Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2017-03-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-348-890/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-03-21
Bylos Nr.
1-348-890/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39388-2015-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė
Kaltinamasis
A. G.
Baudžiamoji byla Nr. 1-348-890/2017Proceso Nr. 1-01-1-39388-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos (S) 1.1.7.2.2.; 1.2.18.10.; 1.2.18.8.1.; 2.12.1.4.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2017 m. kovo 21 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Vaidos Pužauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriaus pavaduotoja, neteista, kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau — BK) 222 straipsnio 1dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, padarymu,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G., siekdama išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas bei į nustatyta tvarka patvirtintą pranešimą žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jo naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms, o būtent: ji, laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2015-08-31, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), direktore ir pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. nuostatą: „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 str. 1 d. nuostatos nurodo, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytus mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“ ir 40 str. 4 d. nuostatos nurodo, kad „mokesčio mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 str. 1 d. nuostatas, kurios nurodo, kad „mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, veikdama per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę J. P., nesuvokusią jos nusikalstamos veikos pobūdžio, įrašė žinomai neteisingus duomenis į mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas 2015 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėn., apie įmonės pajamas, deklaravo 223,22 Eur mažiau, tiksliu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ir, ikiteisminio tyrimo metu iš nenustatytos kompiuterinės technikos, elektroniniu būdu pateikė valstybinei mokesčių inspekcijai, o būtent: 1. 2015 m. birželio mėn. turėjo deklaruoti 20 eilutėje - 78,35 Eur, o deklaravo 28,35 Eur mažiau; 2. 2015 m. liepos mėn. turėjo deklaruoti 20 eilutėje - 115,22 Eur, o deklaravo 7,22 Eur mažiau; 3. 2015 m. rugpjūčio mėn. turėjo deklaruoti 20 eilutėje - 204,65 Eur, o deklaravo 187,65 Eur mažiau.

Be to, ji, veikdama per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę J. P., nesuvokusią jos nusikalstamos veikos pobūdžio, pažeisdama Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo įstatymo Nr. IX-2535: - 9 str. 1 d. nuostatas, kurios nurodo, kad „draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“ ir 2 d. nuostatas, kurios nurodo, kad „priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“; - 14 str. 2 d. nuostatas, kurios nurodo, kad „draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų“, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas bei jų panaudojimą į pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėn., neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą iš viso - 304,85 Eur įmokų, ir tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos kompiuterinės technikos, elektroniniu būdu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o būtent:

- 2015 m. birželio mėn. turėjo deklaruoti S5 eilutėje - 107,48 Eur, o deklaravo 21,62 Eur mažiau;

- 2015 m. liepos, rugpjūčio mėn. turėjo deklaruoti S5 eilutėje - 600,76 Eur, o deklaravo 283,23 Eur mažiau.

Viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2015-08-31 nepriskaičiavo ir nesumokėjo 529,59 Eur mokesčių ir įmokų, tuo padarydama 529,59 Eur nuostolį, iš jų: - Valstybės biudžetui iš viso - 224,74 Eur, iš jų: gyventojų pajamų mokesčio – 223,22 Eur ir įmokų į garantinį fondą – 1,52 Eur; - Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui iš viso - 304,85 Eur, iš jų: socialinio draudimo įmokų – 235,49 Eur ir sveikatos draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų – 69,36 Eur.

Be to, A. G. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent: ji, laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2015-08-31, Klaipėdos mieste, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), direktore, bei kasininke, atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir organizavimą, siekdama išvengti mokesčių ir iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją ir pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. nuostatą: „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 11 str. 1 d. „už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiais buhalteris (buhalteris)“, būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 Įstatymo Nr. IX-574: -6 str. „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“, 2 d., kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; - 12 straipsnio „Ūkinių operacijų įforminimas ir registravimas“ 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 4 dalies, kurioje nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“. -13 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ ir 5)ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“ bei 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 punkto nuostatas, kurios nurodo, kad „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“ ir 16 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“ – 12 atvejų nepagrindė kasos išlaidų orderiais ir neužregistravo kasos knygoje 467,53 Eur išmokėto darbuotojams darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-08-13 nutarimo Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 21 punkto nuostatos nurodo, kad „kasos aparato kasoje ir kasos operacijų atlikimo vietoje draudžiama laikyti neapskaitytus pinigus. Kasos aparatu apskaitytų pinigų kiekis turi sutapti su kasos aparato kasoje ir kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų pinigų kiekiu“.

