Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:

1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1998-05-19 nuosprendžiu pagal iki 2000 m. galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme su 1/4 turto konfiskavimu. Bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2000-04-12 nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme su 1/6 turto konfiskavimu;

3. Vilniaus apygardos teismo 2001-06-19 nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 3 dalį – 6 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme su 1/6 turto konfiskavimu;

4. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005-12-08 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) – subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-02-15 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-06-08 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-03-21 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

8. Vilniaus apygardos teismo 2009-03-31 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme;

9. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-05-20 nuosprendžiu pagal 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

10. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-05-26 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2015 m. birželio 23 d., apie 21.20 val., Vilniuje, netoli A. P. Kavoliuko g. 12, Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš nukentėjusiojo I. K. pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S3 Neo“, 100 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2610“, 55 eurų vertės, auksinę grandinėlę, 1 100 eurų vertės, automobilio „Smart Roadster“ raktą su pulteliu, 90 eurų vertės, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajam I. K. priklausantį 1 345 eurų vertės turtą. Šiais veiksmais D. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis D. D. pripažino savo kaltę padaręs BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. 2015-06-23, apie 18 val., sėdėjo prie parduotuvės ,,Iki“ ir gėrė alų. Taip besėdint priėjo nepažįstamas vyras, kaip vėliau paaiškėjo nukentėjusysis I. K., su kuriuo D. D. susipažino tik to įvykio vakarą. Jis pastarojo anksčiau nepažinojo, tačiau jį pažinojo jo draugas Šarūnas. I. K. su savimi atsinešė butelį degtinės ir alaus bei pasiūlė pas jį išgerti garaže. Tada jie trise nuėjo į garažą, viską išgėrė ir pradėjo skirstytis. Tuomet I. K. pasiūlė išgerti dar alaus ir jis (kaltinamasis) sutiko. Nukentėjusysis nupirko dar alkoholio ir abu nuėjo į už parduotuvės esančius laukus, netoli aplinkkelio. Begerdami susiginčijo, kadangi I. K. jį pavadino ,,kanopa“, kas kaltinamąjį, kuris anksčiau yra sėdėjęs pataisos namuose, labai įžeidė. Jie susistumdė. Neatmeta galimybės, jog pirmas pastumti galėjo kaltinamasis, po to jį pastūmė nukentėjusysis. Susistumdymas truko gal 15-20 sekundžių, galiausiai jiedu nusirideno nuo nuokalnės (kalniuko). Nusiridenęs pirmas atsistojo kaltinamais, pradėjo lipti į kalną ir įkalnės viduryje pamatė gulinčius du mobiliojo ryšio telefonus ir auksinę grandinėlę. Žolė buvo nedidelė, nušienauta, todėl daiktai matėsi aiškiai. Jis paėmė nukentėjusiojo daiktus, kadangi buvo supykęs, kam šis jį įžeidė. Tuos daiktus tiesiog pakėlė ir nieko nesakydamas pasiėmė, įsidėjo į kišenę bei nuėjo. Nukentėjusysis niekaip nereagavo, jie abu buvo girti, negali atsakyti, ar I. K. matė, kaip jis ima pastarojo daiktus. Tą patį vakarą pavogtus daiktus už 150 eurų pardavė nepažįstamam asmeniui, sutiktam prie stoties. Kaltinamasis akcentavo, jog vagystės iš anksto neplanavo, o, būdamas piktas ir įžeistas, nesusilaikė ir pasiėmė ant žolės iškritusius I. K. priklausančius daiktus, t. y. du telefonus (modeliai kaltinamajame akte nurodyti teisingai) ir grandinėlę (storo pynimo), tačiau nurodo automobilio raktelių neėmęs. Sutinka atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą dėl telefono ir grandinėlės vagystės. Nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus, kas turėjo įtakos jo neteisėtiems veiksmams. Nepaisant girtumo, aplinkybes atsimena pakankamai tiksliai. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi. Yra registruotas darbo biržoje, darbą susirasti sudėtinga. Žalos iki šiol neatlygino, gauna tik pašalpą, padeda pensinio amžiaus tėvams. Kadangi pragyvenimui pašalpos neužtenka, kartais užsiima vagystėmis (b. l. 104-107).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. D. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, t. y. 2015-06-23, apie 18 val., prie parduotuvės „Saturnas“, Karoliniškėse sutiko savo pažįstamus Šarūną ir jo draugę Jolantą. Jie iš pradžių trise sėdėjo lauke, gėrė alų. Paskui, maždaug po 20 minučių, prie jų priėjo nepažįstamas vyriškis, kuris, kaip suprato, pažįsta Šarūną. Tas vyriškis apie 45 metų amžiaus, jis buvo išgėręs. Vyriškis su savimi turėjo didelį butelį degtinės ir visus juos pakvietė į savo garažą išgerti. Jie nuėjo į požeminius garažus, esančius už „Saturno“ parduotuvės, kur vyras atidarė kažkokį garažą, kuriame stovėjo raudonos spalvos automobilis „Smart“. Jie sėdėjo garaže prie to automobilio ir gėrė. Jie buvo keturiese, gėrė apie valandą, gal pusantros. Po to Šarūnas su Jolanta išėjo, o I. K. pasiūlė dar nusipirkti alaus ir išgerti. Vyras dar nusipirko alaus, maždaug apie 21 val., nuėjo į vietą, esančią Karoliniškėse, gatvės nežino, netoli stadiono, galėtų parodyti. Toje vietoje yra pievelė, gyvenamųjų namų arti nėra. Ten dviese išgėrė alaus. Kai išgėrinėjo, pradėjo konfliktuoti. Konfliktas kilo dėl to, kad vyriškis pradėjo jį pravardžiuoti, pavadino „kanopa“ ir kitais žodžiais, jie susistumdė, nukrito ant žemės, pasivartaliojo, bet smūgių vyrui jis nesudavė. Po to atsikėlė ir pamatė, kad ant žemės, matyt, iš vyriškio kišenių iškrito du telefonai ir geltonojo metalo grandinėlė, kuri galimai nutrūko ir nukrito nuo kaklo, kai jie vartėsi ant žemės. Jis pakelė tuos du telefonus ir grandinėlę, paėmė ir išėjo. Irmantas nebuvo praradęs sąmonės, liko sėdėti toje vietoje. Jokio rakto su pultu nuo automobilio neėmė. Telefonai buvo „Samsung“ ir „Nokia“, atrodo juodos spalvos. Grandinėlė buvo nutrūkusi. Tą patį vakarą nuvažiavo į Vilniaus stoties rajoną, kur nurodytus daiktus už 150 eurų pardavė nepažįstamam asmeniui (b. l. 66, 68).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis D. D. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 76-80).

