- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-11-24
- Bylos Nr.
- 1-335-610/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Brinevičius
- Nukentėjusysis
- Vytautui A
- Kaltinamasis
- I. M.
- Kategorijos
- 1.2.14.1Vagystė (BK 178 str.)
Baudž. byla Nr. 1-335-610/2015; Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1; Proceso numeris 1-36-1-00276-2011-0;
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius, sekretoriaujant Jolantai Žilionienei, dalyvaujant prokurorams O. M., Vilmai Sakalauskienei, nukentėjusiam Vytautui A. S., jo atstovei advokato padėjėjai R. J., kaltinamajam I. M., jo gynėjui advokatui R. M., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, anksčiau teismo neteistas, kaltinamas pagal BK 178 str. 1d.(dvi veikos),
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
I. M. įvykdė vagystę, o būtent: 2011 m. birželio 1 d., gyvendamas V. A. S. priklausančiuose nakvynės namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pasisavino ir tokiu būdu pagrobė V.A. S. priklausančius 3680 eurų, kas atitiko 12706,304 litus, kuriuos I. M. perdavė Slovakijos Respublikoje registruotos įmonės (duomenys neskelbtini) atstovas už suteiktas nakvynės paslaugas, tokiu būdu nukentėjusiajam V. A. S. padarė 3680 eurų turtinę žalą.
Be to, I. M. įvykdė vagystę, o būtent: 2011 m. liepos 3 d., gyvendamas V. A. S. priklausančiuose nakvynės namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pasisavino ir tokiu būdu pavogė V.A. S. priklausančius 1440 eurų, kas atitiko 4972,032 litus, kuriuos I. M. perdavė Slovakijos Respublikoje registruotos įmonės (duomenys neskelbtini) atstovas už suteiktas nakvynės paslaugas, tokiu būdu V. A. S. padarė 1440 eurų turtinę žalą.
I. M. apklaustas įrodymų tyrimo metu padaręs nusikalstamas veikas kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2010 metais rugsėjo mėnesį gyveno (duomenys neskelbtini). Nukentėjęs V.A. S. užėjęs į svečius pasiūlė prižiūrėti gyvenamą namą. Kadangi buvo neužimtas sutiko. Per pusę valandos susiruošė ir nukentėjęs išsivežė į minėtą namą (duomenys neskelbtini). Jokių sutarčių nesudarė, liko prižiūrėti sodybą kaip pažįstamo, kaip elgtis buvo palikta spręsti jam. Minėtoje sodyboje nuo spalio mėnesio gyveno vienas. Joje gyvenant Slovakijos darbininkams, kitiems žmonėms, tvarkė kambarius, pirko skalbimo priemones. Kasdien sodyboje melžė karvę, prižiūrėjo kiemą, paukščius, pirko pašarą. Atvykus į sodybą jau buvo reklaminė iškaba, kurioje lenkiškai ir lietuviškai buvo nurodyta apie galimybę pernakvoti. Įleisdavo į namus nakvoti žmones, jeigu būdavo įmonės darbuotojai įformindavo pinigų paėmimą, išrašydavo kvitą sumai kurią gaudavo. Su V.A. S. kalbėjo dėl pinigų panaudojimo, šis nurodė, kad turi teisę pasiimti pinigus, kad išlaikytų gyvulius, augalus sodintu, pats nukentėjęs atvykdavo į sodybą 1-2 kartus per mėnesį.
