Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Laimučio Alechnavičiaus, teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Rūtos Miliuvienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. V. – V. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl sprendimo panaikinimo, įstatymo nustatyto termino prašymui dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkurti bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundą.

Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovė su skundu sutiko iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, jog V. V. – V. 1992-03-29 pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių į išlikusį tėvo F. V. – V. (F. V.), gimusio (duomenys neskelbtini) m., nekilnojamąjį turtą – 1 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus apskrityje, atstatymo (b. l. 129, 30-32). 1998-04-17 posėdžiavusi Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus ekspertų komisija priėjo išvados, jog dokumentų atkurti nuosavybės teises į 0,4370 ha žemės plotą byloje Nr.1434 pakanka (b. l. 67). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisija žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti peržiūrėjo minėtos bylos medžiagą ir 2006-09-29 protokoliniu sprendimu Nr.R5-13 aukščiau minėtą išvadą panaikino. Nesutinkamas su atsakovo sprendimu pareiškėjas 2006-11-12 jį apskundė Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Tretysis suinteresuotas asmuo 2006-12-13 rašte Nr.20-951 nurodė, kad trūkstant tikslių duomenų apie F. V. – V. buvusiame rėžinės žemės sistemos (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytos žemės ploto dydį pareiškėjas privalo pateikti papildomus įrodymus (b. l. 59). Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atmesdama pareiškėjo skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006-12-13 sprendimo Nr.20-951, paaiškino, jog Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1997-03-12 pažymėjime Nr.T-613-V minimame Nekilnojamojo turto (namų) ir žemės sklypų sąraše nenurodyti žemės matavimo vienetai, todėl pagal jį nėra galimybės nustatyti, kokį žemės plotą turėjo buvęs savininkas (b. l. 23-26).

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr.1057 (toliau – Tvarka), 11 p. numato, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiami pilietybę, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šios tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytoms sprendimus priimančioms institucijoms.

Kaip nurodoma V. V. – V. skunde, pareiškėjas siekia susigrąžinti savo tėvo, mirusio 1952 m., turėtą nekilnojamąjį turtą. Todėl vadovaujantis aukščiau cituota nuostata, jam kilo teisinė pareiga viešojo administravimo institucijai, nagrinėjančiai 1992-03-29 prašymą, pateikti nuosavybės buvimo faktą patvirtinančius dokumentus, kuriais laikomi: išrašai iš hipotekos knygų, o jeigu šių nėra - turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai ir piliečių turimi dokumentai, nurodantys savininko nuosavybės teisėmis turėtą turtą, ir testamentai (Tvarkos 12 p.).

Teismas, įvertinęs nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr.1434 medžiagą tinkamumo bei pakankamumo aspektu, pritaria ikiteismine tvarka ginčą nagrinėjusių institucijų išvadai, jog Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1997-03-12 pažymėjimas Nr.T-613-V, liudijantis apie Vilniaus miesto magistrato archyviniame fonde Nekilnojamojo turto (namų) ir žemės sklypų sąraše (be datos, ne anksčiau kaip 1925 m.) esantį įrašą, nurodantį, kad savininkas V. F. (duomenys neskelbtini) kaime 12 turėjo 9600 (matavimo vienetai nenurodyti) žemės, nėra pakankamai informatyvus, todėl jo pagrindu negalima spręsti apie taikytą metrinės sistemos vienetą. Kadangi kiti įrodymai, leidžiantys pašalinti kilusius neaiškumus dėl sklypo dydžio iki 2003-12-31 nebuvo pateikti, atsakovo sudaryta Komisija, 2006 m. atlikusi pakartotinę bylos peržiūrą, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus ekspertų komisijos 1998-04-17 sprendimą Nr.1 panaikino pagrįstai ir teisėtai.

Kolegija pažymi, kad nei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) normose, nei kituose teisės aktuose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d.). Remiantis pastarąja nuostata pripažintina, jog termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio, ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti atitinkamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d., valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Konstitucinis valstybės įstaigų paskirties tarnauti žmonėms įteisinimas suponuoja joms pareigą užtikrinti palankiausią žmogaus teisių įgyvendinimo režimą ir ginti bei saugoti šias teises, pačioms jų nepažeisti ir neleisti pažeisti kitiems. Nagrinėjamu atveju atsakovas 1998-04-17 protokoliniu sprendimu Nr.1 konstatuodamas faktinę situaciją, kad duomenų, pagrindžiančių F. V. – V. nuosavybės valdymo faktą byloje Nr.1434 pakanka, suklaidino pareiškėją ir sudarė pastarajam kliūtis tinkamai bei laiku pateikti papildomą medžiagą. Apsirikimą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius išaiškino tik 2006 m., tai įformindamas 2006-09-29 protokoliniu sprendimu Nr.R5-13. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Įstatymo 10 str. 4 d. numatytą terminą V. V. – V. praleido dėl valstybės tarnautojų kaltės, kas pripažintina svarbia ir pakankama priežastimi jį atnaujinti. Vadovaudamasi išdėstytais argumentais Kolegija tenkina pareiškėjo skundo antrąjį reikalavimą ir terminą pateikti papildomus dokumentus nuosavybės teisių į buvusio savininko F. V. – V. žemę (duomenys neskelbtini) kaime ((duomenys neskelbtini)) atkūrimo byloje atnaujina.

V. V. – V. taip pat prašo atnaujinti praleistą terminą atkurti nuosavybės teises į jo motinos H. V. – V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtą 2500 m² žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime. Delsimą nustatyta tvarka pareikšti valią dėl pažeistų teisių atstatymo pareiškėjas motyvuoja asmeninio pobūdžio aplinkybėmis, taip pat ilga jo ir tėvų pavardžių suvienodinimo procedūros trukme. Kolegija, įvertinusi šiuos veiksnius kitų bylos įrodymų kontekste, pareiškėjo elgesį traktuoja kaip nepakankamai apdairų ir rūpestingą. Aplinkybė, kad H. V. – V. vardas buvo minimas Vilniaus miesto priemiesčių Baltupių seniūnijos gyventojų, valdančių žemę, sąraše pareiškėjui vėliausiai turėjo paaiškėti gavus Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1997-03-12 pažymą. Nr.T613-V. Jo tėvų pavardės civilinės būklės aktuose ištaisytos Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2001-10-16 sprendimu, t. y. likus mėnesiui iki Įstatymo 10 str. 1 d. nustatytos kalendorinės datos (b. l. 30-32). Taip pat pastebėtina, kad senyvas amžius ir kalbos barjeras nesutrukdė V. V. – V. pačiam ir per atstovą nuo 1992 iki dabar aktyviai domėtis nuosavybės teisių į tėvo turtą atkūrimu. Taigi skunde ir teismo posėdžio metu įvardintos kliūtys, dėl kurių pareiškėjas laiku nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises į H. V. – V. nekilnojamąjį turtą, nėra juridiškai svarbios, todėl minėtas prašymas atnaujinti praleistą terminą netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 ir 4 p., 127 str. 1 d.,

nusprendė:

atnaujinti V. V. -V. terminą nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams į buvusio savininko F. V. -V. iki 1940 metų nuosavybės teisėmis valdytą 9600 m² ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime ((duomenys neskelbtini)) paduoti.

Kitoje dalyje pareiškėjo V. V. – V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.