Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-10-20 · Baudžiamoji byla Nr. T-1279-1078/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-20
Bylos Nr.
T-1279-1078/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09466-2022-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Nuteistasis
R. D.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-1279-1078/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09466-2022-4Procesinio sprendimo kategorija 2.5.12 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. spalio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Jurgitai Gailik,dalyvaujant prokurorui Armandui Vainauskui,Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus atstovei Rasai Rimeikienei,nuteistajam R. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. nuosprendžiu R. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta – 59 parų arešto bausmė, vykdymą atidedant 6 mėnesiams, taikant intensyvią priežiūrą, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) būti gyvenamosios vietos adresu nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 3) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Taip pat asmeniui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 2 metams 6 mėnesiams naudotis specialia teise — teise vairuoti kelių transporto priemones. Probacijos pabaiga – 2023 m. sausio 25 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. spalio 11 d. gautas Probacijos tarnybos teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam R. D. Teikime nurodoma, kad nuteistojo elgesį Probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d., tą pačią dieną probuojamajam sudarytas priežiūros planas, jis pasirašytinai supažindintas su bausmės vykdymo tvarka ir sąlygomis, su teisinėmis pasekmėmis už vengimą atlikti bausmę ir teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą, už administracinių teisės pažeidimų padarymą. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistojo atžvilgiu ikiteisminių tyrimų nepradėta, administracine tvarka asmuo nebaustas, nuo 2019 m. liepos 2 d. ūkininkauja. Tačiau pažeidė teismo įpareigojimus nustatytu laiku būti namuose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – 2022 m. rugsėjo 29 d. asmeniui nustatytas 0,79 promilių girtumas, o 2022 m. spalio 5 d., asmuo nuo 23.00 val. iki 23.22 val. nebuvo namuose ir nenurodė tai pateisinamų priežasčių.

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, kad teikimą palaiko jame nurodytais motyvais.

Prokuroras teismo posėdyje nurodė, kad į teismą su teikimu kreiptasi tik dėl to, kad asmuo pavėlavo grįžti namo 22 min. ir buvo rastas neblaivus, tačiau daugiau jokių teismo skirtų įpareigojimų pažeidimų neužfiksuota. Šiuo metu nuteistasis dirba – ūkininkauja, kas vertintina teigiamai. Taip pat, probacijos laikotarpiu asmuo nebaustas administracine tvarka, ėmėsi priemonių problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, išsprendimui ir pradėjo gydytis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teikimo nepalaikė ir prašė jo netenkinti.

Teismo posėdžio metu nuteistasis R. D. nurodė, kad pripažįsta padarytus pažeidimus, bet juos darė nepiktybiškai. Nori ištaisyti savo padarytas klaidas, įgyti vėl visuomenės pasitikėjimą savo elgesiu, darbais. Taip pat nurodė, kad dėl alkoholio vartojimo turi problemų, serga (duomenys neskelbtini), todėl kartais palūžta ir pradeda vartoti alkoholį, paskutinį kartą buvo palūžęs rugsėjo mėnesį. Dėl turimų problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, kreipėsi į įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ specialistus ir šiuo metu gydosi. Minėtoje klinikoje, liepos mėnesį, užsikodavo metams laiko nuo alkoholio vartojimo. Šiuo metu dalyvauja konsultacijose su psichologu, psichoterapeutu, kas yra tęstinė užsikodavimo veikla. Dėl 2022 m. spalio 5 d. padaryto pažeidimo, kai nuo 23.00 iki 23.22 val. nebuvo namuose, nurodė, kad taip buvo dėl jo paties kaltės, išėjo pasivaikščioti ir pavėlavo grįžti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (toliau – Probacijos įstatymas).

Pagal Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Pagal Probacijos įstatymo 14 straipsnį probuojamieji privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; 2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Pagal Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tik tuo atveju, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju, kai įvertinami visi duomenys, o jų pagrindu nustatomos aplinkybės, kurios patvirtina esant pagrindą naikinti bausmės vykdymo atidėjimą, t. y. padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik realiai vykdant paskirtą bausmę. Vertinant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, atkreiptinas dėmesys, kad juo įgyvendinamas valstybės humanizmo principas valstybės baudžiamojoje politikoje, ir šis principas yra paremtas valstybės baudžiamosios politikos suinteresuotumu ir siekiu, kad nusikaltęs asmuo savo veiksmais ir atsakingu elgesiu siektų visiškai pasitaisyti.

Susipažinus su pateikta medžiaga ir išklausius nuteistojo teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus nustatyta, kad R. D. elgesio probacijos laikotarpiu negalima laikyti nepriekaištingu, tačiau nustatyti pažeidimai, dėl teismo paskirtų įpareigojimų vykdymo, nėra pakankami daryti išvadai, kad probuojamojo resocializacija laisvėje nėra efektyvi, kad jis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro ir, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiai nuteistąjį pasiuntus atlikti arešto bausmės.

Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. D. buvo supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka ir sąlygomis, sudarytas individualus probuojamojo priežiūros planas. Pagrindinis motyvas, kuriuo grindžiamas teikimas – nuteistojo teismo paskirtų įpareigojimų būti namuose nustatytu laiku ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų nevykdymas.

Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos ir papildomų teismo posėdžio metu pateiktų dokumentų matyti, kad nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu administracine tvarka nebaustas (asmens b. l. 59-62, 83-84), jo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta. Pagal Teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys, R. D. nustatyta vidutinė naujos nusikalstamos veikos padarymo rizika – 43 balai iš 168 galimų. Nuteistasis nuo 2019 m. liepos 2 d. dirba – ūkininkauja. Teismo posėdžio metu nuteistasis neneigė savo problemų dėl priklausomybės, nurodė, jog dėl alkoholio vartojimo yra kreipęsis į specialistus, užsikodavęs, dalyvauja konsultacijose su psichologu ir psichoterapeutu. Taigi, akivaizdu, jog asmuo užsiima gydymusi nuo priklausomybės, deda realias pastangas, siekdamas nustoti vartoti alkoholį. Atkreiptinas dėmesys, jog priklausomybių gydimas yra ilgas procesas, kuriam būdingi ir atkričiai. Kaip R. D. teismo posėdžio metu nurodė, liepos mėnesį užsikodavo nuo alkoholio vartojimo, tačiau serga (duomenys neskelbtini), todėl kartais atkrenta ir vartoja alkoholį. R. D. paaiškino, kad būtent teikime užfiksuotas probacijos sąlygų pažeidimas rugsėjo mėnesį ir buvo toks atvejis, tačiau jis ir toliau tęsia bendravimą su specialistai, siekdamas, kad tokie atkryčiai ateityje nebepasikartotų. Iš to seka išvada, kad nuteistojo elgesyje stebima pozityvi dinamika, jis geba pasidaryti išvadas dėl savo elgesio ir keisti tokį elgesį tinkama linkme. Aptartą aplinkybių visumą teismas vertina teigiamai, kadangi asmuo turi legalų pajamų šaltinį, gydosi nuo priklausomybės alkoholiui, savo elgesį vertina kritiškai, supranta galimas netinkamo elgesio pasekmes, o tai tikėtina, kad skatins nuteistąjį nenusižengti ir laikytis teismo paskirtų įpareigojimų bei visuomenėje priimtinų elgesio standartų.

Pažymėtina, kad bausmės tikslai ir paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už padarytą nusikalstamą veiką, bet sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Resocializacijos procese ypatingai svarbu tinkamai įvertinti nuteistųjų problemas, kurios vėliau sąlygoja nusikalstamą elgesį, pobūdį bei parinkti individualizuotus darbo su nuteistaisiais metodus, ypač atsižvelgiant į tai, kad asmuo turi siekį pasikeisti ir taisytis.

Taigi, R. D. elgesys probacijos laikotarpiu nėra visiškai pavyzdingas – padaryti teismo paskirtų įpareigojimų pažeidimai ir tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei formaliai žiūrint galėtų būti vertinami kaip pagrindas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais darytina išvada, kad bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas neatitiktų probacijos tikslo – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Išklausius nuteistojo paaiškinimus bei atsižvelgiant į tai, kad R. D. šiuo metu iš esmės stengiasi vykdyti teismo skirtas pareigas, gydosi turimą priklausomybę, teismo paskirtą įpareigojimą būti namuose nustatytu laiku pažeidė ne dėl piktybiško elgesio, bet dėl gyvenimiškų aplinkybių – netinkamai susiplanuoto laiko, šiuo metu dirba – ūkininkauja, darytina išvada, kad toks nuteistojo elgesys rodo norą pasitaisyti būnant laisvėje. Teismo vertinimu, R. D. elgesyje nėra sąmoningo piktybiško teismo paskirtų pareigų nevykdymo ar piktybinio įstatymų nepaisymo, todėl teismas nemato pagrindo taikyti Probacijos įstatyme numatytas probacijos vengimo teisines pasekmes. Nors R. D. bausmės vykdymo atidėjimo metu pažeidė paskirtus įpareigojimus, tačiau atsižvelgus į tai, jog, šiuo metu nuteistasis stengiasi vykdyti paskirtas teismo pareigas, padarė išvadas, taip pat į bausmės paskirtį – ne tik nubausti žmogų, bet ir paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bausmės vykdymo atidėjimas nėra tikslingas. Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo laikyti, jog asmuo negali pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, ypač, kai jo elgesyje stebima pozityvi dinamika. Probacijos tarnybos teikimo tenkinimas, įvertinus aplinkybių visumą ir tai, kad iki probacijos pabaigos likęs gana ilgas laikotarpis, būtų neproporcinga valstybės reakcija į nuteistojo elgesį. Visapusiškai įvertinęs R. D. elgesį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog nuteistasis sistemingai pažeidinėja probacijos sąlygas ir dėl to jam būtų pagrindas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Teismo vertinimu, nuteistasis dar gali pasitaisyti būdamas laisvėje, toliau vykdyti teismo skirtus įpareigojimus, tokiu būdu tinkamai įgyvendinant bausmės tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu,

nutaria:

netenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam R. D., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė