- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-08
- Bylos Nr.
- I-2014-422/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- D. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
- 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. Š. skundu kreipėsi į teismą, kurį patikslinęs, prašo priteisti iš atsakovo 10 000 Eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 4, 29, 76).
Pareiškėjas skunde, teismo posėdžio metu nurodė, jog jam 2010 m. liepos 23 d., spalio 29d., 2011 m. kovo 25 d., rugpjūčio 5 d., lapkričio 11 d., 2012 m. vasario 17 d., gegužės 18 d., 2014 m. kovo 14 d., liepos 8 d., spalio 10 d. buvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai, kurių metu jis buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Marijampolės pataisos namuose ilgalaikiams pasimatymams skirtose patalpose nėra įrengta rūkymo patalpa (vieta), atitinkanti Lietuvos higienos normos HN 122:2006 reikalavimus, todėl ilgalaikių pasimatymų metu kartu esantys nuteistieji ir jų artimieji rūkydavo bendro naudojimo patalpose: virtuvėje, koridoriuose, tualete. Tabako dūmais užterštas oras patekdavo į pasimatymų kambarį. Ilgalaikių pasimatymų metu patalpos yra rakinamos, nuteistiesiems draudžiama išeiti į lauką, todėl pasimatymų metu vieną parą jis negalėdavo išeiti į lauką, kvėpuoti grynu oru, pasivaikščioti, o grįžus į gyvenamosios zonos patalpas reikėdavo skalbti visus rūbus, nes jie būdavo prisigėrę tabako kvapo. Nurodė, kad valstybės institucijoms teisės aktais nustatyta pareiga užtikrinti tokias kalinimo sąlygas, kurios nepažeistų žmogiškojo orumo, būtų užtikrinta sveikata, tačiau ši pareiga 10 parų nebuvo vykdoma, Marijampolės pataisos namuose ilgalaikių pasimatymų patalpose nesilaikoma Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 p., 4p. nuostatų. Dėl to patyrė stresą, dvasinius išgynimus, nusivylimą valdžios institucija. Moralinę žalą vertina 10 000 eurų ir šią sumą prašo priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 11-13) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, jog Marijampolės pataisos namų ilgalaikių pasimatymų patalpose yra iškabinti įspėjamieji ženklai, kad rūkyti šiose patalpose draudžiama. Marijampolės pataisos namų administracija nėra gavusi iš pareiškėjo pretenzijų, pranešimų dėl kitų nuteistųjų rūkymo ilgalaikių pasimatymų patalpose, dėl jo teisių pažeidimo, susijusių su rūkymu. Atsakovas pažymėjo, jog pataisos namų administracija neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, dėl galimų jo kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų netinkamos sąlygos ilgalaikių pasimatymų metu, todėl atsakovo nuomone, nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardinta žalos piniginė apimtis neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo skundo tenkinimui. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Į teismo posėdį neatvyko atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovas, apie posėdį pranešta, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas iš dalies tenkinamas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, kad neturtinė žala jam padaryta neteisėtais Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės PN) pareigūnų veiksmais ilgalaikių pasimatymų metu neužtikrinant sąlygų pasimatyti su artimaisiais neužterštose tabako dūmais patalpose.
Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 15 d. iki 2014 m. spalio 10 d. pareiškėjui buvo suteikta 18 ilgalaikių ir 8 trumpalaikiai pasimatymai (b.l.19). Pareiškėjas D. Š. Kauno apygardos administraciniam teismui 2015 m. sausio 23 d. pateiktame rašte (reg. Nr. DOK-524) nurodė, jog ilgalaikių pasimatymų, kurie vyko 2010 m. liepos 23 d., 2010 m. spalio 29 d., 2011 m. kovo 25 d., 2011 m. rugpjūčio 5 d., 2011 m. lapkričio 11 d., 2012 m. vasario 17 d., 2012 m. gegužės 18 d., 2014 m. kovo 14 d., 2014 m. liepos 8 d., 2014 m. spalio 10 d. (viso 10 parų) buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, nors jis ir jo artimieji yra nerūkantys (b.l. 29).
2015-04-08 Marijampolės pataisos namų rašte Nr. 20/07-365 nurodoma, jog iš pareiškėjo 2012-09-21 buvo gautas prašymas patalpinti į nerūkančiųjų kamerą (b.l. 92). Pareiškėjo nesutikimą atlikti bausmę kartu su rūkančiais asmenimis 2012m. patvirtina ir kiti rašytiniai įrodymai, t.y. jo įrašai nutarimuose dėl pareiškėjo nubaudimo ( b.l.57-64). 2013-03-01 nutarime dėl nuteistojo nubaudimo pareiškėjas pasirašęs grafoje, jog yra nerūkantis, prieštarauja atlikti bausmę kartu su rūkančiais nuteistaisiais ( b.l. 66).