Atėjus žiemai, pasakė nukentėjusiam, kad reikia finansų namo tvarkymui, nukentėjęs nurodė, kad „tavo namai tu tvarkykis“. Minimas V.(K.) kažkur sužinojęs, kad galima nakvynė, su juo susisiekė ir derino darbuotojų apgyvendinimo klausimus. Apie tai pasakė V.A. S., kartu su nukentėjusiu nuvyko į turgų nupirko papildomai lovų. Lovas nupirko iš savo pinigų. Po to pranešė V. K., kad jo sąlygos įvykdytos, gali atvykti, sutarė, kad gali mokėti eurais, 10 eurų parai už vieną lovą. V.A. S. žinojo apie apgyvendinimą, tačiau visų niuansų jam neminėjo. Nukentėjęs paties V. K. nematė, telefonu su juo nebendravo. Su V.A. S. slovakai nebuvo sudarę sutarties. V. K. pažinojo nuo 2011 kovo mėn.. Slovakai jį priėmė kaip namo šeimininką, neklausė ar jis šeimininkas ar ne, mokant pinigus irgi to neklausė. Už nakvynę buvo atsiskaityta per du kartus grynais pinigais. Pirmą kartą atvežė 3000 eurų, o kitą kartą apie 1900 eurų, atvežė vairuotojas. Kad gavo pinigų sumas vairuotoju pasirašė ant lapuko, kurį šis atsivežė. Kitą kartą surašė patvirtinimą ant geltono lapuko 2010 metų, kuriame buvo V.A. S. parašai . Pateikus b.l. 40, 1 t. patvirtino, kad byloje tas pats lapukas, jame jo raštas, nurodyta suma 3680 Eur teisinga, šiuos pinigus nuvežė į savo butą (duomenys neskelbtini). Pateikus b.l. 50, 1 t. patvirtino, kad jame nurodyta jo įrašyta suma 1440 Eur teisinga, parodė, kad šiuos pinigus taip pat nusivežė į savo butą. Kadangi mirė tėvas pinigų nespėjo išleisti, išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Išvyko 2011 metais liepos mėnesį. Prieš išvažiuodamas sodybą aprodė nukentėjusiam, atidavė raktus. Išvykimo dieną virš 5000 Eur liko bute, dalį pinigų išleido, galimai mažiau nei 1000 eurų, už šiuos pinigus vyko ir į (duomenys neskelbtini). Po mėnesio grįžo, tačiau negalėjo įeiti į butą, kadangi buvo pakeista spyna, nebuvo baldų. Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., perskaičius jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu b.l. 14, 2 t., paaiškino, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, galimai davė teisingesnius parodymus. Dėl parodymo, kad „pastoviai S. klausinėjo ar sumokėti pinigai“‘, aiškino, kad nukentėjusiam buvo svarbu ar ne veltui kažkas nakvojo.
Civilinio ieškinio nepripažino, paaiškino, kad jeigu nukentėjęs būtų buvęs darbdavys, jam būtų reikėję sumokėti dar daugiau, nemano, kad padarė neturtinę žalą.
Nukentėjęs V.A. S. parodė, kad įvykių laiku gyveno (duomenys neskelbtini), iš motinos paveldėtuose namuose, vertėsi patalpų nuoma, apgyvendinimu. Minėtose patalpose gyveno ir kitos firmos žmonės, ne tik slovakai. Nakvynės namų priežiūra rūpinosi pats, žmonės gyvendavo jam nesant, grįžęs namus sutvarkydavo pats, palikdavo švarią patalynę. Kaltinamąjį pažinojo, kadangi jis sunkiai pragyveno, nutarė iš gailesčio jam padėti, pasiūlė gyventi savo sodyboje. 2011 m. pradėjo dirbti vairuotoju, oficialiai įsidarbinęs nebuvo, išvažiuodavo 4-5 dienoms. M. pradėjus gyventi sodyboje, jis melždavo karvę, šunis pašerdavo, duodavo jam maisto, daiktus pats pirkdavo, kaltinamasis kambarių netvarkydavo, neturėdavo teisės įeiti į kambarius. Slovakams kažkas davė kontaktus, telefonu suderino su firmos vadovu darbuotojų apgyvendinimą, susitarė, kad mokės po 10 eurų už parą, susitarė, kad atvykę atsiveš banko duomenis, paduos I. M., jeigu pats tuo metu nebūtų. Susitikęs su slovakais nebuvo, su darbininkais bendravo. I. M. išvažiavo į (duomenys neskelbtini), tada slovakų vadovas atsivežė sutartį, darbininkai perspėjo, kad pinigai jau buvo perduoti, I. M. tuo metu jau buvo dingęs. Teigė, kad su V. K. kalbėdamas telefonu apie I. M. neužsiminė. Slovakijos darbininkus namuose priėmė pats, visus einamus klausimus jie turėjo spręsti su juo, jiems nebuvo pasakyta, kad klausimus spręstų su I. M.. Atsiskaitymo už nakvynę forma ko gero nebuvo sutarta. Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. perskaičius V. K. parodymus, b.l. 69, 1 t. dalyje dėl teiginio, kad „susitarė už apgyvendinimą atsiskaityti grynais pinigais, teigė, kad kalbos kokia forma vyks atsiskaitymas nebuvo. Perskaičius V. K. parodymus b.l. 69-70, 71 dalyje dėl teiginio, kad V.A. S. supažindino V. K. su I. M. ir nurodė, kad kilus problemų dėl darbuotojų gyvenimo klausimus spręsti su I. M., teigė, kad taip nebuvo, nežino ar liudytojas melavo, nes darbininkai pasakė, kad jis ne tam žmogui padavė pinigus, mano, kad liudytojas galimai išsigando, kad firmai reiks mokėti dar kartą. I. M. nepavedė paimti pinigus, jis neturėjo teisės naudotis kvitais, kvitus laikė dokumentų stalčiuje, buvo ir su jo parašais pasirašytų iš anksto, kad būtų patogiau pildyti. Kvitų už 2010-2011 metus neišsaugojęs, mokesčių inspekcijai neperdavęs. Kaltinamasis išvyko į (duomenys neskelbtini) prieš dvi dienas iki atvyko V. K.. Pats buvo tuo metu namuose. I. M. buvo klausęs ar darbininkų viršininkas iš Slovakijos nebuvo atvykęs bei ar neatvežė pavedimo. Iš darbininkų sužinojęs, kad pinigai sumokėti bandė kaltinamojo ieškoti, tačiau jo telefonas buvo išjungtas, tada kreipėsi į policiją. Civilinį ieškinį reiškia dėl pagrobtų ir negrąžintų pinigų sumos, patyrė ir neturtinę žalą, kadangi patyrė stresą dėl pirmų netektų už nakvynės namus pinigų, gulėjo ligoninėje, patyrė infarktą.
Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. byloje esantiems įrodymams patikrinti perskaityti liudytojo V. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad jis yra Slovakijos Respublikoje registruotos įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius. Nuo 2011 m. balandžio mėnesio įmonės darbuotojai atliko darbus UAB (duomenys neskelbtini). Įmonė sudarė sutartį su V.A. S., kuris teikia nakvynės paslaugas, jog įmonės darbuotojai gyvens šio asmens patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Sutarė, kad pinigai už suteiktas paslaugas bus mokami ne per banką, kadangi to pageidavo V. A. S., o grynaisiais pinigais, tiksliau eurais. V. A. S. jį asmeniškai supažindino su jo sodyboje gyvenančiu I. M., nurodydamas, kad visus klausimus spęstų su juo, kadangi pats sodyboje būna retai. 2011 m. birželio 1 d. jis atvyko apžiūrėti kaip vykdomi darbai. Tą pačią dieną nuvyko į V. A. S. priklausančią sodybą, kadangi norėjo sumokėti už suteiktas nakvynės paslaugas įmonės darbuotojams už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 17 d. iki 2011 m. birželio 1 d. Atvykęs sodyboje rado I. M., kuris pasakė, kad šeimininkas išvykęs. Kadangi jis norėjo sumokėti pinigus už suteiktas nakvynės paslaugas, I. M. pasakė, kad pinigus gali sumokėti jam, nes jis taip yra sutaręs su savininku. Nieko blogo nepagalvojęs I. M. sumokėjo 3680 eurų ir jis pateikė kvitą dėl pinigų gavimo. Apie tai, kad buvo sumokėti pinigai už suteiktas nakvynės paslaugas, sodybos šeimininko neinformavo. 2011 m. birželio 30 d. jis vėl atvyko į Lietuvą, pažiūrėti kaip vykdomi darbai. Nuvykęs į V. A. S. priklausančią sodybą ir norėdamas sumokėti už suteiktas nakvynės paslaugas už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2011 m. birelio 30 d., rado tiktai I. M.. Dėl to I. M. sumokėjo 1440 eurų, kuris pasirašė ant jo pateikto lapo apie gautus pinigus. Kad buvo sumokėti pinigai už suteiktas nakvynės paslaugas ir šį kartą savininko neinformavo. 