Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė rašytinio proceso išnagrinėjo pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašymą suinteresuotiems asmenims G. K., R. K. ir antstoliui Arturui Bložei dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateikė teismui prašymą nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje, o būtent – nustatyti, kad skolininkui G. K. priklauso ½ dalis sutuoktinės R. K. gaunamų pajamų. Nurodė, kad antstolis Arturas Bložė vykdo išieškojimą pagal 2013-09-05 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.9-1273-856/2013 dėl 57,92 Eur baudos išieškojimo iš skolininko G. K. išieškotojos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai. Antstolis nustatė, kad skolininko sutuoktinė R. K. dirba ir gauna pajamas iš darbinės veiklos, todėl pasiūlė skolininkui pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 2 dalis). Kadangi skolininkas ir jo sutuoktinė nurodyta teise nepasinaudojo, todėl pareiškėja gavo antstolio pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

2. Byloje nustatyta, kad antstolis Arturas Bložė vykdomojoje byloje Nr. 0041/13/03563 vykdo išieškojimą pagal 2013-09-05 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.9-1273-856/2013 dėl 57,92 Eur baudos išieškojimo iš skolininko G. K. išieškotojos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka skolininkui pasiūlius pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintų notarine tvarka, skolininkas tokio susitarimo nepateikė. Antstolis nustatė, kad skolininko sutuoktinė R. K. gauna darbo užmokestį (duomenys neskelbtini).

3. Vykdymo proceso normų nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

4. Šioje byloje dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitu asmeniu nuosavybe, kreipėsi išieškotojas Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį, yra skolininko sutuoktinės gaunamos pajamos, susijusios su darbo užmokesčiu.

5. Byloje nėra duomenų, kad po santuokos sudarymo suinteresuotų asmenų teisinis turto režimas būtų nustatytas pagal CK 3.101 – 3.108 straipsnių nuostatas, taip pat nėra duomenų apie suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimą ar bylos dėl santuokos nutraukimo inicijavimą teisme, gyvenimą skyrium (separaciją). Be to, byloje nėra duomenų apie sutuoktinių turtui taikytino bendrosios jungtinės nuosavybės teisinio režimo pabaigą, vedybų ar povedybinės, o taip pat turto pasidalinimo sutarties sudarymą įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat nėra duomenų apie aplinkybes, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Suinteresuoti asmenys – sutuoktiniai G. K. ir R. K. nėra nutraukę santuokos ar sudarę vedybų sutarties, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurio esmė yra ta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87, 3.88 straipsniai).

6. Sprendžiant dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo būdo, pažymėtina tai, kad CPK 667 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išieškotojo teisė reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.

7. Nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateikti atvejai, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

8. Konstatuotina, kad sutuoktinių G. K. ir R. K. bendro turto dalys yra lygios ir skolininko G. K. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalį jo sutuoktinės R. K. gaunamų pajamų, iš kurių išieškojimo nedraudžia įstatymas. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas G. K. niekur nedirba, neturi kito turto, iš kurio galima būtų išieškoti skolą, į tai, kad jo sutuoktinė R. K. dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna pajamas iš darbinės veiklos, į CK 3.88 straipsnio nuostatas, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, pajamos iš vieno sutuoktinio ar vieno jų veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitos išmokos, įgytos po santuokos sudarymo, pareiškėjos prašymas tenkintinas, pripažįstant, kad ½ dalis skolininko G. K. sutuoktinės R. K. gaunamų pajamų iš darbinės veiklos priklauso skolininkui G. K..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinės R. K. gaunamų pajamų iš jos darbinės veiklos (jos gaunamo darbo užmokesčio).

Nutartį išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.