Teisiamajame posėdyje apklausiamas nukentėjusysis I. K. parodė kaltinamojo D. D. iki 2015-06-23 nepažinojęs. Tą dieną kartu su keliais pažįstamais ir kaltinamuoju susitiko prie parduotuvės, esančios Povilaičio g. Visi nuėjo į jo garažą, išgėrė degtinės butelį ir pradėjo skirstytis. Likus dviese su kaltinamuoju, jei neklysta, pastarasis pasiūlė nueiti dar išgerti. Nukentėjusysis nupirko dar alkoholinių gėrimų ir kartu su D. D. nuėjo į laukus, esančius Karoliniškių mikrorajone, prie vakarinio aplinkkelio. Ten atsidarė degtinės butelį, išgėrė po gurkšnį, kai pajuto smūgį į galvą, prie dešinio smilkinio. Iki smūgio sudavimo buvo praėję ne daugiau kaip 10 min. nuo atėjimo. Nukentėjusysis I. K. nurodo sėdėjęs ant pievos, o kaltinamasis visąlaik stovėjo, vaikščiojo iš dešinės pusės (iš šono), smūgį sudavė sėdinčiam. Besėdėdamas pajuto smūgį prie dešinio smilkinio. Kuo buvo suduotas smūgis, nematė. Po smūgio prarado sąmonę. Atsipeikėjo toje pačioje vietoje, aplink nieko nebuvo, pasigedo auksinės grandinėlės, dviejų telefonų ir automobilio raktų su pultu. Nebebuvo ir jo nupirkto bei atsinešto alkoholio. Iki tol telefonai ir raktai buvo džinsų kišenėje, grandinėlė – ant kaklo. Vidinėje marškinėlių kišenėje turėjo piniginę su daugmaž 70 eurų grynųjų pinigų, dokumentais ir banko kortelėmis, taip pat turėjo buto ir garažo raktus, tačiau visi nurodyti daiktai buvo vietoje. Prie smilkinio, kaklo, ant kojų ir šonuose buvo mėlynės. Nukentėjusysis patikslino, jog paminėtas mėlynes jis pastebėjo vėliau, o tą patį vakarą buvo matomas nubrozdinimas (raudonumas) kaklo kairėje pusėje bei prie smulkus nubrozdinimas prie smilkinio. Tarp jo ir kaltinamojo jokio konflikto nebuvo, jiedu nesiginčijo. Nevyko joks ypatingas pokalbis, dėl ko D. D. būtų galėjęs susinervinti ar įsižeisti. Jis pastarojo „kanopa‘ nevadino. Pievoje apie kaltinamojo praeitį nekalbėjo, tik būnant visiems garaže pastarasis minėjo esantis teistas. Toliau nukentėjusysis I. K. parodė, jog su kaltinamuoju į pievą nuėjo dienos metu, apie pietus. Po to, kai atsigavo po suduoto smūgio, jis iš karto niekur nesikreipė, į policiją nėjo, galvojo kaltinamąjį gal kažkur sutiksiantis. Sugrįžo namo, užmigo, namuose prabuvo ne mažiau kaip 3-4 valandas. Tada nuėjo į policiją. Paklaustas, dėl ko pareigūnus kvietė adresu Povilaičio g. 20, nukentėjusysis nurodė tokią aplinkybę sunkiai atsimenantis. Jam atrodo, kad jis pats nuėjo į komisariatą ir jokios policijos niekur nekvietė. Dėl skambinimo nieko konkrečiau nurodyti negali, galimai, iš namų paskambinti negalėjo, nes neturėjo telefonų. Tą vakarą buvo neblaivus, alkoholį vartojo dar iš vakaro, po to įvykio dieną (ryte išgėrė alaus, vėliau kartu su visais gėrė garaže, o dar vėliau – dviese su kaltinamuoju), tačiau aplinkybes atsimena. Civilinį ieškinį palaiko ir prašo jį pilnai atlyginti (b. l. 11-114).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip nukentėjusysis I. K. parodė, kad 2015-06-23, apie 19 val., prie parduotuvės „Iki“, A. J. Povilaičio g. 20, Vilniuje, sutiko iš matymo pažįstamus asmenis, kurie sėdėjo ant suoliuko prie parduotuvės. Jis buvo išgėręs ir su savimi turėjo alaus ir butelį degtinės. Su tais asmenimis kartu išgėrė ir pasikvietė juos į jam priklausantį garažą, esantį A. J. Povilaičio g. 10, kur toliau gėrė. Kartu su juo buvo trys iš matymo pažįstami asmenys-du vyriškiai, viena moteris bei nepažįstamas vyriškis, apie 25-30 metų amžiaus, 170-175 cm ūgio, tamsių plaukų. Apie 21 val. jis užrakino garažą ir norėjo eiti namo. Su savimi turėjo dar alaus ir tas vyriškis pasiūlė nueiti pasėdėti ir išgerti. Tikslios vietos, kur jie nuėjo, nurodyti negali, pamena tik, kad per požeminę perėją perėjo į kitą pusę link A. P. Kavoliuko gatvės. Sėdėjo kažkokioje pievoje. Vyriškis ranka sudavė jam per galvą, nuo smūgio jis prarado sąmonę. Po kažkiek laiko atsipeikėjęs pasigedo savo mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy S3 Neo“, 100 eurų vertės, darbinio telefono „Nokia“, auksinės grandinėlės, 1 100 eurų vertės, ir rakto su pulteliu nuo automobilio „Smart Roadster“, kuris stovėjo jo garaže (b. l. 11). Papildomų apklausų metu parodė, kad 2015-06-23, vakarą su D. D. nekonfliktavo, jie nesibarė ir nesimušė. Išgertuvių metu, kai sėdėjo ant žolės, o D. D. stovėjo netoli jo, staiga pajuto stiprų smūgį į dešinės galvos pusę (prie ausies), po ko prarado sąmonę. Kai atsipeikėjo, gulėjo ant žemės (ant žolės), o D. D. nebebuvo. Nuo jo kaklo buvo pagrobta auksinė grandinėlė, 1 100 eurų vertės (negali pasakyti ar ji buvo atsegta, ar nuplėšta), iš kelnių kišenių dingo mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S3 Neo“, su kortele, kurį vertina 100 eurų suma; telefonas „Nokia 2610“, kuris priklauso jam, o jame buvusi kortelė - jo darbovietei. Dėl nurodyto telefono jam padaryta 55 eurų žala, taip pat nebebuvo ir rakto su pulteliu nuo automobilio „Smart Roadster“, dėl kurio jam padaryta 90 eurų turtinė žala (bendra turtinė žala - 1 345 eurai (b. l. 12, 14).