Be to, laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2015-08-31, veikdama per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę J. P., nesuvokusią jos nusikalstamos veikos pobūdžio, Bendrovės buhalterinėje apskaitoje, nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose, o būtent:

- B. L. 3 atvejais nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose iš viso 159,12 Eur nepriskaityto ir 66,41 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

- D. M. 2 atvejais nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose iš viso 229,74 Eu nepriskaityto ir 149,62 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

- M. M. 2 atvejais nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose iš viso 62,66 Eur nepriskaityto ir 26,84 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

- L. T. 1 atveju nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose 1,17 Eur nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose 1 nepriskaityto ir 1,06 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

- K. V. nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose iš viso 146,32 Eur nepriskaityto ir 104,56 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

- D. D. 1 atveju nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose 77,62 Eur nepriskaityto ir 43,19 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

- E. S. 1 atveju nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose 50,24 Eur nepriskaityto ir 45,66 Eur išmokėto darbo užmokesčio;

- L. L. 1 atveju nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose 33,24 Eur nepriskaityto ir 30,19 Eur išmokėto darbo užmokesčio. Iš viso apskaitos registruose „Darbo užmokestis“, „Mokamasis žiniaraštis“, „Mokėtinas darbo užmokestis“ neužregistravo - 760,11 Eur nepriskaityto ir 467,53 Eur išmokėto darbo užmokesčio.

Be to, ji, laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2015-08-31 nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose 517,39 Eur pajamų bei V. N. ir S. M. 2015 m. birželio – rugpjūčio mėn., neįvykusioms operacijoms pagrįsti surašė Mokamuosius žiniaraščius, kuriuose nurodė, kad tariamai V. N. išmokami 30,96 Eur ir S. M. 26,50 Eur, taip pagrindė neivykusias ūkines operacijas ir panaudojo piniginių lėšų mokėjimo dokumentus.

Taip pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str., 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 13 str. 1 d. nuostatų reikalavimus, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2015-08-31 iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamoji A. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, visiškai prisipažino padariusi jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir parodė, kad laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2015-08-31, Klaipėdos mieste, buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), direktore bei kasininke, buvo atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir organizavimą. Ji žinojo, kad už apskaitos organizavimą pagal įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, todėl suprato, jog pažeidžia Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymus. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2015-08-31 nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose 517,39 Eur pajamų, kuriuos kratos metu rado pareigūnai. Pinigai, kuriuos kratos metu rado pareigūnai, buvo ne kasos aparate, šiuos pinigus paliko pati. Pripažino, kad nusikalstamas veikas padarė siekdama išvengti mokesčių ir taip sutaupyti piniginių lėšų bendrovei. Taip pat paaiškino, kad pagal valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktą 1 punktą, deklaruodama 28,35 eurais mažiau, norėjo tik sutaupyti lėšas, o per metinę deklaraciją būtų pataisiusi ir nurodžiusi visas teisingas sumas; pagal 2 punktą, deklaruodama 7,22 eurais mažiau, norėjo tik sutaupyti lėšas, o per metinę deklaraciją būtų pataisiusi ir nurodžiusi visas teisingas sumas; pagal 3 punktą, deklaruodama 187,65 eurais mažiau, norėjo tik sutaupyti lėšas, nes įmonei trūko pinigų, vėliau būtų grąžinusi; pagal 4 punktą, deklaruodama 21,62 eurais mažiau, taip pat norėjo sutaupyti lėšas įmonei; pagal 5 punktą, deklaruodama 283,23 eurais mažiau, norėjo sutaupyti įmonės pinigus, nes įmonė dirbo nuostolingai. Nurodo, kad tuo laikotarpiu jos dviem mažamečiams vaikams buvo tik 5 mėnesiai, tokios aplinkybės lėmė, kad nesusikoncentravo į pavestą darbą, buvo per daug išsiblaškiusi. Savo kaltės neneigia, su jai pateiktu įtarimu sutiko visiškai, pripažino padariusi nusikalstamas veikas, kuriomis yra įtariama, nori padengi savo įsiskolinimą ir atlyginti žalą institucijoms (2 t., b.l. 87-88).