Taigi, teismo nuomone, byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog nuo 2012m. pataisos namų administracijai buvo žinoma, kad pareiškėjas prieštarauja dėl bausmės atlikimo kartu su rūkančiais asmenimis.
Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio ketvirtoji dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojanti nuo 2010-04-11), kurios 6 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, o 14 punkte įtvirtinta nuostata, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Liudytojas R. J., kuris pataisos namuose atsakingas už pasimatymų suteikimo tvarką, jos laikymosi kontrolę, teismo posėdžio metu nurodė, jog nors ilgalaikių pasimatymų bendrojo naudojimo patalpose nėra įrengta speciali patalpa rūkymui, tačiau jose draudžiama rūkyti, yra iškabinti tai draudžiantys įspėjimai. Minėtas liudytojas teisme pripažino, jog kartais rasdavo šias patalpas prirūkytas, matė jose pelenines. Šias aplinkybes patvirtina ir nuteistojo D. Č. bei V. Š. rašytiniai liudijimai ( b.l. 73, 90). Remiantis šiais įrodymais, jų nepaneigus kitais duomenimis, darytina išvada, jog byloje įrodyta, kad ilgalaikių pasimatymų metu, kurie vyko 2010 m. liepos 23 d., 2010 m. spalio 29 d., 2011 m. kovo 25 d., 2011 m. rugpjūčio 5 d., 2011 m. lapkričio 11 d., 2012 m. vasario 17 d., 2012 m. gegužės 18 d., 2014 m. kovo 14 d., 2014 m. liepos 8 d., 2014 m. spalio 10 d., bendrojo naudojimo patalpose buvo rūkoma.
Marijampolės PN administracija, neužtikrinusi pareiškėjo buvimo ilgalaikių pasimatymų patalpose nagrinėjamai bylai aktualiu pareiškėjo nurodytu laikotarpiu sąlygų, kad jis nebūtų priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, pažeidė Tabako kontrolės įstatymo reikalavimus, neužtikrino Lietuvos higienos normos HN 76:2010 14 punkto reikalavimų vykdymo, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Atsakovas, neigdamas rūkymo faktą bendrojo naudojimo ilgalaikių pasimatymų kambariuose, rėmėsi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2014 m. gruodžio 3 d. faktų fiksavimo protokolu Nr. ATK-205, kuriame nurodyta, jog tuo laiku apsilankius pataisos namų ilgalaikių pasimatymų patalpose, jose nebuvo rūkoma ( b.l. 15-16), tačiau pastebėtina, jog šis įrodymas yra vėlesnio laikotarpio negu ginčo laikotarpis, todėl juo nėra paneigtas rūkymo faktas bendro naudojimo patalpose ginčo laikotarpiu.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal teismų suformuotą praktiką neturtinė žala gali būti konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ir smulkmeniški. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas, dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.
Nerūkančio asmens buvimas vienoje patalpoje kartu su rūkančiais asmenimis sukelia jam nepatogumų, diskomfortą, gali pakenkti sveikatai, nes nerūkantis asmuo yra priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru ir CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme patiria neturtinę žalą.
Teismų praktikoje yra nuosekliai pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pažeidžiamos vertybės pobūdį, pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam tinkamomis sąlygomis, atitinkančiomis Lietuvos Respublikos higienos normas, pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę. Teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panašaus pobūdžio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.
Konkrečiu atveju nors ir nustatytas pareiškėjo skunde nurodytu laiku rūkymo faktas ilgalaikių pasimatymų metu bendrojo naudojimo patalpose (virtuvėlėje, koridoriuje), tačiau tuo pačiu neginčijamai nustatyta, jog tose patalpose, kuriose pareiškėjas bendravo su artimaisiais ir miegojo, nebuvo rūkoma. Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, jog bendrojo naudojimo patalpomis naudojosi tik jų paskirties tikslu, todėl akivaizdu, jog didžiąją dalį laiko praleido miegamosiose patalpose. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad patalpos nebuvo vėdinamos, skunde šio pobūdžio pretenzijos nėra keliamos.
