Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-06-11 · Civilinė byla Nr. e2YT-5654-375/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-11
Bylos Nr.
e2YT-5654-375/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00894-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Poderienė
Pareiškėjas
G. P.
Suinteresuotas asmuo
S. Š., J. N., V. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-5654-375/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00894-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 11 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Irena Poderienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. P. pareiškimą ir patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: S. Š., J. N., V. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinio P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Pareiškime ir patikslintame pareiškime nurodė, kad V. Š. (ikisantuokinė pavardė „R.“), gimusi (duomenys neskelbtini), su P. Š., gimusiu (duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini) Šioje santuokoje vaikų nesusilaukė. P. Š. turėjo du vaikus, t. y. S. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuri mirė (duomenys neskelbtini) V. Š. turėjo dukrą J. N., gim. (duomenys neskelbtini) Po santuokos sudarymo P. Š. atsikraustė gyventi pas V. Š. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame jie dviese kartu gyveno iki kiekvieno iš jų mirties. P. Š. mirė (duomenys neskelbtini) Po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, niekas į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. V. Š. mirė (duomenys neskelbtini) Po jos mirties palikimą pagal testamentą priėmė pareiškėjas G. P.. Testamentu buvo paliktas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune. Kitą turtą, t. y. pinigines lėšas pagal įstatymą priėmė pareiškėjo motina V. J.. Priėmus palikimą po pareiškėjo senelės V. Š. mirties paaiškėjo, kad V. Š. vardu yra registruotas nekilnojamas turtas – 12/100 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, įgyto pagal 1993 m. rugsėjo 28 d. Pirkimo pardavimo sutartį Nr. 1-4382. Kadangi minėtas turtas yra įgytas po santuokos sudarymo su P. Š., turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. V. Š. po sutuoktinio P. Š. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė suprasdama, kad turtas priklauso jai, nes yra registruotas jos vardu. Nors V. Š. palikimo nepriėmė kreipimosi į notarą būdu, iš tiesų ji palikimą po P. Š. mirties faktiniu valdymu. V. Š. žinioje liko visi P. Š. priklausę asmeniniai daiktai ir namų apyvokos daiktai. Ji liko gyventi tame pačiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune, kuriame jiedu kartu su P. Š. gyveno nuo pat jų santuokos sudarymo iki P. Š. mirties. Po P. Š. mirties ji vienintelė liko gyventi minėtame bute, rūpinosi jo priežiūra, mokėjo mokesčius. Jokie kiti artimieji giminaičiai niekuomet kartu su P. Š. ir V. Š. negyveno, P. Š. turto po jo mirties nepriėmė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo S. Š. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka (el. b. l. 36).

Suinteresuotas asmuo J. N. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, pranešta tinkamai (el. b. l. 26–27).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. J. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka su pareikštu pareiškimu ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad V. Š. yra jos motina. Ji testamentu sūnui, t. y. pareiškėjui, paliko butą. Ji pagal įstatymą paveldėjo lėšas. Patvirtino, kad patikslintame pareiškime nurodytos aplinkybės yra teisingos. V. Š. po sutuoktinio mirties toliau gyveno likusiame bute, jį prižiūrėjo, naudojosi po P. Š. likusiais daiktais savo nuožiūra (el. b. l. 64).

Civilinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Apie civilinės bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjimą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta išsiunčiant teismo pranešimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog V. Š. (ikisantuokinė pavardė „R.“), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) susituokė su P. Š., gimusiu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 5). P. Š. mirė (duomenys neskelbtini), V. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 6–7). Lietuvos gyventojų registro duomenimis santuokoje su V. Š. palikėjas P. Š. vaikų nesusilaukė. Jis turėjo du vaikus, t. y. S. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuri mirė (duomenys neskelbtini) V. Š. turėjo dukrą J. N., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 8–9). 2017 m. gruodžio 5 d. Kauno miesto 14-ojo notarų biuro duomenimis po P. Š. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta (el. b. l. 3). 2010 m. balandžio 20 d. Kauno miesto 14-ojo notarų biuro duomenimis po V. Š. mirties paveldėjimo byla yra užvesta. Turtą paveldėti kreipėsi testamentinis įpėdinis G. P. (el. b. l. 4). Po palikėjo P. Š. mirties liko palikimas – asmeninio pobūdžio daiktai ir nekilnojamasis turtas, 12/100 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, 1993 m. rugsėjo 28 d. Pirkimo pardavimo sutarties Nr. 1-4382 pagal 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 pagrindu (el. b. l. 10–12). 2003 m. kovo 13 d. testamentu V. Š. jai priklausantį nekilnojamąjį turtą – minėtą butą – paliko pareiškėjui G. P..

Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo norėdamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Š., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po sutuoktinio P. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti, nes per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą (CPK 445 straipsnis).

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui - į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja, ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog po sutuoktinio mirties faktiškai priėmė palikimą jo sutuoktinė, patvirtina tai, kad visi kilnojamieji daiktai po jo mirties liko jo sutuoktinės žinioje, ji jais naudojosi, prižiūrėjo, toliau gyveno santuokoje įgytame būste. Dėl teisinių žinių stokos, būdama garbaus amžiaus (76 m.) dėl palikimo priėmimo per įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, mokėjo mokesčius, laikė save paveldimo turto savininke, kadangi nekilnojamasis turtas, kurį sutuoktiniai buvo įgiję santuokos metu, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, buvo registruotas V. Š. vardu. Įvertinus byloje esančią medžiagą ir remiantis palikimo priėmimą reglamentuojančiomis teisės normomis, teismas daro išvadą, kad V. Š. priėmė palikimą po P. Š. mirties, kadangi paliktą turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Suinteresuoti asmenys pateikę atsiliepimus neprieštaravo pareiškime ir patikslintame pareiškime nurodytoms aplinkybėms. Prašymas pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo priteistinos valstybei, nes jos viršija minimalią 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270, 448 straipsniais teismas

nusprendžia:

pareiškimą ir patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po sutuoktinio P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turtintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Išieškoti iš pareiškėjo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 13,65 Eur (trylikos eurų 65 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Irena Poderienė