Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-10-14 · Byla Nr. ATP-431-332/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-14
Bylos Nr.
ATP-431-332/2015
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-02586-2015-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Raimundas Jurgaitis
Kategorijos
  • 2.2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. ATP-431-332/2015Teisminio proceso Nr. 4-70-3-02586-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.2.;3.26.1.(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-08-21 nutarimo, kuriuo A. M. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau Lietuvos Respublikos ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., paskirta 200 (dviejų šimtų) eurų dydžio bauda.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nubaustas už tai, kad jis iki 2015-04-03, būdamas (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriumi, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, laikotarpiu nuo 2014-09-15 iki 2014-12-15, neužtikrino, kad su darbuotoja E. S. ne vėliau kaip prieš darbo pradžią būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, kai tarp E. S. ir darbdavio buvo darbo sutarties požymiai, t.y. susitarimas dėl darbovietės ((duomenys neskelbtini) gimnazija), darbo funkcijų (budėtoja-rūbininkė), paklūstant nustatytai darbo tvarkai, esant atlygintinam darbo pobūdžiui. Tuo buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – LR DK) 99 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto nuostatos.

Apeliaciniu skundu A. M. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015-08-21 nutarimą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., jam visai neskirti administracinės nuobaudos.

Apeliaciniame skunde A. M. nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015-08-21 nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas dėl jo veikos kvalifikavimo, tačiau teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., visai neskirti jam administracinės nuobaudos. Teismas visapusiškai ir objektyviai įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taikė jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. ir skyrė švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, tačiau visiškai nepasisakė, kodėl jam negalima visiškai neskirti administracinės nuobaudos. Apelianto nuomone, visos teismo nustatytos ir nutarime išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą jam visai neskirti administracinės nuobaudos.

A. M. teigia, kad jis administracinį teisės pažeidimą padarė vien vedamas žmogiškumo, norėdamas padėti neįgalaus vaiko mamai bei užtikrinti neįgalaus vaiko gerovę gimnazijoje. Iš to naudos jis neturėjo, jos nesiekė, mokesčiai nebuvo nuslėpti. Nurodo, kad pirmą kartą mokykloje buvo neįgalus mokinys, vaikas buvo neįgaliojo vežimėlyje, jį reikėjo palydėti iki tualeto, padėti jam, apiprausti, tačiau biudžete nebuvo numatyta papildomų lėšų tam. Valytoja atsisakė padėti šiam mokiniui, mokytoja neturėjo įgūdžių tokiam vaikui padėti, todėl jis norėjo suderinti visų interesus. Mokiniui sutiko padėti mama E. S., tačiau valytoja nesutiko, kad būtų skaidomas jos etatas, todėl buvo pasiūlyta tartis valytojai su vaiko mama dėl atsiskaitymo. E. S. dirbo nuo rugsėjo mėn. iki gruodžio mėn. Į atsiskaitymus tarp moterų jis visiškai nesikišo, E. S. ir S. D. buvo susitarusios tarpusavyje. S. D. neprieštaravo dalintis atlyginimu su E. S., nes pati nenorėjo padėti vaikui. S. D. dirbo 0,25 etato, nebebuvo galima jo skaidyti, be to, pati nesutiko, kad jis būtų skaidomas. Vėliau mokytoja įgavo įgūdžių, pats vaikas apsiprato mokykloje, todėl mamos nebereikėjo. A. M. nuomone, atsižvelgiant į šias aplinkybes, jis administracinį teisės pažeidimą padarė pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas ir tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. l d. 5 p.).

Atsiliepimu į A. M. apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015-08-21 nutarimą palikti nepakeistą, o A. M. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir jo netenkinti. Nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismas, paskirdamas A. M. nuobaudą, objektyviai, išsamiai ir visapusiškai įvertino visas bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė įstatymus, skyrė jam mažesnę baudą, negu numatyta už šį pažeidimą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

A. M. administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą. Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Apeliantas neneigia padaręs jam inkriminuojamą pažeidimą. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą, padarytas pažeidimas įrodytas, pažeidėjo A. M. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. Tačiau apeliantas mano, kad jo veika buvo padaryta pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas.

Lietuvos Respublikos ATPK 17 str. numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Nagrinėjamu atveju A. M., būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, neužtikrino, kad su darbuotoja E. S. ne vėliau kaip prieš darbo pradžią būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, kai tarp E. S. ir darbdavio buvo darbo sutarties požymiai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog minėti A. M. veiksmai buvo atlikti siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, todėl nėra pagrindo A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad teisės pažeidimas yra padarytas pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 5 p.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, A. M. nurodomos aplinkybės, kad jis administracinį teisės pažeidimą padarė norėdamas padėti neįgalaus vaiko mamai bei užtikrinti neįgalaus vaiko gerovę gimnazijoje, kad pirmą kartą mokykloje buvo neįgalus mokinys, kuris buvo neįgaliojo vežimėlyje, jį reikėjo palydėti iki tualeto, padėti jam, apiprausti, tačiau biudžete nebuvo numatyta papildomų lėšų tam, kad valytoja atsisakė padėti šiam mokiniui, mokytoja neturėjo įgūdžių tokiam vaikui padėti, todėl jis (apeliantas) norėjo suderinti visų interesus, nepateisina padaryto pažeidimo, kadangi šiuo konkrečiu atveju buvo objektyvi galimybė pasirinkti kitą veikimo variantą, nesusijusį su administraciniu teisės pažeidimu.

Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo 2015-08-21 nutarimu A. M. už jo padarytą pažeidimą buvo paskirta švelnesnė nei Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta minimali nuobauda – vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatomis, A. M. už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo paskirta 200 Eur bauda. Tačiau A. M. apeliaciniu skundu prašo vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., jam visai neskirti administracinės nuobaudos.

Galimybę skirti mažesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismas, įvertinęs šios bylos medžiagą, yra tos nuomonės, kad tokių aplinkybių šioje byloje yra ir A. M. pagrįstai taikytos Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatos. Tačiau A. M. nurodytos aplinkybės – tai, kad jis administracinį teisės pažeidimą padarė vien vedamas žmogiškumo, norėdamas padėti neįgalaus vaiko mamai bei užtikrinti neįgalaus vaiko gerovę gimnazijoje, iš to naudos jis neturėjo, jos nesiekė, mokesčiai nebuvo nuslėpti, neįgaliam mokiniui sutiko padėti jo mama E. S., tačiau valytoja nesutiko, kad būtų skaidomas jos etatas, todėl buvo pasiūlyta tartis valytojai su vaiko mama dėl atsiskaitymo, S. D. neprieštaravo dalintis atlyginimu su E. S., nes pati nenorėjo padėti vaikui, S. D. dirbo 0,25 etato, nebebuvo galima jo skaidyti, be to, ji pati nesutiko, kad jis būtų skaidomas, jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, parenkant apeliantui švelnesnę nei sankcijoje numatyta minimali nuobaudą, ir, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo jam, taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, visai neskirti administracinės nuobaudos.

Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad A. M. paskirta švelnesnė nei Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda – 200 Eur bauda – nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo 2015-08-21 nutarimą nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Raimundas Jurgaitis