2011 m. liepos mėnesio antroje pusėje su juo telefonu susisiekė V. A. S. ir nurodė, kad I. M., kuriam buvo sumokėti pinigai už suteiktas nakvynės paslaugas, pasislėpė su visais pinigais. Kai atvyko į Lietuvą jis V. A. S. pateikė visų sumokėtų pinigų kvitus. Kai jis I. M. mokėjo pinigus nieko blogo neįtarė, kadangi pats V. A. S. buvo nurodęs visus iškilusius klausimus spręsti per jį. Parodymai papildomos apklausos metu, kad su nakvynės namų savininku V. A. S. asmeniškai susitikęs nebuvo ir nuomos klausimą su juo sprendė telefonu. Telefonu V. A. S. ir buvo nurodęs, kad apgyvendinimo klausimus derintų su I. M., kuris gyvena nakvynės namuose. Apie apmokėjimą su V. A. S. nekalbėjo. Savininkas nesakė, kad pinigus už nuomą jis atiduotų I. M.. Prieš mokant pinigus, I. M. jam sake, kad yra nakvynės namų bendrasavininkas Papildomai ( t. 1 l. 69-70). Apklaustas papildomai V. K. parodė, kad su nakvynės namų savininku V. A. S. asmeniškai susitikęs nebuvo ir nuomos klausimą su juo sprendė telefonu. Telefonu V. A. S. ir buvo nurodęs, kad apgyvendinimo klausimus derintų su I. M., kuris gyvena nakvynės namuose. Apie apmokėjimą su V. A. S. nekalbėjo. Savininkas nesakė, kad pinigus už nuomą jis atiduotų I. M.. Prieš mokant pinigus, I. M. jam sakė, kad yra nakvynės namų bendrasavininkas ( t. 1 l. 71 ).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad liudytojas V. K. iš pateiktų nuotraukų atpažino I. M., kuriam sumokėjo pinigus už suteiktas nakvynės paslaugas ( t. 1 l. 72-75 ).
Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad I. M. parodė nakvynės namus, kuriuose gyveno ir kuriuose paėmė pinigus už Slovakijos Respublikos darbininkų nakvinę. Taip pat parodė savo nuomojamą butą, (duomenys neskelbtini), ir vietą jame, kur paliko dalį - 1500 eurų - iš paimtų pinigų. Parodymo patikrinimo vietoje metu buvo rasta ir paimta 1500 eurų ( t. 2 l. 15-19 ).
Daiktų apžiūros protokolu nustatyta dalis vagystės dalyko- įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu rasti ir paimti pinigai - 1500 eurų ( t. 2 l. 20 ).
Šalies argumentai
Skundu nustatyta, kad Vytautas A. S. kreipėsi į Marijampolės AVPK 2011 08 03 nurodė, jog 2011 m. liepos 25 d. sužinojo, kad už suteiktas nakvynės paslaugas jam priklausančiuose nakvynės namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvo sumokėta I. M., kuris prisistatė nakvynės namų savininku. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, įtariamuoju patraukti I. M. ( t. 1 l. 1-2 ).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis V. A. S. savo iniciatyva pateikė su įvykiu susijusių dokumentų kopijas ( t. 1 l. 39 ).
Pažyma nustatyta, kad V. A. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2009 m. gegužės 1 d. vykdo individualią veiklą ( t. 1 l. 3 ).
Iš prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito matyti, kad už nakvynės paslaugas 46x8 iš bendrovės (duomenys neskelbtini) gauta 3680 eurų. Kvitas pasirašytas V. A. S. bei nurodytas jo asmens kodas ( t. 1 l. 40 ).
Sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad joje nurodyta, kad V.A. S. ir bendrovė (duomenys neskelbtini) sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Nuomininkas moka 10 eurų už vieno žmogaus gyvenimą parai, 3.3 p. nurodyta sumokėti nuomos mokestį grynais, sutartis pasirašyta nuomotojo atstovo, V.A. S. nepasirašyta. ( t. 1 l. 41-45 ).
Priedu prie sutarties, nustatyta, kad nuomininko sumokėtas ir nuomotojo gautas nuomos mokestis yra 3680 eurų ir 1440 eurų ( t. 1 l. 46-47 ).
