Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. sausio 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-01-ANR_N-103-2024 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos I. L. 2024 m. sausio 23 d. skundas, kuriuo prašo panaikinti minėtą nutarimą. Skunde nurodoma, kad Deklaraciją už 2023 m. spalio mėnesį Pareiškėja turėjo pateikti 2023 m. lapkričio 25 d., bet kadangi tai buvo šeštadienis, todėl Deklaracija turėjo būti pateikta iki 2023 m. lapkričio 27 d. Pats pažeidimas buvo konstatuotas tik 2023 m. gruodžio 6 d., t. y. praėjus 9 dienoms nuo termino pateikti deklaraciją pabaigos arba 8 darbo dienoms. Nurodo, kad norint pateikti IMAS Deklaraciją, yra reikalinga suvesti tiek išrašytų, tiek ir gautų sąskaitų duomenis (t. y. datą, numerį, pirkėją ar pardavėją, sąskaitos sumą), ir tada tik užpildyti Deklaraciją. Kadangi Pareiškėja yra dirbanti, augina (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus, turi itin didelį darbo krūvį, dėl to negalėjo laiku pateikti Deklaracijos. Pareiškėja nurodo pateikusi Deklaraciją 2023 m. gruodžio 11 d., t. y. praleidus tik 10 darbo dienų, tačiau dėl šio termino praleidimo Valstybė nepatyrė jokių nuostolių. Pareiškėja iki 2023 m. liepos 1 d. Deklaraciją teikdavo tik už pusmetį ir tik kas pusmetį sumokėdavo Pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM), per pusę metų susidarydavo nemaža sumokėtina suma, dėl to siekiant išskaidyti mokestinę naštą, Pareiškėja pateikė prašymą leisti Deklaraciją teikti ir PVM mokėti kas mėnesį. Mano, jog ši aplinkybė patvirtina, kad Deklaracija buvo pateikta pavėluotai ne dėl Pareiškėjos tyčios ir vengimo mokėti mokesčius, o dėl didelio užimtumo. Be to, nurodo, kad už minėtą pusmetį valstybė mokesčius būtų gavusi tik 2024 m. sausio 25 d., o dabar PVM gavo anksčiau. Taip pat, nesutinka, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Mano, kad neatsižvelgta į tai, jog kartu su 2023 m. spalio mėnesio Deklaracija pateikė ir 2023 m. lapkričio mėnesio Deklaraciją (kuriai dar nebuvo suėjęs terminas pateikti); dėl to mano, jog turėjo būti atsižvelgta į Pareiškėjos elgesį, kad Deklaracija teikiama laiku. Taip pat, VMI neatsižvelgė ir į tai, kad Pareiškėja galėtų naudotis teise ir Deklaracijas teikti kas puse metų, ko pasekoje mokestis būtų surenkamas ženkliai vėliau, tačiau dėl Pareiškėjos pateikto prašymo, mokesčiai yra mokami kas mėnesį. Atsižvelgiant į tai, prašo panaikinti priimtą nutarimą (e. b. p. l. 2).

Institucijos pateiktame iš Elektroninio deklaravimo sistemos pateikto FR0600 v. formos dokumento išrašo matyti, kad Pareiškėja už mokestinį laikotarpį nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d. pateikė 2023 m. gruodžio 11 d., 9.07 val. (e. b. p. l. 15).

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad I. L. 2023 m. vasario 7 d. buvo nubausta pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį, už tai, kad nustatyta tvarka ir terminais nepateikė VMI PVM deklaracijos (FR0600 formos) už 2022 m. liepos 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. mokestinį laikotarpį ir jai paskirta nuobauda – įspėjimas (e. b. p. l. 19-28).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 187 straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą. Įstatymų leidėjas deklaracijų nepateikimą ir jų pavėluotą pateikimą įtvirtina kaip lygiaverčius alternatyvius ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviąją pusę sudarančius požymius ir užtenka, jog būtų nustatytas bent vienas iš jų, kad kiltų atsakomybė pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį. Įstatymų leidėjas pavojingu laiko vien patį deklaracijų nepateikimą arba jų pavėluotą pateikimą, t. y. ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis nereikalauja pasekmių.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad I. L. padarė nurodytą administracinį nusižengimą, todėl pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį pripažinta kalta teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėja pateiktame skunde nurodė, kad 2023 m. spalio mėnesio Deklaraciją pateikė 2023 m. gruodžio 11 d., praleidus terminą tik 10 darbo dienų, supranta, kad Deklaraciją turėjo pateikti iki 2023 m. lapkričio 27 d. (o tam, kad ją galėtų pateikti reikalinga į I.MAS pateikti išrašytas ir gautas sąskaitas – to padaryti laiku dėl itin didelio darbo krūvio ji negalėjo), dėl to prašė panaikinti priimtą nutarimą, kadangi dėl jos padaryto administracinio nusižengimo nebuvo padarytos jokios žalos valstybės biudžetui. Taigi, šioje byloje ginčas kilo ne dėl paties nusižengimo padarymo fakto ar jo teisinės kvalifikacijos, o dėl paskirtos nuobaudos.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant.

