaiškiai, vietomis neįskaitomai), taip pat pareiškėjas nepateikė minėtas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti apie konkrečius neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą) pareiškėjo atžvilgiu (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p., 8 p.). Pastarasis skundo trūkumas laikytinas esminiu, t. y. trukdančiu pareiškėjo skundą nagrinėti teisme.

Šiame kontekste apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą (pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį adm. byloje Nr. AS525-496/2011; 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį adm. byloje Nr. AS525-580/2011; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį adm. byloje Nr. AS502-845/2011).

Šiuo atveju, Kauno apygardos administracinis teismas, 2017 m. kovo 24 d. nutartimi nustatęs pareiškėjui R. K. terminą skundo trūkumams pašalinti, išvardintų reikalavimų laikėsi tinkamai, t. y. aiškiai pareiškėjui paaiškino, kokius skundo trūkumus jis turėtų pašalinti, ir kaip tą jis turėtų padaryti. Tačiau, įvertinus pareiškėjo skundą bei patikslintą skundą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog vis tiek lieka neaišku, kokios konkrečiai aplinkybės buvo konkretaus pareiškėjo skundžiamo akto, veiksmo ar neveikimo neteisėtumo pagrindas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jį neteisėtai uždarė į Alytaus PN, kad Pravieniškių pataisos namuose (šios institucijos pareiškėjas nelaikė atsakovo atstovu) jo vos du kartus nenužudė, kad Alytaus PN ir kitose Lietuvos valstybės institucijose dirba giminystės ryšiais susiję asmenys, kad Alytaus PN pareiškėjui buvo taikomas moralinis ir psichologinis spaudimas, jis žeminamas, jam taikomas kalinimo režimas, o Alytaus PN administracija prieš pareiškėją kursto kitus nuteistuosius, kad yra propoguojamas rasizmas, o pareiškėjas neteisėtai buvo išmestas iš darbo, ir kt. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo pagrįstai laikytos neaiškiomis, padrikomis ir nenuosekliomis. Patikslintame skunde pareiškėjas jų taip pat nepaaiškino. Be to, nors pareiškėjas nurodė, kad prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, priteisti turtinę žalą, tačiau nei skunde, nei patikslintame skunde nenurodė, kokie būtent atsakovo veiksmai ją sukėlė, kuo ši žala pasireiškė, nepateikė šį reikalavimą patvirtinančių įrodymų.

Apibendrindama išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos administracinis teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą 2017 m. balandžio 18 d. nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.