Patvirtinimu nustatyta, kad už pragyvenimą adresu (duomenys neskelbtini), buvo išmokėta grynais I. M.. 2011-06-01 – 3680,0 eurų, 2011-07-03 – 1440,0 eurų
Susitarimu dėl žalos atlyginimo, nurodoma, kad I. M., gim. (duomenys neskelbtini), susitarė su V. A. S., jam padarytą 3620 eurų turtinę žalą atlyginti per 2 metus, sumokant pinigus per 4 kartus, pradedant nuo 2012 m. rugsėjo 1 d., kas 6 mėnesius sumokant po 905 eurus ( t. 2 l. 36 ).
Iš metinės pajamų mokesčio deklaracijos matyti, kad V.A. S. už 2010 metų laikotarpį deklaravo 23830 litus pajamų, už 2011 metų laikotarpį 22382,53 litus pajamų iš individualios veiklos(t2, b.l. 135,140).
Kaltinamasis I. M. iš esmės pripažinęs faktines aplinkybes dėl veiksmų, tai yra, kad per du kartus gavo iš Slovakijos piliečių kaltinimuose nurodytas pinigų sumas už apgyvendinimo paslaugas, savo kaltę neigė aiškindamas, kad visus veiksmus atliko su patalpų savininko žinia, bei minėtas V.A. S. priklausančias patalpas galėjo valdyti savo nuožiūra, taip pat ir gauti pajamas iš jų nuomos. Tai yra iš esmės aiškino, kad pagal susitarimą su nukentėjusiu jam buvo perduotos nukentėjusio nuosavybės valdymo teisės. Atsiradusius santykius apibūdino kaip civilinius. Iš esmės neigė tyčią užvaldyti svetimus pinigus.
Teismas tokį kaltinamojo aiškinimą vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės, juo nesivadovauja, jis paneigtas visuma baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų. Subjektyvių nusikaltimo sudėties požymių buvimas negali būti nustatomas byloje objektyviai kaip tai galima padaryti su objektyviais nusikaltimo sudėties požymiais. Kaltininko tyčios turinį teismas nustato remdamasis objektyviomis veikos darymo aplinkybėmis. Faktines aplinkybes nustato leistinais ir ištirtais įrodymais surinktais byloje. Kaip matyti iš rašytinių bylos įrodymų, o būtent metinių pajamų deklaracijų, pažymų, individualią apgyvendinimo veiklą V.A. S. vykdė jau nuo 2009 metų, deklaravo pakankamai nemažas pajamas už 2010 ir 2011 metus. Pats kaltinamasis patvirtino, kad pildė kvitą, kuriame jau buvo V.A. S. parašas, tai yra šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad veiklą vykdė ir suinteresuotas pelno gavimu buvo būtent nukentėjęs, o ne kaltinamasis. Kaltinamasis neabejotinai suprato, kad iš veiklos gaunamos pajamos yra nukentėjusio, o ne jo nuosavybė. Tai kaltinamasis iš esmės patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu pasirašydamas susitarimą dėl žalos atlyginimo nukentėjusiam. Vertinant, paties nukentėjusio paaiškinimą, kad nakvynės paslaugų teikimo vietoje laikė dalinai užpildytus, tai yra pasirašytus buhalterinės apskaitos dokumentus-kvitus, jo paaiškinimą, kad minimu laikotarpiu dažnai tekdavo išvykti, I. M. gyveno nakvynės namuose, bei atliko kai kuriuos priežiūros darbus, teismas neabejoja, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusio realiai egzistavo darbo sutartiniai teisiniai santykiai, kadangi rašytinė darbo sutartis nebuvo sudaryta, I. M. dirbo nelegaliai. Taigi vertinant šias aplinkybes nėra pagrindo abejoti liudytojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotu parodymu, kad apgyvendinimo metu kylančius klausimus paties V.A. S. nurodymu reikėjo derinti su I. M.. Todėl nėra pagrindo teigti, kad V.A. S. pinigus I. M. įgijo apgaulės būdu. Perskaičius kaltinamojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu dalyje dėl jo parodymo, kad nukentėjęs pastoviai klausinėjo ar jau sumokėti pinigai už nakvynes paslaugas, šias aplinkybes kaltinamasis patvirtino ir įrodymų tyrimo teisme metu. Akivaizdu, kad toks domėjimasis tik patvirtina nukentėjusio norą gauti pajamas už paslaugas, kaltinamajam neabejotinai buvo žinoma, kad pinigai yra jam svetimi. Pagal nustatytas aplinkybes, nors ir nustatyti faktiniai teisiniai darbo santykiai tarp nukentėjusio ir kaltinamojo, tačiau nėra pagrindo daryti išvadą, kad už nakvynės paslaugas gaunami pinigai I. M. buvo perduoti naudotis savo nuožiūra, ar jam patikėti, bylos įrodymų pagrindu daroma išvada, kad jam pinigai tapo prieinami pagal jo darbo pobūdį. Tai, kad gavo pinigus kaltinamasis nuslėpė, disponavo jais kaip savais, kadangi nėra pagrindo teigti, jog turtas jam buvo patikėtas ar buvo jo žinioje, veiksmai teisingai įvertinti kaip grobimas.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis suvokdamas savo nusikalstamų veiksmų pobūdį ir esmę, skirtingu laiku ir veiksmais užvaldė nukentėjusio pinigines sumas didesnes nei 5MGL, jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 178 str. 1d. kaip pakartotinumą sudarančios vagystės.
