- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-03-14
- Bylos Nr.
- A2.6.-3918-932/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02370-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Pažeidėjas
- A. V. R.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. V. R., jo atstovui advokatui A. T., išnagrinėjusi A. V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. sav., administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. R. 2016 m. sausio 30 d., apie 15.25 val., Vilniuje, Benediktinių g. – Liejyklos g., vairuodamas automobilį „Ford Expedition“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu bei kliudė stovintį automobilį „Mini Cooper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 101, 222 punktus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Apklausiamas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. V. R. pripažino galėjęs apgadinti nukentėjusiosios automobilį, tačiau neigė tyčia pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Protokole nurodytu laiku ir vietoje jis iš tiesų buvo, vairavo dukrai priklausantį visureigį. Automobilį pasiėmė iš dukros, kadangi vežė statybines medžiagas (lentas, kuoliukus). 16 val. turėjo būti Šv. Kotrynos bažnyčioje. Jis norėjo pasistatyti automobilį, važiuodamas atbuline eiga per veidrodėlį pamatė, jog gali kliudyti gale stovintį tamsios spalvos automobilį (matyt, tai ir buvo nukentėjusiosios „Mini Cooper“) ir staigiai paspaudė stabdžio pedalą, nenorėdamas atsitrenkti. Automobilis staiga stojo, vežamas lentos pasislinko, jis išsigando, kad jos neišmuštų stiklo. Neneigia girdėjęs garsą, tačiau buvo įsitikinęs, kad tas garsas buvo vežamų lentų ir medžiagų (džirkštelėjo vinys). Po to jis pavažiavo į priekį, sustojo. Norėjo išlipti, bet pamatė, kad šalia stovi pilni šiukšlių konteineriai ir nusprendė, kad negerai toje vietoje palikti automobilį, kadangi gali kliudyti šiukšliavežiams, jei šie atvažiuos išvežti šiukšlių. Tuomet pavažiavo tolyn ir automobilį pastatė kitoje vietoje, aikštelėje. Pačiam sunku suvokti, kaip jis nepajuto, jog atsitrenkė į kitą automobilį, gailisi dėl to. Skambino nukentėjusiajai, atsiprašė jos. Sulaukęs skambučio iš policijos, apžiūrėjo dukros automobilį, apgadinimų jokių nerado (b. l. 22-24, 36-37).
Teismo posėdyje apklausiamas liudytojas G. R. parodė, kad išėjęs iš viešbučio „Artis“ pamatė, kaip visureigis, važiuodamas atbuline eiga ir parkuodamasis, galine dešine dalimi atsitrenkė į galinę „Mini Cooper“ dalį, po ko nukentėjusiojo automobilis net užšoko ant bortelio. Jis buvo visai šalia, todėl viską matė gerai. Be to, toje vietoje iš esmės nebuvo jokių kitų automobilių, tik kaltininko ir nukentėjusiojo. Išgirdo smūgį ir didelį garsą, dėl ko, jo manymu, vairuotojas negalėjo nepajusti atsitrenkęs į kitą automobilį. Po smūgio visureigio vairuotojas trumpam stabtelėjo (apie 20 sek.), tada pavažiavo į priekį, dėl ko jis galvojo, jog vairuotojas nori pasistatyti automobilį ir išlipti, tačiau jis netikėtai ėmė ir nuvažiavo. Nustebęs dėl tokio vairuotojo poelgio, nedelsdamas paskambino policijos pareigūnams. Liudytojas parodė matęs, jog visureigyje sėdėjo vienas asmuo, nematė, kad automobilyje būtų kažkoks krovinys. Ar šalia buvo kokie konteineriai, negali pasakyti, jis jų nematė (b. l. 22-24).
