- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-05
- Bylos Nr.
- 1-56-598/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00125-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Nukentėjusysis
- A. G.
- Kaltinamasis
- K. G.
- Kategorijos
- 1.2.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Banga Bartkienė, sekretoriaujant Rasai Šaltienei, dalyvaujant prokurorei Vaidotei Žižienei, nukentėjusiajam A. G., gynėjui advokatui Petrui Lileikai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Lietuvoje neteistas, Didžiojoje Britanijoje teistas 2014-05-06, 2015-11-07 ir 2016-03-21, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. G. 2014 m. rugpjūčio 2 d. apie 2.00 val. Jonavoje, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su V. G., panaudojo prieš A. G. fizinį smurtą – tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam A. G. į pilvą, po to, V. G. sudavus vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam į nosį, K. G. įspyrė ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam į galvos dešinę pusę virš smilkinio ir kartu su V. G. sudavė rankomis ne mažiau kaip penkis smūgius nukentėjusiajam į veidą – tokiais, bendrais su V. G. veiksmais padarė nukentėjusiajam nosies kaulų lūžį, nosies pertvaros iškrypimą, poodines kraujosruvas abiejų akių apatiniuose vokuose, nosies nugarėlėje, kairiame žaste - tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. G. sveikatą.
Kaltinamasis K. G. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2014 m., datos tiksliai neprisimena, gėrė pas V. G., pastarajam pasiūlius nuėjo pas nukentėjusįjį, kokiu tikslu – nežino. Tik nuėjus, jis nuėjo parūkyti į balkoną, tai truko 1-2 minutes. V. G. ir A. G. liko kambaryje ir kažką aiškinosi, jis nesikišo ir negirdėjo apie ką buvo kalbamasi. Grįžo dėl kilusio triukšmo ir pamatė, kad V. G. rankomis ir kojomis muša A. G. Atitraukė V. G. nuo kraujuojančio A. G. ir liepė jam eiti praustis. Tuo pasinaudojęs A. G. pabėgo iš buto. A. B. buvo kambaryje, kuriame vyko muštynės ir jokie objektai jam netrukdė matyti muštynių. A. G. pabėgus, jis ir V. G. išėjo , apie konfliktą nesikalbėjo. Nežino jokių priežasčių, dėl kurių A. G. jį turėtų apkalbėti.
Nukentėjusysis A. G., apklaustas teisme parodė, kad buvo sužalotas bute (duomenys neskelbtini). Į butą prieš jo valą pateko kaltinamasis ir V. G.. Kadangi po įvykio praėjo daug laiko daug detalių neprisimena. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu pagarsinus nukentėjusiajam parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. G. parodė, kad 2014-08-02 apie 2.00 val. grįždamas namo kartu su A. B., įėjęs į (duomenys neskelbtini) laiptinę 3-čio aukšto aikštelėje sutiko V. G. ir K. G. K. G. pasakė, kad jis (A. G.) sodina jo draugus ir smogė jam kumščiu į pilvą. Po šio smūgio jis iš skausmo susilenkė. Tuomet V. G. kumščiu sudavė vieną kartą į nosį. Po to į veidą jam (A. G.) kumščiais smūgiavo abu – V. G. ir K. G., tačiau kiek kuris sudavė smūgių ir į kurias vietas, negali pasakyti, tik žino, kad į nosį buvo suduota ne mažiau kaip penki smūgiai ir kad smūgius sudavė abu – V. G. ir K. G. Kumščiais buvo suduota ir į kaktą - buvo ne mažiau trys smūgiai. K. G. dar spyrė ne mažiau kaip tris kartus į galvą – virš dešinio smilkinio. Jam iš nosies bėgo kraujas. Ištaikęs progą jis nuo jį mušusių vaikinų pabėgo (1 t., b. l. 38-39, 40, 42). Papildomai apklaustas parodė, kad 2014-08-02 apie 2.00 val. jis buvo sužalotas savo bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2014-08-02 apie 2.00 val. savo namuose buvo su A. B. Tuomet į buto duris kažkas pasibeldė. Atidaręs buto duris jis (A. G.) pamatė laiptinėje stovinčius V. G., K. G. ir D., kurio pavardės nežino. Jis (A. G.) nenorėjo jų įleisti į butą, bet jie patys įėjo. K. G. pasakė, kad jis (A. G.) sodina jo draugus ir ėmė smūgiuoti jam į pilvą. Po to V. G. sudavė smūgius į nosį. Jis (A. G.) buvo mušamas taip, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą (kurioje kaltinamasis V. G.) teisme. D. nieko nedarė, jis tik stovėjo bute. Kažkuris iš jų – V. G. ar K. G., liepė eiti į vonią nusiprausti, nes jam (A. G.) iš nosies stipriai bėgo kraujas. Jis prausėsi vonioje ir kai tik pritaikė momentą kai niekas nematė, pabėgo iš savo buto. Bute liko V. G., K. G., D. ir A. B.. Kai dar buvo laiptinėje, girdėjo žingsnius už savęs, suprato, kad kažkas jį vejasi, bet kas vijosi - nematė. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė ne tą įvykio vietą, nes nenorėjo, kad jo mama žinotų, jog bute kažkas įvyko. Prašo remtis parodymais, kuriuos davė nagrinėjant bylą (dėl sužalojimo) teisme, kur kaltinamasis V. G. Teisme davė teisingus parodymus (1 t., b. l. 43-45).
Liudytojas A. B., apklaustas teisme parodė, kad po įvykio praėjus daug laiko, jis nieko neprisimena. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu pagarsinus liudytojui parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, tikslios datos neatsimena, buvo naktis iš penktadienio į šeštadienį, jis su A. G. (duomenys neskelbtini) laiptinės 3-čio aukšto aikštelėje sutiko du vaikinus. Suprato, kad A. G. vaikinus pažįsta, nes jie pradėjo tarpusavyje aiškintis kažkokius santykius. Paskui vaikinai ėmė rankomis smūgiuoti A. G. Į kurias kūno vietas ir kiek smūgių sudavė, tiksliai nematė, bet atrodo, kad jie smūgiavo A. G. į galvą. Paskui A. G. pritūpė ir tada vienas iš vaikinų spardė jį kojomis. Paskui A. G. nuo šių vaikinų pabėgo ir išbėgo į lauką. A. G. jam telefonu pranešė, kad jis nuvyko į ligoninę, todėl ir jis ten nuėjo. Ligoninėje pamatė, kad A. G. nosis sumušta - buvo sutinus ir bėgo kraujas (1 t., b. l. 67). Papildomai apklaustas parodė, kad viskas įvyko A. G. bute, (duomenys neskelbtini). Įvykio vietą nurodė klaidingą, nes to paprašė A. G.. Pamena, kad tą dieną - 2014 m., vasarą, tikslesnės datos neatsimena, jis su A. G. buvo jo bute. Naktį kažkas pabeldė į buto duris. A. G. atidarius duris į vidų įėjo du vaikinai. Vienas jų - V. G., kito nepažįsta, jo neįsidėmėjo, apibūdinti negali ir atpažinti negalėtų. Pradžioje jis šių žmonių nematė, nes buvo kambaryje, o jie bendravo koridoriuje. Būdamas kambaryje išgirdo juos garsiai kalbant. Po to vaikinai įėjo į kambarį ir ėmė mušti A. G. Kas kiek smūgių ir į kurias kūno vietas sudavė, negali pasakyti, nes to gerai neįsidėmėjo ir tai buvo jau seniai. Atsimena, kad A. G. mušė abu vaikinai. Kažkuriuo metu bute atsirado dar vienas jam nepažįstamas vaikinas. Jis tik stovėjo kambaryje, nieko nedarė. Kai A. G. ėmė bėgti kraujas, jam (A. B.) pasidarė bloga ir jis nuėjo į virtuvę prie kriauklės. Po to kažkuris iš vaikinų A. G. liepė eiti į vonią nusiprausti, A. G. pritaikė momentą ir išbėgo iš buto. Vaikinai išbėgo jam iš paskos. Po to su A. G. susitiko prie ligoninės, atidavė jam raktus ir grįžo namo (1 t., b. l. 69-70).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. G1945/14(02), nustatoma, kad A. G. konstatuota nosies kaulų lūžimas, nosies pertvaros iškrypimas, poodinės kraujosruvos abiejų akių apatiniuose vokuose, nosies nugarėlėje, kairiame žaste. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis galėjo būti padaryti tiriamojo nurodytu laiku, t. y. 2014-08-02. Sužalojimų padarymo metu tiriamasis galėjo būti įvairiose padėtyse. Poodinės kraujosruvos abiejų akių apatiniuose vokuose, nosies nugarėlėje, kairiame žaste atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nosies kaulų lūžimas, nosies pertvaros iškrypimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo A. G. sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui (1 t. b. l. 48).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 1 dalį numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Analizuojant komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, pastebėtina, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Dažniausiai tyčia tokiuose nusikaltimuose yra neapibrėžta (nekonkretizuota).