ANK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos dvi alternatyvios nuobaudos – įspėjimas arba bauda. Pareiškėja pateiktu skundu prašo panaikinti priimtą nutarimą ir tuo pačiu – prašo panaikinti jai paskirtą nuobaudą. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo nustatyta Pareiškėjos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – o būtent tai, kad ji tame pačiame kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigė kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas, o jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors Pareiškėja skunde laikosi pozicijos, jog priimtame Nutarime klaidingai teigiama, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau Pareiškėjos vertinimu, jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis turėtų būti pripažintina tai, kad Nutarimo priėmimo metu ji pateikė Deklaraciją ne tik už 2023 m. spalio mėnesį, bet ir už 2023 m. lapkričio mėnesį (nors terminas pateikimui dar nebuvo suėjęs), bei tai, kad Pareiškėja galėtų naudotis teise Deklaracijas teikti tik kas pusmetį, dabar ji jas teikia kas mėnesį. Tačiau teismo vertinimu, nėra pagrindo Pareiškėjos nurodytas aplinkybes laikyti jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Akivaizdu, kad priimant skundžiamą nutarimą nurodytos aplinkybės buvo įvertintos ir I. L. buvo paskirta minimali ANK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda. Teismo vertinimu, I. L. nurodomos aplinkybės, o būtent tai, kad – Deklaracijos pateikimui reikalinga į i.MAS suvesti išrašytų ir gautų sąskaitų duomenis ir tik tuomet galima užpildyti Deklaraciją, ji yra dirbanti ir dėl itin didelio darbo krūvio to negalėjo padaryti laiku, jog nepadarė jokios žalos valstybės biudžetui, savaime nereiškia, kad ji gali nesilaikyti ANK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyto imperatyvaus reglamentavimo. Teismas pažymi, kad įstatymų laikymasis yra asmenų pareiga, bet ne jokia išskirtinė aplinkybė. Taip pat teismas negali itin teigiamai vertinti ir Pareiškėjos asmenybės, kadangi vertinant administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus duomenis matyti, kad I. L. ne pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusižengimą ir jau buvo bausta švelniausia nuobaudos rūšimi – įspėjimu už ANK 187 straipsnio 2 dalį. Visa tai rodo I. L. neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas privalomas elgesio taisykles, kurias ji ne pirmą kartą pažeidinėja. Kaip jau minėta ir anksčiau, Pareiškėja bando pateisinti nagrinėjamu atveju padarytą administracinį nusižengimą, nurodydama, kad jos padarytas nusižengimas nesukėlė žalos valstybės biudžetui, tačiau tokie I. L. argumentai iš esmės parodo, kad pareiškėja savo elgesio kritiškai nevertina ir realiai jo pasekmių nesupranta.

Nors Pareiškėja pateiktame skunde nurodė, kad yra dirbanti, auginanti (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus ir minėtą administracinį nusižengimą padarė dėl itin didelio darbo krūvio, teismo vertinimu, I. L. nenurodė jokių svarbių aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti švelnindamas bausmę. Teismo nuomone, I. L. paskirta nuobauda – minimali piniginė bauda, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, būtų neteisinga, jei padaręs nusižengimą asmuo nejustų padaryto nusižengimo pasekmių. Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, už ne pirmą kartą padarytą tokio pobūdžio pažeidimą skirti švelniausią nuobaudą, ar taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali baudą, pagrindo nėra. Teismas nustatė, kad skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikius ANK normas, todėl tenkinti I. L. skundo nėra jokio pagrindo.

Papildomai atkreiptinas I. L. dėmesys, kad ANK 675 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Taigi, skundą padavęs asmuo gali kreiptis į VMI prašydamas jai paskirtos piniginės baudos sumokėjimą išdėstyti tam tikram laikotarpiui, jeigu mano tai esant reikalinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. sausio 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-01-ANR_N-103-2024 nepakeistą ir I. L. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.