Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo T. S., suinteresuoti asmenys T. S., F. M., O. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismui 2014 m. vasario 10 d sprendimu pripažinus T. S. ribotai veiksniu, Kauno apygardos prokurorė R. J. prašė nustatyti rūpybą ir rūpintoju laikinai paskirti Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrių. Paaiškino, kad nuo sprendimo priėmimo iki šiol rūpintojo kandidatūros surasti nepavyko, giminaičiai nesutinka būti T. S. rūpintojais, nes jis yra neklusnaus, nepaslankaus būdo, agresyvus. T. S. gyvena (duomenys neskelbtini) kolektyvinių sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, Zapyškio seniūnijoje, Kauno rajone. T. S. reikalinga priežiūra, todėl, nesant konkretaus rūpintojo, šias funkcijas turėtų vykdyti savivaldybės institucija.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

nustatė T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) rūpybą;paskyrė T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) rūpintoju Kauno rajono savivaldybės administraciją; nutartį pavedė vykdyti skubiai.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Teismo nutarties dalis dėl rūpintojo paskyrimo prieštarauja CK 3.241 straipsnio 1 daliai. Nėra jokio teisinio pagrindo normos terminus „prižiūri“ ir „kontroliuoja“ aiškinti taip, kad šios institucijos atlieka ir globėjo ar rūpintojo funkcijas. Kas gali būti skiriama globėju (rūpintoju) numatyta CK 3.242 straipsnio 3 dalyje (fizinis asmuo) ir CK 3.241 straipsnio 2 dalyje (institucinė globa ir rūpyba). Kauno rajono savivaldybės administracija ar Socialinis skyrius negali atlikti fizinio asmens arba gydymo, auklėjimo institucijų funkcijų. Teismas neištyrė teisinių ir faktinių aplinkybių, sąlygojusių T. S. rūpintojo kandidatūros nepateikimą. Nepagrįstai pavedė vykdyti rūpintojo funkcijas kontrolės ir priežiūros institucijai, tam nesant jokio teisinio pagrindo. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar jos įgaliota institucija steigia, reorganizuoja ar likviduoja socialinės globos įstaigas, kurios teikia gyventojams ilgalaikę ar trumpalaikę socialinę globą, reikalingą ne kiekvienoje savivaldybės teritorijoje. Jei savivaldybės globos (rūpybos) institucija, teikdama socialines paslaugas, nepateikia globėjo (rūpintojo) kandidatūros, tokią kandidatūrą turi pateikti į bylą įtraukta Socialinės apsaugos ar Sveikatos apsaugos ministerija. T. S. artimiesiems atsisakius būti rūpintojais, neliko fizinių asmenų, kuriuos Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius galėjo pasiūlyti kandidatais. Teismas nenustatė T. S. institucinės rūpybos VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektorius III mišrios patologijos skyriuje, kuriame jis gydėsi. Nenumatyta, kad ilgalaikės socialinės globos gavėju gali būti socialinės rizikos asmuo. Institucinę globą gydymo, auklėjimo ar globos (rūpybos) institucijose riboja teisinis reguliavimas, nes priverstinį hospitalizavimą nustato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas. Zapyškio seniūnija 2014-04-04 T. S. nustatė socialinį savarankiškumą 10 balų – iš dalies savarankiškas, ir 19 balų fizinį savarankiškumą – savarankiškas. Dėl to, Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui nesuteikta galimybė Kauno apylinkės teismui pateikti įstaigą, kuri Kauno rajono savivaldybės teritorijoje vykdytų T. S. institucinės rūpybos funkciją. VĮ „Regitra“ duomenis T. S. vardu registruotas automobilis, tačiau teismas šių aplinkybių nesiaiškino.

Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, kaip globos ir rūpybos institucija, turi pareigą (tačiau jos nevykdė) ne tik prižiūrėti ir kontroliuoti rūpintojų veiklą, bet ir šią jiems valstybės deleguotą funkciją – įgyvendinti, koordinuoti, laiku pasirūpinti rūpintojo parinkimu, paskyrimu. Ribotai veiksnus asmuo, kurio rūpintoju nenori būti nei vienas fizinis asmuo, negali neturėti rūpintojo nepateisinamai ilgą laiką.Globos ir rūpybos institucija ne tik kad nesiėmė veiksmų susidariusiai situacijai išspręsti, t. y. surasti ir teismui kaip rūpintojo kandidatūrą pateikti gydymo, auklėjimo ar rūpybos instituciją, bet, ignoruodami teismo sprendimą dėl jo pripažinimo ribotai veiksniu, konstatavo priešingai – atsižvelgiant į T. S. fizinį ir socialinį savarankiškumą, jam socialinė parama, socialinė globa nėra būtina.Teismas negalėjo nustatyti T. S. institucinės rūpybos VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektorius III mišrios patologijos skyriuje, kuriame jis gydėsi, kadangi teismas rūpintoją skiria tik gavęs globos ir rūpybos institucijos išvadą dėl siūlomų rūpintojų kandidatūrų, o šiuo atveju išvada pateikta nebuvo. Apeliantas nepagrįstai remiasi Psichikos sveikatos priežiūros įstatymu, nustatančiu asmenų, kurie naudojasi psichikos sveikatos priežiūra, teises, psichikos sveikatos priežiūros tvarką ir kontrolę. Priverstinis hospitalizavimas galimas tik esant Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 27 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, kurių šiuo atveju nebuvo konstatuota.Nesutinkama, kad teismas priimdamas nutartį neištyrė teisinių ir faktinių aplinkybių, sąlygojusių T. S. rūpintojo kandidatūros nepateikimą. Rūpintojas nerastas ir pareiga neįvykdyta iš esmės dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus kaltės. Šis skyrius net neieškojo gydymo, auklėjimo ar globos (rūpybos) institucijos, kurioje T. S. būtų nustatyta institucinė rūpyba.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo sprendimu 2014 m. vasario 10 d. civilinėje byloje Nr. 2-2110-638/2014 T. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas ribotai veiksniu. Tą pačią dieną teismas pradėjo bylą dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo T. S. paskyrimo. Įpareigojo Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių per 10 dienų terminą pateikti teismui išvadą, nurodant teismui visas, turinčias reikšmę rūpybos bylai, aplinkybes, pateikti duomenis apie asmenį, rekomenduojamą paskirti T. S. rūpintoju bei asmens, numatomo skirti rūpintoju, rašytinį sutikimą, nustatytos formos pažymą apie sveikatos būklę, patvirtinančią gebėjimą atlikti pareigas, darbo vietą ir gaunamas pajamas, jį charakterizuojančius duomenis. Administracijos skyrius 2014-02-21 raštu Nr. SR-334 informavo teismą, kad neturi duomenų apie asmenį, pageidaujantį būti rūpintoju, todėl negali pateikti išvados dėl rūpintojo kandidatūros. Ginčijama nutartimi teismas, suinteresuotam asmeniui nepateikus išvados su rekomenduojama T. S. rūpintojo kandidatūra, rūpintoju paskyrė Kauno rajono savivaldybės administraciją.

Ginčo esmė – ar Kauno rajono savivaldybės administracija gali būti rūpintoju ir atlikti rūpintojo teises ir pareigas.

CPK 3.242 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra rašytinis jos sutikimas <...>. CK 3.242 straipsnio normos netaikomos, jeigu globėju ar rūpintoju yra paskirta atitinkama gydymo, auklėjimo ar globos (rūpybos) institucija, kurioje yra neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo. CK 3.241 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenų, teismo pripažintų neveiksniais ar ribotai veiksniais, esan­čių gydymo, auklėjimo ar globos (rūpybos) institucijose, globos ir rūpy­bos funkcijas atlieka atitinkama gydymo, auklėjimo ar globos (rūpybos) institucija tik tol, kol paskiriamas nuolatinis globėjas ar rūpintojas. Gydymo, auklėjimo ar globos (rūpybos) institucijos pagal nurodytą straipsnį yra globą (rūpybą) vykdančios įstaigos, bet ne institucijos, kurios prižiūri ir kontroliuoja globėjų ir rūpintojų veiklą. Taigi globėju (rūpintoju) gali būti tik veiksnus fizinis asmuo arba globos (rūpybos) funkcijas atliekanti gydymo, auklė­jimo ar globos (rūpybos) institucija, kur tokie asmenys yra.

CK 3.241 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad globos ir rūpybos institucijos yra savivaldybių ir apskričių institucijos, kurios prižiūri ir kontroliuoja globėjų ir rūpintojų veiklą. Kauno rajono savivaldybės internetiniame tinklalapyje www.krs.lt nurodyti Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus uždaviniai ir funkcijos, t. y. organizuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų, Socialinės apsaugos ir darbo bei kitų ministerijų ir institucijų teisės aktų įgyvendinimą socialinės paramos srityse Kauno rajone; koordinuoja Savivaldybės įstaigų, teikiančių socialines paslaugas, veiklą ir t. t. Taigi, Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius yra globėjų ir rūpintojų veiklą Kauno rajone prižiūrinti ir kontroliuojanti institucija (CPK 3.241 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad teismas T. S. rūpintoju paskyrė Kauno miesto savivaldybės administraciją. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su atskirojo skundo argumentais, sprendžia, kad teismas nepagrįstai globos ir rūpybos institucijų kontrolę ir priežiūrą įgyvendinančiai institucijai pavedė atlikti globos ir rūpybos vykdymo funkciją, kuri nepriskirtina Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus kompetencijai.