Akistatos metu D. D. ir nukentėjusysis I. K. liko prie kiekvieno iš jų duotų parodymų (b. l. 74-75).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti liudytojai J. K. ir Š. D., tačiau pastarųjų nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo ir jie reikšmingų parodymų nurodyti negalėjo.

Į teisiamąjį posėdį buvo iškviestas liudytojas M. P., tačiau pastarasis jokių iškvietimo aplinkybių nurodyti negalėjo, pažymėdamas, jog tarnybos metu tenka vykti į eilę analogiškų iškvietimų (b. l. 138-142).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK pateiktame I. K. protokole – pareiškime, nurodyta, kad 2015-06-23, nuo 21.00 val. iki 21.20 val., Vilniuje, A. P. Kavoliuko gatvėje išgertuvių metu, nepažįstamas vyriškis sudavė jam per galvą. Atsipeikėjęs pasigedo mobiliojo ryšio telefonų, auksinės grandinėlės ir automobilio rakto su pulteliu (b. l. 1).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos 3 būrio vyr. patrulio L. J. 2015-06-23 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-06-23, apie 23.39 val., gautas pranešimas, jog Povilaičio g. 20 pareigūnų laukia nukentėjęs asmuo, kurį apiplėšė. Atvykus į nurodytą vietą, kreipėsi neblaivus I. K., kuris paaiškino, kad vakarojant su iš matymo pažįstamais asmenimis dėl neaiškių priežasčių buvo sumuštas. Atsipeikėjęs pasigedo jam priklausančių daiktų – dviejų mobiliojo ryšio telefonų, auksinės grandinėlės nuo kaklo. Nukentėjusysis nuo GMP atsisakė, pristatytas į PK pareiškimui surašyti (b. l. 6).

Alkotesterio kvito duomenimis, 20015-06-23, 22.55 val., I. K. nustatytas 2,39 prom. girtumas (b. l. 7).

Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis I. K. atpažino D. D., kaip asmenį, įvykdžiusį prieš jį nusikalstamą veiką (atpažino pagal veido bruožus, nurodė, jog nusikalstamos veikos metu pastarojo plaukai buvo trumpesni). Atpažinimas užfiksuotas fotonuotraukose (b. l. 70-73).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu J. K. atpažino D. D., kaip asmenį, su kuriuo ji, Š. D. ir Irmantas (I. K.) birželio pradžioje vartojo alkoholinius gėrimus. Atpažinimas užfiksuotas fotonuotraukose (b. l. 37-38).

Teismo išsireikalautame garso įraše užfiksuotos nukentėjusiojo I. K. nurodytos aplinkybės, pastarajam kviečiant policijos pareigūnus (b. l. 82).

Byloje pareikštas nukentėjusiojo I. K. civilinis ieškinys 1 345 eurų sumai (b. l. 16, 18).

Kaltinamajame akte D. D. veiksmai kvalifikuoti kaip svetimo turto pagrobimas, panaudojant fizinį smurtą, t. y. plėšimas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Atsakomybė pagal minėtą straipsnį kyla tam, kuris panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jį panaudoti naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą.

