- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-18
- Bylos Nr.
- 2-297/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Alė Bukavinienė, Marytė Mitkuvienė
- Pareiškėjas
- S. T.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio (posėdžio pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) S. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą, civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. T. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, dalyvaujant akcinei bendrovei „Energetinės statybos pramonė“ ir uždarajai akcinei bendrovei „ENERGETINĖS STATYBOS PROJEKTAI“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. T. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1707-41/2008, panaikinti joje priimtą 2008 m. rugsėjo 16 d. teismo sprendimą už akių ir priimti kitą sprendimą.
Pareiškime nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo priteisė iš atsakovo akcinės bendrovės „Energetinės statybos pramonė“ (toliau – AB „Energetinės statybos pramonė“) ieškovo naudai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, nors tokia įmonė tuo metu jau neegzistavo – ji bankrutavo ir jau 2007 m. gruodžio 12 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Teismas privalėjo įsitikinti, ar atsakovas AB „Energetinės statybos pramonė“ vis dar egzistuoja, nes po bankroto procedūros užbaigimo iš bankrutavusios įmonės negalima atgauti jokios kompensacijos. Taigi, pareiškėjo nuomone, egzistuoja du pagrindai atnaujinti procesą šioje byloje: pirma, teismas padarė aiškią teisės normų taikymo klaidą, o šis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 9 dalis) ir, antra, viena iš šalių teismo proceso metu buvo neveiksni, nes jau neegzistavo (CPK 366 straipsnio 6 dalis).
Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad nurodyto sprendimo už akių apskundimo bei prašymo atnaujinti procesą terminus praleido dėl jį atstovavusios advokatės nesąžiningumo: ji nesiėmė jokių veiksmų pareiškėjo teisėms apginti, šiai bylai reikalingus dokumentus jam pateikė tik 2009 m. spalio 1 d. Be to, pareiškėjas nėra teisininkas, todėl jam nežinoma teismo sprendimų apskundimo tvarka ir terminai, o dėl turimo neįgalumo (jam nustatytas 85 procentų nedarbingumas) ir blogos savijautos negalėjo kontroliuoti savo atstovės veiksmų.
Pareiškėjas taip pat prašė pareiškimą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs S. T. pareiškimą rašytinio proceso tvarka, 2009 m. gruodžio 7 d. nutartimi jo netenkino bei grąžino pareiškimą jį padavusiam asmeniui.
Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1707-41/2008 S. T. prašė priteisti iš atsakovų AB „Energetinės statybos pramonė“ ir uždarosios akcinės bendrovės „ENERGETINĖS STATYBOS PROJEKTAI“ (toliau – UAB „ENERGETINĖS STATYBOS PROJEKTAI“) 85,99 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų turtinei žalai atlyginti, indeksuojant jas priklausomai nuo minimalios mėnesinės algos ir ieškovui mokamos valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skirtumo, bei 500 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Atsakovams nepateikus atsiliepimų, Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė S. T. iš atsakovo AB „Energetinės statybos pramonė“ 85,99 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų turtinei žalai atlyginti bei 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o kitoje dalyje ieškinį atmetė. Sprendimas yra įsiteisėjęs. Teismas taip pat nustatė, kad AB „Energetinės statybos pramonė“ prašymą išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro pateikė 2007 m. gruodžio 12 d., o S. T. šią bendrovę atsakove žalos atlyginimo byloje patraukė 2008 m. kovo 7 d.
Teismas, netenkindamas pareiškimo atnaujinti procesą, pažymėjo, kad pareiškėjas praleido trijų mėnesių terminą jam paduoti ir šį faktą pripažįstą. Nurodytos termino praleidimo priežastys laikytinos nesvarbiomis, nes nėra duomenų, kad civilinės bylos Nr. 2-1707-41/2008 nagrinėjimo metu pareiškėjas būtų sirgęs. Be to, prašymas neatitinka įstatymo reikalavimų: jis nepagrįstas ir nemotyvuotas, nenurodyta, kokios pareiškėjo teisės pažeistos skundžiamu sprendimu (CPK 369 straipsnis).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas S. T. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1707-41/2008. Skundžiamos teismo nutarties neteisėtumas ir nepagrįstumas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
1. Teismas neįsigilino į civilinę bylą Nr. 2-1707-41/2008 – priešingai nei nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, atsakovas UAB „ENERGETINĖS STATYBOS PROJEKTAI“ pateikė atsiliepimą į S. T. ieškinį.