Iš bylos duomenų matyti, kad tokį procesinį sprendimą teismas priėmė remdamasis tuo, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, turėdamas pareigą parinkti pretendentus į rūpintojus (globėjus) (o teismas skiria globėją iš šių institucijų parinktų pretendentų), tokios pareigos neįgyvendino ir laiku nepasirūpino tinkamu rūpintojo parinkimu. Teismas sprendė, kad neįvykdžius nurodytos pareigos, rūpintojo pareigas turi atlikti pats Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Pažymėtina, kad civilinė byla dėl rūpybos (globos) skyrimo yra nagrinėjama ypatingos teisenos tvarka (CPK 442 str. 5 p.). CPK 443 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išsiaiškintos bylos aplinkybės. CPK XXX skyriaus Bylos dėl globos ir rūpybos 491 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos ar rūpybos reikalingų asmenų teisės ir interesai. Jeigu teismas pripažįsta, kad yra būtina išklausyti asmenį, kuriam prašoma nustatyti globą ar rūpybą, ir (ar) paskirti globėją ar rūpintoją, taip pat išklausyti globotinį ar rūpintinį, jis gali įpareigoti asmenis, pas kuriuos šis asmuo yra, atvesti jį į teismo posėdį, taip pat gali nutarti, kad šį asmenį į teismą atvesdintų policija (CPK 491 str. 3 d.). Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad bylose dėl globos bei rūpybos, teismas turi būti (privalo) aktyvus ir imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos rūpybos (globos) reikalingo asmens teisės ir interesai, o procesinį sprendimą priimti tik įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, tame tarpe globos ir rūpybos institucijos išvadą, kuri yra tik vienas iš įrodymų, sprendžiant klausimą dėl globėjo paskyrimo (CPK 177 str., 491 str. 2 d.). Taigi, globos ir rūpybos institucijos išvada dėl konkretaus asmens tinkamumo tapti globėju reiškia, kad asmuo laikomas tinkamu tapti kandidatu į rūpintojus (globėjus), tačiau tik teismas sprendžia dėl šio ar kito kandidato paskyrimo globėju (CPK 185 str., 506 str. 2 d., 3 d.). Įvertinęs byloje esančių duomenų visetą, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius netinkamai įgyvendino jam priskirtas funkcijas ir tokiu būdu neįvykdė teismo įpareigojimo, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu ši aplinkybė (išvados su rūpintojo kandidatūros nurodymu nepateikimas) teismui nebuvo pagrindas išnagrinėti bylą rūpintoju paskiriant instituciją, kuri nepriskirtina prie globos ir rūpybos funkcijas įgyvendinančių institucijų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pats nesiėmė jokių priemonių, tikslu išsiaiškinti dėl galimos T. S. rūpintojo kandidatūros, kai teismui buvo žinomos aplinkybės, kad T. S. turi Jonavos rajone gyvenančią dukrą O. P., jis gyvena su drauge (duomenys neskelbtini) k., S/B ,,(duomenys neskelbtini)“, Zapyškio sen., Kauno r. sav. (išsiaiškinti šių asmenų nuomonę dėl jų paskyrimo T. S. rūpintojais ir (ar) išsiaiškinti paties T. S. nuomonę ir t. t.).

CK 3.239 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmens rūpyba apima ir turto rūpybą <...>, kas reiškia, kad sprendžiant rūpybos nustatymo bei rūpintojo paskyrimo klausimą, turi būti išsprendžiamas ir turto rūpybos klausimas. 3.245 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad tais atvejais, kai neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas savo nutartimi paskiria turto administratorių. Turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo. Turto administratoriui yra taikomi šio kodekso normų nustatyti globėjo ir rūpintojo veiksmų apribojimai. Iš VĮ ,,Regitra“ duomenų matyti, kad T. S. vardu nuosavybės teise registruotos šios transporto priemonės: Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1990 m.), (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1991 m.) ir (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1987 m.), t. y. T. S. turi tam tikro turto, tačiau, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, ginčijama nutartimi išspręsdamas T. S. rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo klausimą, T. S. turto rūpybos – turto administratoriaus paskyrimo – klausimo neišsprendė (turto rūpintoju paskirti globėją (rūpintoją) ar kitą asmenį).

CPK 299 straipsnyje reglamentuota, kad jeigu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis prima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams informuodamas juos apie pažeidimus. Pažymėtina, kad atskirosios nutartys paprastai priimamos siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą. Prokuroro teises inicijuoti civilinį procesą reglamentuoja CPK ir Prokuratūros įstatymas. CPK 49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais, o taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas ginti asmens, visuomenės ar valstybės teises ir teisėtus interesus, prokuroras gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Civilinėje byloje dėl T. S. pripažinimo neveiksniu kreipėsi Kauno apygardos prokuratūra, kas leidžia daryti išvadą, kad civilinė byla dėl T. S. pripažinimo neveiksniu, taip pat rūpybos jam nustatymo bei rūpintojo paskyrimo susijusi su viešuoju interesu. Taigi, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius netinkamai įgyvendinimo jam priskirtas pareigas ir tokiu būdu pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, teismas galėjo imtis procesinių priemonių galimiems pažeidimams pašalinti – priimti atskirąją nutartį, nusiųsti ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuojant juos apie pažeidimus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas, spręsdamas rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo klausimą nepagrįstai T. S. rūpintoju paskyrė Kauno rajono savivaldybės administraciją, pats teismas nesiaiškino dėl galimų rūpintojų kandidatūrų, nesprendė T. S. turto rūpybos klausimo, todėl yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti ir bylą dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo T. S. paskyrimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.