Liudytoja apklausta K. V. parodė, kad 2015 m. gegužės mėn. pagal skelbimą įsidarbino į barą „(duomenys neskelbtini)“ padavėja. Darbo sutartyje, kuri buvo pasirašyta 2016-06-01, buvo nurodytas valandinis tarifinis atlyginimas, t.y. 1,82 Eur už valandą, mokant du kartus per mėnesį. Bare sklido kalbos, kad atlygimas bus mokamas ne taip, todėl paklausė administratorės, ši paaiškino, kad atlyginimo suma priklausys nuo padarytos apyvartos, t.y. bus mokama 5 procentai nuo padarytos apyvartos. Darbo grafikas sudarytas nebuvo. 2015-07-07, atvykus atsiimti darbo užmokesčio, jai buvo paduotas pasirašyti mokamasis žiniaraštis Nr. 27, kuriame buvo nurodyta mokėtina - 39,75 Eur suma, apskaičiavus, kad pastaroji dirbo tik 24 valandas per mėnesį, nors tai yra netiesa. Žiniaraštyje ji savo ranka įrašė 144, 31 Eur, sumą, t.y. tokią, kokią iš tikro gavo, kad negalėtų pakeisti ar paneigti, kiek ji iš tikro uždirbo. Ar žiniaraštis yra įtrauktas į buhalterinę apskaitą, nežino ( 1 t., b.l. 82-85).

Liudytoja apklausta D. L. parodė, kad nuo 2015 m., gegužės mėn. pradžios pradėjo dirbti kavinėje-bare „(duomenys neskelbtini)“. Darbo grafiko neturėjo. Dirbo tada, kai pasakydavo baro savininkė A. G.. Dėl atlyginimo nekalbėjo, kadangi, kaip suprato, dirbo nelegaliai. Darbo sutartį pasirašė 2015-06-05, kurioje buvo nurodyta, kad bus mokamas valandinis 1,82 Eur darbo užmokestis. Parašius prašymą išeiti iš darbo bei po kelių dienų atvykus atsiimti sveikatos ir darbo užmokesčio knygelių, vadovė A. pateikė lapą, kuriame buvo nurodytas darbo užmokestis, kuris buvo nurodytas daugiau nei 100 Eur, apskaičiuotas pagal išdirbtas valandas. Nurodo, kad realiai gavo tik 20 Eur, kadangi užmokestį skaičiavo nuo apyvartos penkis procentus, nors darbo sutartyje to nebuvo numatyta. Ant išmokėjimo lapo, kad gavo daugiau nei 100 Eur atlyginimo, pasirašė ( 1t., b.l. 92-93).

Liudytoju apklaustas L. T. parodė, kad nuo 2015 m. birželio mėn. pabaigos pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai kavinė-baras - „(duomenys neskelbtini)“, esantis (duomenys neskelbtini). Darbo grafikas sudarytas nebuvo. Darbo sutartyje buvo nurodyta, kad bus mokamas valandinis - 1,82 Eur darbo užmokestis, tačiau administratorė Žana įspėjo, kad taip mokama nebus. Po keleto dienų iš darbo išėjo savo prašymu. Atvykęs atsiimti darbo užmokesčio, jam buvo pateiktas atsiskaitymo lapas, kuriame buvo nurodytas uždarbis - 9,94 eur, tačiau realiai gavo 11 Eur. Iš viso išdirbo 34 valandas ( 1 t., b.l. 95-96).

Liudytoja apklausta J. P. parodė, kad nuo 2015-01-01 pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigose. Kavinės-baro „(duomenys neskelbtini)“ direktorė buvo A. G.. Ji į namus atveždavo dokumentus, t.y. sąskaitas, kasos aparato, banko išrašus, darbuotojų sudarytus grafikus, pagal kuriuos apskaičiuojamas darbo užmokestis, kuriuos J. P. ir tvarkė. Darbo grafikai buvo surašomi ranka. Mokėjimo žiniaraščius atspausdindavo pati. Baro darbuotojams atlyginimas buvo apskaičiuojamas pagal pateiktą darbo laiko grafiką, pagal išdirbtas valandas. Viena valanda buvo 1,82 Eur iki 2015-07-01, o vėliau viena išdirbta valanda - 1,97 Eur, pagal naujas darbuotojų sutartis. Darbo grafikus pateikdavo direktorė A. G. arba pati atvykdavo į kavinę pasiimti reikalingus dokumentus ir užpildydavo mokėjimo žiniaraščius. Kai juos sugeneruodavo, išsiųsdavo direktorei A. G. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kad ši išmokėtų atlyginimus ir pateiktų pasirašyti darbuotojams. Po to, juos pasiimdavo su kitais dokumentais. Buhalterinę apskaitą tvarkė pagal pateiktus A. G. dokumentus (1 t. b.l. 98-99).