Nagrinėjamos bylos kontekste, įvertinus surinktus įrodymus, teismas neturi pakankamo ir neginčytino pagrindo išvadai, kad D. D. nukentėjusįjį I. K. apiplėšė, t. y. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į galvą, nuo ko pastarasis prarado sąmonę, bei pagrobė iš jo du mobiliojo ryšio telefonus, auksinę grandinėlę ir automobilio raktą su pulteliu. Kaltinamasis viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog jam ir nukentėjusiajam nuėjus į pievą išgerti, kilo tarpusavio konfliktas. Nukentėjusysis jį pavadino „kanopa“, kas jį, kaip sėdėjusį pataisos namuose, įžeidė ir dėl ko jie pradėjo stumdytis. Būdami neblaivūs, susistumdymo metu abu nusirideno nuo įkalnės, po ko jis, atsikėlęs pirmas, rado žolėje gulinčius nukentėjusiojo daiktus. Būdamas įžeistas ir supykęs, jis paėmė I. K. priklausančius du mobiliojo ryšio telefonus, nutrūkusią grandinėlę ir nuėjo. Tą patį vakarą daiktus stoties rajone pardavė nepažįstamam asmeniui, gavo 150 Eur, kuriuos išleido savo reikmėms (b. l. 66, 68, 104-107). Nukentėjusysis I. K. gi tvirtina priešingai, kategoriškai neigia, jog tarp jo ir D. D. buvo kilęs bent koks konfliktas ar ginčas ir nurodo, jog netrukus po to, kai atėjo į laukus, kur prieš jį buvo įvykdyta nusikalstama veika (praėjus ne daugiau kaip 10 min.), jam sėdint, o D. D. visąlaik stovint, pajuto smūgį netoli dešinio smilkinio, po ko prarado sąmonę, o atsigavęs pasigedo jam priklausančių daiktų (dviejų telefonų, auksinės grandinėlės ir automobilio raktų su pultu), kurie buvo kišenėse, o grandinėle ant kaklo. Taip pat nebebuvo ir jo nupirkto bei atsinešto alkoholio. Kaltinamasis buvo pasišalinęs, jį tą vakarą dar tikėjosi surasti, tačiau nebesutiko (b. l. 11, 14, 111-114). Taigi, kaip matyti, kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai dėl esminių aplinkybių yra kardinaliai priešingi. Vertindamas D. D. ir I. K. parodymus, teismas pažymi, jog nusikalstamos veikos padarymo vietoje ir metu buvo tik kaltinamasis ir nukentėjusysis, kas reiškia šiuo atveju nesant galimybės šiuos parodymus patikrinti pasitelkiant kitus asmenis (liudytojus). Vadinasi, teismas turi aptarti visas aplinkybes, galinčias turėti bent kokios reikšmės nagrinėjamam įvykiui.

Pirmiausia teismas atkreipia dėmesį, jog abu – tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis – buvo neblaivūs. Pirmojo girtumas nėra nustatytas, nors to, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio D. D. neneigia. Tuo tarpu nukentėjusiajam 2015-06-23, 22.55 val., konstatuotas 2,39 prom. girtumas (b. l. 7). Apklausiamas teisme nukentėjusysis parodė, jog po to, kai atgavo sąmonę, jis nuėjo ne į policijos įstaigą ar prašė pagalbos, o pargrįžo į namus, kuriuose užmigo, prabuvo ne mažiau nei 3-4 val. Tik po to nusprendė kreiptis į policiją. Kodėl ne pats nuėjo į netoli namų buvusį komisariatą, o pareigūnus išsikvietė prie parduotuvės, teismui paaiškinti I. K. negalėjo, tikino to neatsimenantis, jam atrodo, kad į jokią parduotuvę nėjo ir pareigūnų ten nekvietė. Akivaizdu, jog nukentėjusysis dėl didelio girtumo ne visas aplinkybes atsimena tiksliai. Teismui pastarasis pripažino alkoholį vartojęs dar iš vakaro ir tą pačią dieną nuo pat ryto (ryte išgėrė alaus, po to su kaltinamuoju, pažįstamais Š. D. ir J. K. gėrė jo garaže, galiausiai nuėjo į laukus prie aplinkkelio dar išgerti alaus ir degtinės su kaltinamuoju). Nekyla abejonių, jog nukentėjusysis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi, kaip matyti, net ir praėjus pakankamai nemažai laiko nuo prieš jį įvykdytos nusikalstamos veikos (vien namuose prabuvo apie 3-4 valandas, be to, papildomai priskaičiuotinas laikas sugrįžti į namus, po to nueiti iki parduotuvės, išsikvieti pareigūnus) jam nustatytas 2,39 prom girtumas. Ši aplinkybė yra svarbi vertinant nukentėjusiojo parodymus. Pažymėtina tai, jog I. K. net nesugebėjo parodyti, kurioje vietoje gėrė su kaltinamuoju D. D., painiojosi dėl laiko. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog išgertuvės su D. D. vyko vakare, apie 21 val., tuo tarpu teismo teigė neva jie į pievą nuėjo apie pietus, „tikrai ne vakare“ (b. l. 111-114).

Toliau nurodytina tai, kad nors nukentėjusysis parodė, kad jam buvo suduotas smūgis į galvos sritį, kas kaip tik ir buvo inkriminuota D. D., tačiau bylos medžiagoje tokia aplinkybė objektyviai neatsispindi. Nukentėjusysis nei tą patį vakarą, nei vėliau į medikus dėl sužalojimų nesikreipė. Pagal iškvietimą atvykusio pareigūno L. J. tarnybiniame pranešime nenurodyta, jog buvo matyti I. K. padaryti bent kokie sužalojimai, pažymėta, jog pastarasis nuo GPM atsisakė (b. l. 6). Iš garso įrašo matyti, jog I. K. prisistatęs asmuo nurodė, kad jam greitoji medicinos pagalba nereikalinga (b. l. 123). Tokiu būdu teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo išvadai, kad nukentėjusiajam į galvą buvo suduotas smūgis, nuo kurio I. K. prarado sąmonę. Analizuojant D. D. inkriminuoto kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį pagrįstumą, pažymėtina ir tai, jog tuo atveju, jeigu kaltinamasis būtų turėjęs tikslą nukentėjusįjį apiplėšti, kaip būtent ir tikino nukentėjusysis, nurodydamas neva, sudavus smūgį ir jį apsvaiginus, iš jo džinsų kišenės buvo ištraukti telefonai, raktai su pulteliu bei nuo kaklo nuplėšta grandinėlė, nesuprantama, kodėl tokiu atveju kaltinamasis nepaėmė nukentėjusiojo piniginės, kuri, kaip matyti iš I. K. parodymų, liko nepaliesta, nors joje be dokumentų ir kortelių buvo grynųjų pinigų (apie 70 Eur).

Dėl nurodytų priežasčių nepaneigtini kaltinamojo parodymai, jog jis nukentėjusiojo daiktus paėmė po įvykusio tarpusavio susistumdymo, daiktams nukritus ant žolės, o ne sąmoningai sudavus nukentėjusiajam smūgį į galvą, siekiant pastarąjį apsvaiginti ir apiplėšti. Atsižvelgiant į tai, jog nenustatyta jokių objektyvių įrodymų dėl nukentėjusiajam suduoto smūgio į galvą, pastarasis jokiais sužalojimais nesiskundė, medikų pagalbos neprašė, sužalojimai jokiuose dokumentuose neužfiksuoti, taip pat tai, jog nukentėjusysis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, nėra pagrindo besąlygiškai tikėti ir vadovautis nukentėjusiojo parodymais. Neatmestina, jog tarp neblaivių kaltinamojo ir nukentėjusiojo galėjo kilti ginčas, privedęs iki susistumdymo. Kaltinamasis kategoriškai tvirtino, jog nukentėjusiojo daiktus pamatė žolėje. Tuo metu dar buvo šviesu, žolė buvo neseniai nušienauta, nedidelė. Nukentėjusysis I. K. taip pat patvirtino, jog pievoje žolė buvo nupjauta, nedidelė, kas nepaneigia, jog kaltinamasis turėjo objektyvią galimybę pamatyti iškritusius daiktus. Tiesa, nors kaltinamasis tikina raktų su pulteliu neėmęs, teismas tokius jo parodymus vertina kritiškai. Nukentėjusysis dar tą patį vakarą paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu nurodė, kad iš jo buvo pagrobti ne tik du telefonai, auksinė grandinėlė, bet ir raktai su pultu. Analogiškai šią aplinkybę aiškino viso proceso metu. Galiausiai byloje pateikti dokumentai taip pat patvirtina, jog nukentėjusysis įsigijo naują automobilio „Smart Roadster“ raktą su pultu, atliko programavimą (b. l. 136, 137), dėl ko laikytina, jog nukentėjusysis nurodyto rakto su pultu neteko kaltinamajam jį paėmus kartu su kitais I. K. priklausančiais daiktais.

Nenustačius kaltinamojo D. D. veiksmuose neginčytinų BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, taip pat laikantis imperatyvaus principo, jog visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, D. D. veiksmai perkvalifikuotini iš BK 180 straipsnio 1 dalies į 178 straipsnio 1 dalį. Nenustatyta, jog kaltinamajam neteisėtai imant nukentėjusiajam priklausančius daiktus, pastarasis tokią aplinkybę matė, dėl ko nėra pagrindo kaltinamojo veiksmus laikyti kaip atliktus atvirosios vagystės būdu. Kaltinamojo D. D. kaltė yra įrodyta jo paties ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, iš dalies nukentėjusiojo parodymais, asmens parodymo atpažinti protokoluose nurodytais duomenimis, garso įrašu, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Kaltinamojo D. D. veiksmai yra baigti, įvykdyti veikiant tiesiogine tyčia, teismo kvalifikuotini pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo D. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis savo kaltę dėl vagystės pripažino, tačiau negalima laikyti, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Pažymėtina, jog norint pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būtina nustatyti sąlygų visumą, t. y. tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai pastarasis laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo išvadai, kad D. D. nuoširdžiai gailisi dėl savo įvykdytos nusikalstamos veikos. Teismo vertinimu, pastarasis savo elgesio kritiškai nevertina, teigiamų išvadų nėra linkęs daryti, būdama teistas iš esmės beveik vien už nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į svetimą nuosavybę, toliau vykdo nusikalstamas veikas nuosavybės apsaugos srityje, taip pat daro administracinius teisės pažeidimus, kėsindamasis į svetimą nuosavybę, vartoja narkotines psichotropines medžiagas, dėl ko baudžiamas administracine tvarka, nedirba, kas rodo, jog kaltinamasis iš esmės nėra linkęs keistis bei taisyti savo elgesį. Tokios aplinkybės neleidžia patikėti, jog D. D. dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, dėl ko nėra pagrindo BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimui.

Kaltinamojo D. D. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas D. D. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad D. D. įvykdė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, įvykdytas veikiant tiesiogine tyčia, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, praeityje eilę kartų teistas (b. l. 58-61), nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis), nusikalto praėjus pusmečiui nuo paleidimo iš bausmės atlikimo vietos, administracinėmis nuobaudomis baustas (b. l. 44-48), iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog paskutinį kartą 2016-01-12 pagal ATPK 50 straipsnį, šiuo metu niekur nedirba (b. l. 43), VĮ Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 51, 52), Vilniaus priklausomybės ligų centre nuo 1996-12-02 įrašytas į priežiūros grupę. Diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai. Vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (b. l. 50). Specialisto išvadoje Nr. 91TPK-PL-437/2015 konstatuota nesant duomenų apie D. D. lėtinį progresuojantį psichikos sutrikimą, silpnaprotystę ar kitokią laikiną psichikos sutrikimo būseną inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu, dėl ko skirti jam teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b. l. 55). Tokios išvados neleidžia abejoti D. D. pakaltinamumu, dėl ko pastarasis baudžiamojon atsakomybėn trauktinas bendrais pagrindais.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam D. D. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos trukmę nustatant didesnę už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Ši bausmės rūšis parinktina, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis yra ne kartą teistas, konstatuotas nusikaltimų recidyvas, ankstesni teistumai už nusikalstamas veikas nuosavybei, nedirba, vykdo administracinius pažeidimus, vartojantis narkotines, psichotropines medžiagas, nusikalto praėjus tik pusmečiui po paleidimo iš pataisos namų, teigiamų išvadų nedaro. Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Byloje nukentėjusysis I. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 345 Eur turtinės žalos atlyginimo. Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu kaltinamasis D. D. pripažintas kaltu dėl nukentėjusiajam priklausančių daiktų vagystės – dviejų mobiliojo ryšio telefonų, auksinės grandinėlės ir automobilio raktų su pulteliu. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis turtinę žalą patyrė dėl nusikalstamų D. D. veiksmų pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant iš kaltinamojo nurodyto dydžio turtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina, jog nukentėjusysis I. K. pateikė grandinėlės įsigijimo kvitą, iš kurio matyti, kad auksinis dirbinys kainavo 1 100 Eur, (b. l. 18), taip pat pateikti dokumentai, patvirtinantys naujo pultelio bei užvedimo rakto ir jo programavimo išlaidas (b. l. 136-137), kurių nukentėjusysis, beje, prašo atlyginti tik dalį. Dviejų mobiliojo ryšio telefonų prašoma atlyginti suma įvertinta 155 Eur, kas laikytina protingo dydžio išlaidomis. Tokiu būdu nukentėjusiojo I. K. civilinis ieškinys yra pilnai pagrįstas ir, kaip minėta, turi būti atlygintinas pilna apimtimi.

D. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 81-82), paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti: kompaktinis diskas su garso įrašu ir vokas, kuriame saugomi rankų pėdsakų antspaudai (b. l. 10), paliktini saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

D. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. D. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nukentėjusiojo I. K. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš D. D. priteisti nukentėjusiajam 1 345 (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt penkis eurus) turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti: kompaktinį diską su garso įrašu ir voką, kuriame saugomi rankų pėdsakų antspaudai (b. l. 10), palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.