2. Teismas, priimdamas nutartį netenkinti pareiškimo dėl proceso atnaujinimo, turėjo nurodyti, kokiu būdu ir priemonėmis pareiškėjas gali apginti savo pažeistas teises ir interesus.
3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, jame nenurodyta, kokios pareiškėjo teisės pažeistos skundžiamu sprendimu. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimu už akių iš pareiškėjo buvo atimta galimybė realiai gauti žalos atlyginimą iš egzistuojančios bendrovės – atsakovo UAB „ENERGETINĖS STATYBOS PROJEKTAI“. Vietoje to, žala buvo priteista iš nebeegzistuojančio ir iš Juridinių asmenų registro išregistruoto atsakovo AB „Energetinės statybos pramonė“.
4. Teismas neatsižvelgė į prašymą pareiškimą dėl proceso atnaujinimo nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Po atskirojo skundo padavimo pareiškėjas S. T. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui įrodymus iš sveikatos priežiūros įstaigų apie savo sveikatos būklę, kuriuos, jo teigimu, gavo tik po skundo padavimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą atsakovai nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik nagrinėjant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Proceso atnaujinimas yra savarankiška, išimtinė civilinio proceso stadija, kurios tikslas – užtikrinti teisėtumą civiliniame procese. Šis procesinis institutas taikomas tuomet, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais bei nėra kitų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „ Medasa” v. UAB „ Čeltaura”, bylos Nr. 3K-3-458/2004; 2007 m. spalio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB bankas „Turto bankas“ ir kiti v. V. ir S. M. prekybos centras ir kiti, bylos Nr. 3K-7-362/2007).
Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas gali būti suskirstytas į tris etapus. Pirmuoju etapu sprendžiamas tik prašymo priėmimo klausimas, t. y. patikrinama, ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar nepažeistos teismingumo taisyklės, ar prašymą padavė veiksnus asmuo, ar prašymą pareiškėjo vardu padavė įgaliotas asmuo. Nustatęs, kad prašymo turinys neatitinka nustatytų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas nurodo terminą trūkumams pašalinti. Jei pažeistos temingumo taisyklės arba prašymą padavė neveiksnus ar neįgaliotas asmuo, teismas prašymą atsisako priimti (CPK 111, 115 straipsniai, 370 straipsnio 1 dalis). Antruoju etapu yra nagrinėjamas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo. Prašymo nagrinėjamas vyksta žodinio proceso tvarka, todėl apie teismo posėdžio vietą ir laiką šaukimais informuojami byloje dalyvaujantys asmenys. Posėdyje teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus nustatyto termino, taip pat ar yra pagrindo procesą atnaujinti. Nustatęs, kad terminas nepraleistas ir yra pagrindo atnaujinti procesą, teismas jį atnaujina nutartimi (CPK 366, 368 straipsniai, 370 straipsnio 2 ir 3 dalys). Trečiajame etape, teismas nagrinėja atnaujintą bylą pakartotinai, tačiau neperžengiant proceso atnaujinimo pagrindų apibrėžtų ribų (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Teismas nagrinėja, ar turi įtakos teismo sprendimui (nutarčiai) ir pagrįstumui aplinkybės, dėl kurių procesas buvo atnaujintas, o, išnagrinėjęs bylą, teismas turi teisę pareiškėjo prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties), suformuluotą pareiškime atnaujinti procesą, atmesti arba teismo sprendimą (nutartį) panaikinti ar pakeisti, arba panaikinti teismo sprendimą (nutartį) ir priimti naują sprendimą (nutartį) (CPK 371 straipsnis).
Prašyme atnaujinti procesą be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų turi būti nurodomas sprendimą (nutartį) priėmusio teismo pavadinimas, proceso atnaujinimo pagrindas, proceso atnaujinimo motyvai, aplinkybės, kuriomis grindžiami šio prašymo padavimo terminai bei pareiškėjo prašymas (CPK 369 straipsnio 1 dalis). Be to, turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (369 straipsnio 2 dalis). Minėta, jei prašymo dėl proceso atnaujinimo turinys neatitinka jam keliamų reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminą šiems trūkumams pašalinti.
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo dėl proceso atnaujinimo ir jį grąžino pareiškėjui. Nutartį teismas motyvavo tuo, kad pareiškėjas praleido trijų mėnesių terminą prašymui paduoti ir šį faktą pripažino, o nurodytos termino praleidimo priežastys laikytinos nesvarbiomis, nes nėra duomenų, jog prašomos atnaujinti bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas būtų sirgęs. Be to, prašymas neatitinka įstatymo reikalavimų, nes yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, nenurodyta, kokios pareiškėjo teisės pažeistos skundžiamu sprendimu. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas prašymą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, neinformavęs apie tai byloje dalyvaujančių asmenų. Nutartimi atsisakęs atnaujinti procesą, teismas prašymą grąžino pareiškėjui, o ant byloje likusio jo egzemplioriaus užrašė rezoliuciją „Atsisakyti priimti pareiškimą“ (b. l. 1).
Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pažeidžia proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančias procesines normas, kas sudaro pagrindą ją naikinti (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Minėta, nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo pirmiausia turi būti sprendžiamas jo priėmimo klausimas, jį priėmus, tikrinama, ar egzistuoja pagrindai atnaujinti procesą ir ar nepraleistas prašymo padavimo terminas, o, procesą atnaujinus, – pakartotinai nagrinėjama atnaujinta byla. Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad pirmosios instancijos teismas, neišsprendęs prašymo priėmimo klausimo, nagrinėjo, ar galima atnaujinti procesą, o pareiškėjo prašymą atmetė tiek vadovaudamasis jo turinio trūkumais, tiek ir praleistu terminu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visų pirma turėjo spręsti prašymo priėmimo klausimą: ar jo turinys atitinka įstatymo reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar nepažeistos teismingumo taisyklės, ar prašymą padavė veiksnus asmuo, ar prašymą pareiškėjo vardu padavė įgaliotas asmuo. Šioje vietoje akcentuotinas teismo išvados, jog prašymas yra nemotyvuotas, nepagrįstas, o pareiškėjas nenurodė, kaip skundžiamas sprendimas pažeidė jo teises, nepagrįstumas. Pareiškėjas nurodė, kad žalos atlyginimas jam buvo priteistas iš sprendimo priėmimo metu jau neegzistavusio asmens, taip pat atimant iš jo teisę į realų žalos atlyginimą, nurodė proceso atnaujinimo pagrindus – netinkamą teisės normų taikymą ir neveiksnios šalies dalyvavimą procese, pateikė, jo nuomone, tai pagrindžiančius įrodymus, bei prašė atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nepaisant to, net laikydamas, kad prašymas neatitinka nurodytų reikalavimų, teismas privalėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti ir tik jų neištaisius galėjo atsisakyti priimti prašymą, tačiau teismas to nepadarė (CPK 115 straipsnis, 370 straipsnio 1 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismas, neišsprendęs prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimo, negalėjo jos nagrinėti: spręsti, ar egzistuoja proceso atnaujinimo pagrindai, ar nepraleistas terminas prašymui paduoti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aptariamas prašymas turi būti sprendžiamas toje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, o ne pradedant naują bylą, kaip kad buvo padaryta šiuo atveju (CPK 367 straipsnio 4 dalis).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, o pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo perduotinas nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo S. T. prašymą dėl proceso atnaujinimo perduoti nagrinėti iš naujo.