Prie savo pirminės apklausos liudytoja apklausta J. P. papildomai parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams darbo užmokestis buvo mokomas per atskaitingą asmenį – iki 2015 m. sausio pabaigos atskaitingas asmuo buvo A. G., o jai išėjus motinystės atostogų, pagal įsakymą - N. G.. Darbo užmokestis darbuotojams buvo mokamas tik grynais pinigais, bankiniu pavedimu darbo užmokestis mokomas nebuvo. Prieigas prie elektroninės bankininkystės turėjo tik A. G.. Bankinius išrašus, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-01-31, buvo pateikusi A. G.. Pagal pateiktus bankinius išrašus buvo matyti, kad pavedimai atlikti VSDF ir išimta grynaisiais pinigais atskaitingo asmens ne daugiau kaip 500 Eur. Už kitą laikotarpį bankiniai išrašai pateikiami nebuvo, nes sąskaitos tariamai buvo užblokuotos. Sąskaitų užblokavimo priežastis jai nurodyta nebuvo. Visi bare „(duomenys neskelbtini)“ gauti grynieji pinigai turėjo būti atvaizduoti kasos operacijų žurnale inkasacijos metu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo: kasos apskaitos registrai, avansinės apyskaitos, darbo užmokesčio priskaitymas, ilgalaikis turtas, atsargos. Pagal darbo sutartį N. G. buvo bendrovės direktoriaus pavaduotojas (1 t., b.l. 103-105).

Liudytoju apklaustas M. M. parodė, kad nuo 2015-07-07 iki 2015-08-10 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje-bare „(duomenys neskelbtini)“ padavėjo pareigose. Dėl darbo sąlygų ir užmokesčio kalbėjo su kavinės direktore A. G., kuri nurodė, kad darbo užmokestis yra 5 procentai nuo gautų pinigų iš klientų (apyvartos). Darbo laikas buvo nustatytas pagal sudarytą grafiką. Darbo grafikas buvo slenkantis, todėl negali nurodyti tiksliai kokiomis dienomis dirbo. Po mėnesio iš darbo išėjo savo noru. Atsiskaitymas buvo galimai 2015-08-12. Jam buvo pateiktas pasirašyti mokamasis žiniaraštis, kokia suma jame buvo nurodyta neprisimena, ar ji atitiko realiai išmokėtų pinigų sumą, taip pat neprisimena. Kiek prisimena gavo nuo 150 iki 200 Eur, kurie buvo išimti iš kasos aparato, kuris stovėjo prie baro (1 t., b.l. 107-108).

Liudytoju apklaustas D. M. davė parodymus, analogiškus M. M., papildomai nurodydamas, kad savo noru išėjus iš darbo, su juo atsiskaitė po kelių dienų, galimai 2015-08-26, sumokant jam 300 Eur. Už gautus pinigus niekur nepasirašė (1 t., b.l. 110-112).

Liudytoja apklausta L. L. parodė, kad nuo 2015-06-09 iki 2015-06-26 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje-bare „(duomenys neskelbtini)“ padavėjos pareigose. Direktorė A. G. jai nurodė, kad bus mokamas valandinis darbo užmokestis nurodytas darbo sutartyje, nurodytos sumos neprisimena, tačiau vėliau iš kitų darbuotojų sužinojo, kad visiems yra mokama 5 procentai nuo gautų pinigų iš klientų (apyvartos). Pagal tyrėjos parodytą mokamąjį žiniaraštį Nr. 26, kuriame nurodyta išmokėta 29,81 Eur suma, nurodė, kad gavo ne tokią pinigų sumą, bet ne daugiau nei 60 Eur. Kodėl pasirašė tokiai sumai, atsakyti negali, galimai per skubėjimą. Dirbdama nė karto nepastebėjo, kad kažkokia pinigų suma būtų laikoma atskirai nuo kasos. Visi pinigai buvo kasoje ( 1 t., b.l. 118).

Liudytoju apklaustas E. S. parodė, kad nuo 2015-08-19 iki 2015-08-24 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje-bare „(duomenys neskelbtini)“ virėjo pareigose. Jam buvo nurodyta, kad darbo užmokestis bus skaičiuojamas už išdirbtas valandas, valanda galimai iki 2 Eur. Dirbo nuo 9.00 iki 3.00 val., darbo grafikas buvo slenkantis. Pagal tyrėjos pateiktą mokomąjį žiniaraštį Nr. 31, kuriame nurodyta, kad neva gavo 14,34 Eur, o iš tikro gavo ne daugiau nei 60 Eur. Ant mokamojo žiniaraščio pasirašė sesuo, sakė, kad pasirašė neskaitydama. Dokumentų, patvirtinančių pinigų gavimą ir išmokėjimą, neturi (1 t., b.l. 126-131).