Rašytiniame paaiškinime A. V. R. nurodė 2016-01-30 vykęs į Šv. Kotrynos bažnyčią. Norėjos prisiparkuoti gatvėje priešais ministeriją. Varydamas automobilį atbuline eiga į stovėjimo vietą, galimai per daug pavažiavo, dėl ko automobilį reikėjo staigiai sustabdyti, todėl jis stipriai nuspaudė stabdžio pedalą ir automobilis staiga sustojo. Matyt, tuo momentu jo automobilis kliudė stovėjusį juodos spalvos automobilį, nors tikina tikrai jokio smūgio nejutęs. Jau buvo pastatęs automobilį, kai pastebėjo šalia stovinčius šiukšlių konteinerius, todėl nusprendė paieškoti kitos vietos. Policijai informavus, kad jis padarė eismo įvykį, apžiūrėjo automobilį, tačiau jokių apgadinimų nepamatė. Pergyvena dėl susiklosčiusios situacijos, nuoširdžiai atsiprašo nukentėjusiojo automobilio savininko (b. l. 17).
Motyvuojamoji dalis
Nors A. V. R. savo kaltės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir nepripažįsta, tačiau teismas daro išvadą, jog pasitvirtino abu pastarajam inkriminuoti kaltinimai, t. y. tiek dėl N. V. priklausančio automobilio apgadinimo (ką jis iš esmės pripažįsta), tiek dėl to, kad apgadinęs šį automobilį, A. V. R. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Iš A. V. R. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-50388379-16 matyti, jog jame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyr. patrulio M. K. 2016-01-30 tarnybinio pranešimo duomenimis, 2016-01-30, apie 15.25 val., gautas pranešimas apie tai, kad iš įvykio vietos apgadinęs automobilį pasišalino vairuotojas (b. l. 8). Nukentėjusios transporto priemonės savininkė N. V. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog ji paliko savo automobilį Benediktinų gatvėje, tačiau grįžusi prie automobilio rado jį apgadintą bei užkištą policijos pranešimą (b. l. 12). Įvykį tiesiogiai mačiusio G. R. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2016-01-30, apie 15.25 val., eidamas iš renginio, staiga išgirdo trenksmą ir pamatė, kaip tamsios spalvos automobilis, atbuline eiga bandydamas parkuotis, trenkėsi į šalia stovintį „Mini Cooper“. Vairuotojas truputį palaukė ir pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 13). Minėtą liudytoją teismas tiesiogiai apklausė teismo posėdyje, kuriame G. R. patvirtino, jog išėjęs iš viešbučio išgirdo didelį garsą bei smūgį, kurie kilo visureigiui atbuline eiga parkuojantis ir atsitrenkiant į „Mini Cooper“ šoninę galinę dalį, po ko nukentėjusiojo automobilis net užšoko ant bortelio. Po kontakto vairuotojas pastatė automobilį į stovėjimo vietą, trumpam stabtelėjo ir po to netikėtai nuvažiavo. Liudytojas teigė, jog dėl garso, smūgio vairuotojas turėjo pajusti kontaktą, buvo įsitikinęs, jog vairuotojas jį matė, tačiau nuvažiavo. Taip pat pažymėjo, jog gatvė, kurioje įvyko eismo įvykis, buvo beveik tuščia (b. l. 22-24). Eismo įvykio vieta yra užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 10-11), o automobilių apgadinimai - 2016-02-04 transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole bei kartu prie jo pridėtuose fotonuotraukose (b. l. 18-19). Nagrinėdamas bylą, teismas iš Lietuvos kariuomenės Karo policijos išsireikalavo vaizdo įrašą, kuriame aiškiai užfiksuotos A. V. R. padaryto eismo įvykio aplinkybės (b. l. 31). Atsižvelgdamas į nukentėjusiosios automobiliui „Mini Cooper“ padarytus apgadinimus, liudytojo G. R. parodymus bei vaizdo įrašo medžiagą, teismas kritiškai vertina administracinėn atsakomybė traukiamo A. V. R. parodymus neva jis nesuprato atsitrenkęs į svetimą automobilį ir buvo įsitikinęs, jog pasislinko automobilyje vežamos lentos. Iš vaizdo įrašo matyti, jog smūgis į automobilį „Mini Copper“ buvo pakankamai stiprus, po ko automobilis užvažiavo ant šaligatvio bortelio. Nepaisant automobilių gabaritų skirtumo, netikėtina, jog buvo galima tokio kontakto nepajusti. Taip pat atsižvelgiama ir į tolesnį A. V. R. elgesį. Pastarasis po kontakto savo automobilį pastatė į stovėjimo vietą, tačiau trumpam stabtelėjęs gana skubiai (akivaizdžiai didesniu greičiu nei prieš tai atvažiuodamas) išvažiavo iš įvykio vietos. Teisme A. V. R. aiškino neva pamatė šalia stovinčius šiukšlių konteinerius ir nusprendė, kad jo automobilis gali kliudyti šiukšlių vežėjams, tačiau tokie teiginiai nagrinėjamos bylos kontekste atmestini kaip neįtikinami. Objektyvūs bylos duomenys patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo visas galimybes pastatyti automobilį šalimais, iš kitos pusės, kadangi gatvėje, kurioje buvo padarytas eismo įvykis, buvo daug tuščių stovėjimo vietų. Nepaisant to, pastarasis dėl nepaaiškinamos priežasties nusprendė skubiai nuvažiuoti ir automobilį pastatė visai kitoje vietoje, kaip pats aiškino aikštelėje, kuri iš eismo įvykio vietos nebuvo matoma. Teismo vertinimu, tokiais veiksmais A. V. R. sąmoningai išvažiavo iš eismo įvykio vietos, tokį jo elgesį nulėmė nenoras identifikuoti save, kaip eismo įvykį padariusį ir svetimą turtą apgadinusį asmenį, o ne siekis netrukdyti šiukšliavežių darbui (juo labiau, įvertinus tai, jog eismo įvykis padarytas poilsio dieną, šeštadienio popietę).
Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. V. R. nebuvo pakankamai atidus, prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga, neįsitikino tai daryti esant saugu, kliudė stovintį automobilį „Mini Cooper“, ir jį apgadino, po ko iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas KET 222 punktą. Tokie A. V. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.
Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padaryti administraciniai teisės pažeidimai transporto srityje), atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas) bei ATPK 127 straipsnio 2 dalies atveju jo atsakomybę lengvina dar viena aplinkybė – prisipažįsta ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam buvo skirta nuobauda (ATPK 32 straipsnio 2 dalies 5 punktas), taip pat įvertinama A. V. R. asmenybė (aukštojo išsilavinimo, našlys, pensininkas, administracine tvarka baustas, turi galiojančią nuobaudą). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus A. V. R. baudą, mažesnę už ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkį. Tuo tarpu skiriant administracinę nuobaudą už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina įvertinti galimybę taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, kadangi, teismo įsitikinimu, šiuo atveju netgi minimali administracinė nuobauda būtų pernelyg griežta.
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-36-2013).
Tuo pačiu pažymėtina, jog įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK numatytų pažeidimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos pažeidimus, įvertina tipinį (rūšinį) pažeidimo, kaip tokio pavojingumą, tačiau konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos pažeidimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad A. V. R. pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo per ilgametę vairavimo praktiką (vairavimo stažas net 51 metai) administracine tvarka baustas porą kartų, jo padaryti KET pažeidimai nebuvo šiurkštūs, kas rodo pastarąjį nesant piktybišku Kelių eismo taisyklių pažeidėju, keliančiu grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui (tokios išvados nepaneigia ir galiojanti nuobauda). Teismo vertinimu, byloje nustatytomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas iš esmės neatitinka tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo, dėl ko darytina išvada, jog prevenciniai bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. V. R. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 35 eurų dydžio baudą.
A. V. R. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 500 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešių mėnesių laikotarpiui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, A. V. R. pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintą nuobaudą – 500 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešių mėnesių laikotarpiui.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).