Kaltinamojo I. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.
I. M. yra charakterizuojamas patenkinamai, administracine tvarka metų bėgyje nebaustas, nedirba, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą bei pobūdį, individualizavęs nusikalstamas veikas bei jas padariusį asmenį, įvertinus, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis bus pasiekta I. M. skiriant sankcijoje numatytas laisvės apribojimo bausmes artimas vidurkiui.
Civilinis ieškovas V. A. S. prašė priteisti iš kaltinamojo 3320 eurų turtinę žalą ir 2000 eurų neturtinės žalos(2t. b.l.117-119). Turtinės žalos reikalavimą sudaro pagrobtų ir negrąžintų pinigų suma. Turtinės žalos dydis bei pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus. Neabejotina, kad nukentėjęs dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų neteko turto, todėl remiantis CK 6. 249 str., 6.263 str. BPK 109 str. ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas. Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusio atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos, pagrobtas turtas sudaro gan didelę iš vykdytos individualios veiklos gaunamų pajamų dalį, akivaizdu, kad patyrė nepatogumus bei pergyveno dėl veikų, todėl yra pagrindas tenkinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatydamas neturinės žalos dydį atsižvelgia į tai, kad nėra įrodymų ir nėra nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp UAB (duomenys neskelbtini) nurodomų nukentėjusio sveikatos sutrikimų(2t. b.l. 120) ir kaltinamojo veiksmų, be to nukentėjęs pats padarė teisės pažeidimą leisdamas kaltinamajam dirbti nelegaliai, bei sudarydamas galimybę prieiti prie savo turto, elgėsi netesėtai ir rizikingai, todėl siekdamas užtikrinti interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis protingumo kriterijais civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos vadovaujantis CK 6.250 str. tenkina dalinai, priteisiant 200 eurų neturtinės žalos iš kaltinamojo nukentėjusio naudai.
Vadovaujantis BPK 106 str. 2d. iš kaltinamojo nukentėjusio V.A. S. naudai turi būti priteistos turėtos 450 eurų išlaidos advokato pagalbai apmokėti(2t. b.l. 122), teismas įvertinęs bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų teikimo sudėtingumą, reikalingumą ir pobūdį, sprendžia, kad turėtos išlaidos proporcingos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas
NUSPRENDĖ:
I. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 178 str. 1d.(2011 06 01 vagystė) ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1(vieneriems metams), įpareigojant jį per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 ( šešiasdešimt ) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. I. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 178 str. 1d.(2011 07 03 vagystė) ir nuteisti jį laisvės apribojimu 11(vienuolikai) mėnesių.
Vadovaujantis BK 63 str. 1d. 4d. bausmes subendrinti prie griežtesnės iš dalies pridedant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę I. M. paskirti laisvės apribojimą 1(vieneriems) metams ir 3(trims) mėnesiams, įpareigojant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 ( šešiasdešimt ) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011 10 06 iki 2011 10 07 vieną sulaikymo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.
Vytauto A. S. (gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ) pareikštą civilinį ieškinį tenkinti dalinai priteisti jo naudai 3320(tris tūkstančius tris šimtus dvidešimt) eurų turtinės žalos ir 200(du šimtus) eurų neturtinės žalos iš I. M., likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti..
Priteisti iš I. M. 450(keturis šimtus penkiasdešimt) eurų, Vytautui A. S. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.