Liudytoja apklausta D. D. parodė, kad nuo 2015-06- iki 2015-08-15 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje-bare „(duomenys neskelbtini)“ padavėjos pareigose. Jai buvo pasakyta, kad mokės 5 procentus nuo gautų pinigų iš klientų (apyvartos). Darbo laikas buvo nustatytas pagal sudarytą grafiką, kuris buvo slenkantis. Grafike darbo laiko valandos neatitikdavo realiai išdirbtų valandų. Išdirbusi vieną mėnesį, už birželio mėn. nieko negavo, kadangi buvo trumpai išdirbusi. Kitą mėnesį, t.y. už liepos mėn., buvo sumokėta grynais ne daugiau nei 140 Eur. Tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraštyje buvo nurodyta mažesnė suma, nei gavo iš tikro, tai buvo apie 90 Eur. Pinigus administratorė išdavė iš kasos aparato (1 t., b.l. 139-144).

Liudytoja apklausta B. L. parodė, kad nuo 2015-01-22 iki 2015-08-07 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje-bare „(duomenys neskelbtini)“ barmenės pareigose. Direktorė A. G. sakė, kad barmenų atlyginimai skaičiuojami pagal išdirbtas valandas, o padavėjams mokamas 5 procentai nuo tos dienos apyvartos. Pradėjo dirbti nuo 2015-06-22, tačiau darbo sutartį pasirašė vėliau. Nurodytas darbo užmokestis - 1,97 Eur. Darbo grafikas buvo slenkantis, tai negali nurodyti tiksliai kokiomis dienomis dirbo. Darbo užmokestį gaudavo dalimis. Dėl išmokėto darbo užmokesčio niekur nepasirašydavo. Pinigų dalis buvo išimama iš kasos ir apie tai pažymima lapelyje. Kai tik pradėjo dirbti, žinojo, kad yra „juodi“ (neįnešti į kasą) pinigai, kad yra darbo laiko grafikas visai kitas, tai buvo slepiama kavinėje, po vaisvandeniais. „Juodi“ (neįnešti į kasą) pinigai buvo laikomi piniginėje, ir joje buvo laikomi lapukai, kuriuose buvo surašyti darbuotojų vardai ir nurodyta pinigų suma. Visa tai nurodydavo direktorė, kokią pinigų sumą reikia išmokėti, kokią pinigų sumą reikia atidėti ir iš kur paimti. Kiek iš viso gavo pinigų, tiksliai nežino, tai buvo ne daugiau nei 500 Eur. O pagal „parodytą tabelį“ už birželio mėnesį, tai yra išmokėtas atlyginimas - 115,93 Eur. Ties šia suma yra jos parašas. Darbo užmokestis buvo mokamas visada tik grynais. Pavedimu per banką direktorė nesutiko mokėti ( 1 t., b.l. 146-151).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojais taip pat buvo apklausti šie asmenys: S. M. ( 1 t., b.l. 120-122), V. N. ( 1 t., b.l. 123-124), G. G. (1 t. b.l. 133-134), M. S. (1 t., b.l. 136-137), U. D. (1 t., b.l. 155), E. J. (1 t., b.l. 157), kurie dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje-bare „(duomenys neskelbtini)“ bei patvirtino apie aprašyto pobūdžio atsiskaitymus.

Iš kratos protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinės- baro „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2015-07-23 buvo atlikta krata. Kratos metu buvo rasta ir paimta 517,39 Eur, kurie nebuvo apskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje ( 1 t., b.l. 22-25). 2015-07-23 kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ išimti neapskaityti kasoje grynieji pinigai 517,39 Eur laikinam saugojimui perduoti į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus depozitinę sąskaitą (1 t., 45-46 b.l.).

Iš 2015-08-04 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus rašto Nr. SD-3-9519 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ 2015-06-11 ir 2015-06-29, atlikus patikrinimus, pažeidimų nebuvo nustatyta (1 t., b.l. 49).