Liudytoja apklausta pareiškėjo būrio auklėtoja D. D. nurodė, jog pareiškėjas jai žodžiu pastaruoju metu skundėsi dėl rūkymo ilgalaikių pasimatymų metu, tačiau duomenų apie rašytinius jo skundus, pretenzijas ginčo laikotarpiu pataisos namų administracijai, kitoms institucijoms dėl minėto pobūdžio nusiskundimų nėra. Taip pat pažymėtina, jog teismui nepateikta jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas iki 2012 m. būtų išreiškęs pataisos namų administracijai pageidavimą jį laikyti su nerūkančiais asmenimis.
Pareiškėjo medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota, jog po buvimo ilgalaikių pasimatymų patalpose netinkamomis sąlygomis, jis būtų kreipęsis į medikus dėl psichologinių problemų (b.l. 17), kvėpavimo ar panašaus pobūdžio susirgimų.
2014 m. gruodžio 29 d. pažymoje „Dėl D. Š. sveikatos būklės“ nurodyta, kad pareiškėjas per bausmės atlikimo laiką Marijampolės PN į Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojus dėl nusiskundimų sveikata kreipėsi 17 kartų, iš jų 4 kartus dėl miego sutrikimų, tačiau kreipimosi priežastimis neįvardytos aplinkybės, susijusios su jo buvimu ilgalaikių pasimatymų patalpose kartu su rūkančiais asmenimis, todėl konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl laikymo netinkamomis sąlygomis būtų atsiradusios neigiamos pasekmės jo sveikatai.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, į tai, kad jis nebuvo intensyvus, truko palyginti neilgai, pareiškėjas aktyviais veiksmais dėl to pretenzijų nereiškė, nesant byloje įrodymų, kad dėl to būtų atsiradusios neigiamos pasekmės, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už teismo nustatytą jo teisių pažeidimą. Pripažintina, kad 2010 m. liepos 23 d., 2010 m. spalio 29 d., 2011 m. kovo 25 d., 2011 m. rugpjūčio 5 d., 2011 m. lapkričio 11 d., 2012 m. vasario 17 d., 2012 m. gegužės 18 d., 2014 m. kovo 14 d., 2014 m. liepos 8 d., 2014 m. spalio 10 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 4 p.).
Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą priteisti 4,57 Eurų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, kurias sudaro išlaidos už šratinuką ( 0,22 Eur), sąsiuvinį ( 0,49 Eur), 5 vnt. vokų ( 0,30 Eur), 4 vnt. pašto ženklų ( 1,56 Eur), kopijavimo paslaugos (2 Eur) ( b.l. 74).
ABTĮ 44 str. 1 d. numato, kad proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Prašymai dėl proceso šalies išlaidų atlyginimo, vadovaujantis ABTĮ 45 str. 1 d., teismui pateikiami raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, tačiau pareiškėjas jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl šioje proceso stadijoje nėra pagrindo bylinėjimosi išlaidų priteisimui. Tačiau tai netrukdo pareiškėjui ABTĮ 45 str. tvarka ir terminu kreiptis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pateikiant jas pagrindžiančius įrodymus.
Į 2015-04-01 teismo posėdį buvo kviestas ir liudytoju apklaustas Marijampolės pataisos namų darbuotojas R. J., kuris pateikė teismui prašymą atlyginti išlaidas, susijusias su jo dalyvavimu teismo posėdyje. Kauno apygardos administracinis teismas 2015-04-03 nutartimi tenkino liudytojo R. J. prašymą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, išmokėjimo administracinėje byloje. Remiantis pateiktais dokumentais, patvirtinančiais kelionės į teismą išlaidas, teismas nutarė iš teismo specialiosios sąskaitos minėtam liudytojui išmokėti 4,81 Eur išlaidų, susijusių su jo dalyvavimu teismo posėdyje.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 1 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms. Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad šalių neįmokėtos sumos, išmokėtinos kaip išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos į teismo specialią sąskaitą iš proceso šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš proceso šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui.
Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų skundo reikalavimų proporcijas, liudytojui R. J. išmokėta 4,81 Eur suma priteistina lygiomis dalimis iš pareiškėjo ir atsakovo į teismo specialiąją sąskaitą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, 43 straipsnio 7 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo D. Š. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista.
Pareiškėjo D. Š. reikalavimą dėl 10 000 eurų neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti iš D. Š. ir iš Marijampolės pataisos namų po 2,40 eur į teismo specialią sąskaitą (gavėjas: Kauno apygardos administracinis teismas; gavėjo kodas (188734347); SEB bankas; sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini)) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.