Vertinant komentuojamos nusikalstamos veikos objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visumą . Nukentėjusiojo parodymai, liudytojo A. B. parodymai, specialisto išvada. Tai, kad teisiamajame posėdyje, kuriame buvo teisiamas V. G., nukentėjusysis ir liudytojas A. B. nurodė, kad nusikaltimas buvo padarytas ne laiptinėje, o bute, ir paaiškino tokią parodymų pakeitimo priežastį. Daugiau iš esmės parodymai dėl nusikaltimo padarymo aplinkybių nepasikeitė. Teismas nemano, kad tai yra esminis parodymų pakeitimas, kuris verstų teismą abejoti nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų teisingumu. Iš esmės nukentėjusiojo ir liudytojo A. B. parodymai sutampa. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą nukentėjusysis ir liudytojas A. B. patvirtino, kad davė teisingus parodymus teisiamajame posėdyje, kai buvo teisiamas V. G. Teismas mano, kad liudytojo V. G. parodymai, kad kaltinamasis buvo tik stebėtojas, nepatikimi, nes jis pripažintas kaltu sužalojęs A. G. ir šį nusikaltimą padarė grupėje su dar vienu asmeniu, kuris šiuo metu įvardijamas kaip K. G. Be to jo parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo ir liudytojo A. B. parodymai. Tai, kad jie dabar, praėjus tokiam ilgam laiko tarpui negali tiksliai papasakoti įvykio aplinkybių, suprantamas reiškinys, tačiau teismui pagarsinus parodymus, duotus neužilgus po įvykio, parodymus patvirtino.
Vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, pažymėtina, kad nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais, nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir tokiu būdu siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Kaltinamasis teigia atėjęs pas nukentėjusįjį išsyk nuėjo į balkoną rūkyti, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina nei vienas iš bute buvusių asmenų.
Teismas konstatuoja, kad byloje ištirtais įrodymais besąlygiškai įrodyta, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, jo veika kvalifikuota teisingai ir jis baustinas.
Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. K. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (LR BK 11 str.). Kaltinamasis iki šio nusikaltimo padarymo nebuvo teistas, administracine tvarka baustas 2014-08-20 (2 t. b.l.58), Jonavos PSPC įskaitoje neįrašytas (2 t. b.l. 57). Lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. Jis buvo bendravykdytojas, tačiau jo vaidmuo antraeilis, nes ne jis pasiūlė eiti pas nukentėjusįjį ir ne jis pradėjo smurtauti prieš nukentėjusįjį
Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs atsakomybę lengvinančių sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sunkinančią aplinkybę, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad K. G. baustinas laisvės apribojimo bausme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,
n usprendžia:
K. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nubausti jį 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme.
Įpareigoti neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję darbu ar mokymusi.
Tęsti darbą arbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie SADM.
Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti K. G. kardomąsias priemones įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir intensyvų stebėjimą, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomųjų priemonių netaikyti.
Išaiškinti K. G., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.