2017-01-19 Specialisto išvadoje Nr. 30-(U-516)IS1-43 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų tyrimo už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-08-31 konstatuota, kad: UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose neužregistravo 2015-07-23 atliktos kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinės – baro „(duomenys neskelbtini)“ patalpose paimtų 517,39 Eur; laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2015-06-30 baro „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai K. V. 1 atveju išmokėtų 144,31 Eur buhalterinėje apskaitoje neužregistravo; 2015-06-01 iki 2016-08-31 12 atvejų kasos išlaidų orderiais ir mokamaisiais žiniaraščiais nepagrindė iš viso 467,53 Eur išmokėto darbo užmokesčio ir apskaitos registruose „Darbo užmokestis“, „Mokamasis žiniaraštis“ ir „Mokėtinas darbo užmokestis“ neužregistravo 760,11 Eur nepriskaityto ir 467,53 Eur išmokėto darbo užmokesčio bei 2 atvejais mokamaisiais žiniaraščiais iš viso 57,46 Eur pagrindė tikrovės neatitinkantį ūkinės operacijos rezultatą pinigine išraiška, t. y. neįvykusioms operacijoms pagrįsti panaudojo piniginių lėšų mokėjimo dokumentus bei neįtraukė į apskaitą 517,39 Eur pajamų; laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2015-08-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma, iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros; laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2015-08-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriskaičiavo ir nesumokėjo iš viso 529,59 Eur mokesčių ir įmokų ir tuo padarė 529,59 Eur nuostolį, iš jų: 1) Valstybės biudžetui iš viso 224,74 Eur, iš jų: gyventojų pajamų mokesčio – 223,22 Eur ir įmokų į garantinį fondą – 1,52 Eur, 2) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui viso 304,85 Eur, iš jų: socialinio draudimo įmokų – 235,49 Eur ir sveikatos draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų – 69,36 Eur (2 t., b.l.10-23).

Iš 2017-01-18 specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-08-31, vadovu buvo įregistruota A. G., buhalterė buvo J. P. (2 t., b. l. 39-40).

Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos raštais - 2017-02-23 Nr. IBPS-S-22609 ir 2017-02-23 Nr. IBRS-S-23040 dėl padarytų pažeidimų buvo informuota Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (2 t., b. l. 46, 48).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad tiek pačios kaltinamosios A. G. parodymai, tiek aptarti liudytojų parodymai, specialisto išvada, kratos protokolas, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus raštas, specialisto paaiškinimų protokolas, raštai ir kita bylos rašytinė medžiaga patvirtina, jog kaltinamoji A. G., laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2015-08-31, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, siekdama išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas bei į nustatyta tvarka patvirtintą pranešimą žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jo naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms, be to, ji minėtu laikotarpiu apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą ir dėl to laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2015-08-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kaltinamosios nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 220 str. 1 d. bei BK 222 str. 1 d.

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir gailisi padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajai bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad A. G. anksčiau neteista, padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus, byloje nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji dirba, augina du mažamečius vaikus, šiuo metu yra motinystės atostogose (2 t., b.l. 54), turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b.l. 51-52, teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys). Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai A. G. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį - baudą. Atsižvelgiant į tai, kad yra sąlygos, numatytos BK 64¹ str. 1 d., 2 d., galutinė paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomi Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje, vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 3 p., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)” (t. 2, b.l. 9), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinės - baro „(duomenys neskelbtini)“ patalpose atliktos kratos metu po kasos aparatu rasti neapskaityti pinigai - 517,39 Eur, kurie saugomi Klaipėdos AVPK Finansų skyriaus depozitinėje sąskaitoje pagal kvitą Serija AAA Nr. 012454 (1 t. b.l. 43-47), vadovaujantis BK 72 str. 2 d., BPK 94 str. 1 d. 1 p., konfiskuotini kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas,-

nusprendžia:

A. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti:

pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 20 MGL (753,20 eurų) dydžio baudą;pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (l 129,80 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., A. G. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti jai subendrintą bausmę - 45 MGL (1694,70 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., A. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 30 MGL (l 129,80 eurų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamajai, kad teismo paskirtą baudą ji privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)”, o pinigus - 517,39 Eur (penkis šimtus septyniolika eurų 39 ct), rastus neapskaitytus kasoje, saugomus Klaipėdos apskrities VPK Finansų skyriaus depozitinėje sąskaitoje pagal kvitą Serija AAA Nr. 012454, konfiskuoti.

Išaiškinti kaltinamajai, kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo ji turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 str. 4 d. teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė