- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-12
- Bylos Nr.
- 1S-209-579/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė, Evaldas Gražys, Virginija Liudvinavičienė
- Kaltinamasis
- G. J.
- Advokatai
- Ričardas Girdziušas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Virginijos Liudvinavičienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo G. J. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 17 d.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje G. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį tuo, kad veikdamas organizuota grupe su T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., D. Č1. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M2., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų turėdamas tikslą palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų ir nubausti K. B. už šio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos (duomenys neskelbtini) nusikalstamos grupuotės sudėtyje, organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo disponavo šaunamaisiais ginklais, o būtent:
Žemesnės instancijos teismas
2010 m. vasarą A. O. iš K. B. sužinojo apie pastarojo ketinimą tęsti savo nusikalstamą veiką nebe su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. ir kitais jų bendrininkais, o kitoje (duomenys neskelbtini) nusikalstamoje grupuotėje. Apie tai A. O. pranešė organizuotos grupės lyderiams D. Č. ir T. G., tuo metu besislapstančiam nuo teisėsaugos pareigūnų Nyderlandų Karalystėje, (duomenys neskelbtini). T. G. nurodė A. Z. ir A. O. Lietuvoje susisiekti su kitais organizuotos grupės lyderiais G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., kad šie parinktų ir paskirtų nusikalstamos veikos bendrininkus, bei nurodė K. B. stipriai sumušti už savo ir bendrininkų kriminalinio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos (duomenys neskelbtini) nusikalstamos grupuotės sudėtyje. A. O. ir A. Z. 2010 m. vasarą, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 21 d., degalinėje (duomenys neskelbtini), susitiko su D. Č. ir A. J., kurie paskyrė A. O., A. Z., D. Č1., M. N., E. M2. ir J. J. būti atsakingais už nusikaltimo parengimą bei padarymą, nurodė šiems paimti organizuotos grupės dalyvių be leidimo laikytą šaunamąjį ginklą 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą „TT“, K. B. surasti, atimti laisvę – sučiupti ir nuvežti į nuošalią vietą, ten stipriai sumušti, sulaužyti rankas, kojas ir perduoti organizuotos grupės lyderių žinią, kad niekas iš jų grupuotės į kitą gaują pereiti negali.
Vykdydami nurodymą, 2010 m. rugsėjo 21 d., apie 18-19 val., A. Z., D. Č1., M. N., E. M2., J. J. ir A. O. pastarojo vairuojamu automobiliu „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykę į aikštelę (duomenys neskelbtini), netoli degalinės (duomenys neskelbtini), užpuolė automobilyje „Audi A4“ sėdėjusius pistoletais ginkluotus K. B. ir P. R.. A. O. likus automobilyje „VW Caravelle“ už vairo, E. M2., D. Č1. ir J. J. bandė K. B. ištraukti iš automobilio, bet šis pasipriešino ir vieną kartą šovė iš be leidimo turėto 7,62 mm kalibro pistoleto „TT“ Nr. (duomenys neskelbtini) E. M2. į galvą, tačiau kulka šį kliudė nežymiai, o M. N. tuo metu iš automobilio „Audi A4“ ištraukė P. R.. A. Z., nukreipęs be leidimo turimą 7,62 mm kalibro pistoletą „TT“ į gulintį ant žemės P. R., saugojo bendrininkus nuo galimo P. R. ginkluoto pasipriešinimo, kai tuo tarpu E. M2., J. J., M. N. ir D. Č1. ištraukė K. B. iš automobilio „Audi A4“, sudavė šiam rankomis ir kojomis bendrai ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas, nunešė į automobilį „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į kurį įsėdo ir A. Z., po ko visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) mišką. A. O. vairuojamu automobiliu vežant ant grindų paguldytą K. B., J. J. laužė pastarajam rankų pirštus, o atvežus į mišką, esantį (duomenys neskelbtini), ir ištraukus K. B. iš automobilio, paguldžius šį ant žemės, taip atėmus nukentėjusiajam laisvę, A. O. ir A. Z. stebint, M. N., J. J. ir E. M2. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip po 3-4 smūgius ir laužtuvais ne mažiau 10 smūgių į kojas ir rankas, bendrai suduodami nukentėjusiajam ne mažiau 24 smūgių į galvą, veidą, rankas, kojas, padarydami K. B. žaizdas nosies nugarėlėje ir jos šone, galvos plaukuotoje srityje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje, paviršines žaizdas kairėje blauzdoje, plėštinę žaizdą dešiniame delne, odos nubrozdinimus dešiniame delne, dešiniame kelyje, poodines kraujosruvas apie kairę akį, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, nosies kaulų lūžimą, dešinės plaštakos ketvirto delnakaulio lūžimą ir kairio blauzdikaulio kūno lūžimą, durtinius ir pjautinius sužalojimus kaktoje, skruoste, viršutinėje lūpoje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Vykdydami T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. nurodymą, mušdami K. B., jie perdavė pastarajam organizuotos grupės lyderių žodžius, kad „niekas į kitą gaują pereiti negali“, po ko įkėlė K. B. į mikroautobusą bei nuvežę į (duomenys neskelbtini), paliko gulėti viešojo transporto stotelėje. A. O., A. Z., E. M2., J. J., M. N. ir D. Č1. K. B. sužalojimo metu, neturėdami leidimo 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo – pagrobė nukentėjusiojo neteisėtai įgytą ir laikytą 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuo įgijimo iki 2017 m. sausio 23 d. organizuotos grupės lyderių nurodymu ir žinia neturėdamas leidimo E. M2. laikė sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), kol šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis atliekant kratą rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Tokiu būdu G. J., veikdamas organizuota grupe su T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., D. Č1. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M2., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo Lietuvos Respublikos teritorijoje 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo ir iki 2017 m. sausio 23 d. laikė šaunamąjį ginklą 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Taip pat G. J. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktus, 135 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 4 dalį tuo, kad veikdamas organizuota grupe su T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., R. J., T. G1., E. M2., M. L., E. M1. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą įtvirtinti ir palaikyti savo autoritetą tarp Lietuvos ir (duomenys neskelbtini) nusikalstamo pasaulio atstovų, nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su G. J., T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č., kaip grupuotės lyderių, pozicijomis (duomenys neskelbtini) nusikalstamame pasaulyje, organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą, laikymą, gabenimą ir realizavimą, jų kontrabandą, o būtent:
Žemesnės instancijos teismas
2011 metais M. P. ir R. M. konflikto dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų metu sumušus E. B. (G. J. giminaitį) ir apie tai sužinojus G. J., pastarasis bei R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J., T. G. dėl savanaudiškų paskatų, siekdami įtvirtinti savo autoritetą tarp Lietuvos ir (duomenys neskelbtini) nusikalstamo pasaulio atstovų bei nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č., kaip grupuotės lyderių, pozicijomis (duomenys neskelbtini) nusikalstamame pasaulyje, organizavo M. P. ir R. M. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo tikslu 2011 m. vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., G. J., R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J. pakvietė į susitikimą prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), A. Z., A. O., R. J., T. G1., E. M2., E. M1. ir M. L., nurodė šiems vykti į Nyderlandų Karalystę, (duomenys neskelbtini) mieste surasti M. P. ir R. M. bei stipriai juos sužaloti, o M. P. dar ir sulaužyti rankas, peršauti kojas ir stuburo slankstelius bei nupjauti ausį; perdavė duomenis apie M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą Nyderlandų Karalystėje, (duomenys neskelbtini) mieste; T. G1. kelionių išlaidoms padengti davė 3 000 – 4 000 eurų; nurodė T. G1. ir R. J. nusikaltimo metu panaudoti organizuotai grupei priklausančius šaunamuosius ginklus – du „Taurus“ „80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei šaudmenis šiems ginklams, paminėtus ginklus ir šaudmenis į Nyderlandų Karalystę gabenant kontrabandos būdu. Vykdydami nurodymus, A. Z., A. O., R. J. ir T. G1. automobiliu „VW Golf Plus“, o M. L., E. M2., E. M1. ir G. S. automobiliu „VW Passat“, 2011 m. vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., (duomenys neskelbtini) mieste, pasiėmę radijo ryšio priemones, skirtas nusikaltimo darymo metu ryšiui tarp bendrininkų palaikyti, taip pat be leidimo iki 2011 m. liepos mėnesio Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytus ir laikomus šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip keturis šaudmenis šiems ginklams, paslėpę revolverius su šoviniais automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo gabeno minėtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis iš (duomenys neskelbtini) per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, kontrabandos būdu pergabeno du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip 4 šaudmenis šiems ginklams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Lenkijos Respublika, nepateikiant muitinės kontrolei ir jos išvengiant – slepiant automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo pergabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis per Europos Sąjungos valstybių teritorijas iki Nyderlandų Karalystės (duomenys neskelbtini) miesto, kur neturėdami leidimo laikė iki 2011 m. liepos 6 d. nenustatytame bute, kuriame apsigyveno ir rengėsi nusikaltimo padarymui. A. Z., A. O., R. J., T. G1., M. L., E. M2., E. M1. ir G. S. (duomenys neskelbtini) miesto parduotuvėje įsigijo kriketo lazdas, drabužius, avalynę, kepures, iš kurių pasigamino kaukes, kelias dienas iš eilės automobiliais „VW Golf Plus“ ir „VW Passat“ vyko į (duomenys neskelbtini) miestą, kur stebėjo M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą bei juos pačius, siekdami išsiaiškinti pastarųjų naudojamus automobilius, dienotvarkę ir parinkti tinkamą nusikaltimo padarymui laiką, parengė nusikaltimo padarymo planą, pagal kurį ketino įsiveržti į M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą ir ten juos sunkiai sužaloti. Atlikę nukentėjusiųjų stebėjimą ir nustatę, jog įsiveržimas į pastarųjų butą yra neįmanomas, nusikaltimo vykdytojai parengė naują planą, pagal kurį M. P. ir R. M. turėjo būti užpulti gatvėje. Šio plano įgyvendinimui pakakus mažesnio vykdytojų skaičiaus, E. M2., M. L., E. M1. ir G. S. buvo išsiųsti į Lietuvos Respubliką, kur išvyko automobiliu „VW Passat“. Pagal naujai parengtą planą A. Z. ir T. G1. turėjo stebėti aplinką ir laukti link gyvenamosios vietos ar iš jos einančių M. P. ir R. M. bei radijo ryšio priemone apie tai pranešti A. O. ir R. J., kurie tuo metu už namo turėjo laukti ateinančių M. P. ir R. M. bei pastaruosius gatvėje užpulti ir apšaudyti turimais šaunamaisiais ginklais. 2011 m. liepos 6 d. vakare A. Z., A. O., R. J. ir T. G1., persirengę specialiai nusikaltimo padarymui įgytais drabužiais, apsiginklavę dviem revolveriais ir ne mažiau kaip 4 šoviniais, automobiliu „VW Golf Plus“ iš (duomenys neskelbtini) miesto nuvyko į (duomenys neskelbtini) miestą, kur (duomenys neskelbtini) pastatė automobilį bei veikė pagal sutartą planą. A. Z. ir T. G1. stovėjo (duomenys neskelbtini) sankryžoje ir stebėjo (duomenys neskelbtini) esančio namo laiptinę, o A. O. ir R. J. iš automobilio „VW Golf Plus“ pasiėmę šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius, užtaisytus ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, laukė M. P. ir R. M. (duomenys neskelbtini), t. y. pasikėsino padaryti sunkų M. P. ir R. M. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, nes į gatvę iš namo išėjo tik vienas M. P., o R. M. nepasirodė. 2011 m. liepos 7 d. apie 1 val. M. P. išėjus iš gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), laiptinės ir einant link (duomenys neskelbtini) stovinčio automobilio, A. Z. ir T. G1. radijo ryšio priemone apie tai pranešė R. J. ir A. O. bei pasišalino iš įvykio vietos. A. O. ir R. J. (duomenys neskelbtini) iš turimų šaunamųjų ginklų šovė ne mažiau kaip keturis šūvius į prisiartinantį M. P., padarydami nukentėjusiajam sėklidžių dešinės pusės, kairės kirkšnies, kairės šlaunies, kairio šono, kairio sėdmens, juosmens dešinės pusės šautinius sužalojimus, o jų kanalų eigoje pilvo ertmės ir užpilvaplėvinio tarpo organų – pilvaplėvės, gaubtinės žarnos kylančiosios dalies, dešiniojo šlapimtakio sužalojimus, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Siekdami sunaikinti nusikaltimo įrankius ir priemones, A. O. ir R. J. šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius iš karto po nusikaltimo padarymo, iš įvykio vietos bėgdami link automobilio, išmetė į vandens kanalą, esantį ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankirta, (duomenys neskelbtini) mieste, o grįžę į (duomenys neskelbtini) miestą A. Z., T. G1., A. O. ir R. J. drabužius, avalynę, kepures, radijo ryšio priemones sunaikino, išmesdami į šiukšlių konteinerį. A. Z. ir A. O., grįžę po nusikaltimo padarymo į Lietuvą, apie padarytą nusikalstamą veiką atsiskaitė R. B. ir G. B., o vėliau ir T. G. su G. J., kurie padėkojo už atliktą darbą.
Tokiu būdu G. J., veikdamas organizuota grupe su T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., R. J., T. G1., E. M2., M. L., E. M1. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų – ne mažiau kaip dviejų „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverių, užtaisytų ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, įgijimą, laikymą, gabenimą neturint leidimo, jų kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.
3. Be to, G. J. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį tuo, kad veikdamas organizuota grupe su T. G., D. Č., A. G., E. M2., E. M., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), organizavo A. P. turto bei dokumentų grobimą panaudojant fizinį smurtą, o būtent:
Žemesnės instancijos teismas
2011 m. lapkritį, iki 2011 m. lapkričio 22 d., (duomenys neskelbtini) mieste T. G. nurodė A. Z., jog reikia sumušti ir apiplėšti A. P.. Tuo tikslu T. G. su A. Z. nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio, kur T. G. parodė A. Z. nusikaltimo padarymo vietą bei pateikė duomenis apie tai, jog A. P. važinėja pilkos spalvos automobiliu „Audi A8“. Nusikaltimo padarymui T. G. davė A. Z. naudotis Nyderlandų Karalystėje vogtu juodos spalvos automobiliu „VW Golf IV“. Tuo pat metu G. J. nurodė A. G., E. M2. ir E. M. užpulti, sumušti ir apiplėšti A. P.. Kad būtų suderintas nusikaltimo padarymo planas ir padalinti vaidmenys, G. J., T. G. ir D. Č. 2011 m. lapkritį, iki 2011 m. lapkričio 22 d., sukvietė A. Z., A. G. ir E. M2. į susitikimą, vykusį netoli A. P. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Susitikimo metu G. J., išreikšdamas bendrą savo, T. G. bei D. Č. poziciją, dėl savanaudiškų tikslų nurodė kuo greičiau A. P. stipriai sumušti ir apiplėšti, paimant daiktus, laikrodį ir grandinėlę. Kelių dienų laikotarpiu po susirinkimo, 2011 m. lapkričio antroje pusėje, iki 2011 m. lapkričio 22 d., A. Z., E. M2., A. G. ir E. M., vykdydami jiems duotus nurodymus, pasiėmė iš kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), T. G. duotą automobilį „VW Golf IV“, uždėjo ant jo vogtus valstybinius numerius, pasiėmė kaukes, radijo stotis, po ko nuvyko prie A. P. namų (duomenys neskelbtini). Ten A. Z., A. G., E. M., sustoję netoli laiptinės, kurioje gyveno A. P., durų, užsidėję ant veidų kaukes ir turėdami radijo stotį, laukė automobilyje, o E. M2. su kita radijo stotimi buvo kitoje gatvės pusėje ir stebėjo, kada į netoliese esančią aikštelę prie restorano „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), kurioje nukentėjusysis statydavo automobilį, atvažiuos A. P.. A. Z., E. M2., A. G. ir E. M. kelias dienas iš eilės iki 2011 m. lapkričio 22 d. laukė progos užpulti A. P., tačiau nukentėjusysis nuolat išeidavo iš namų ir grįždavo su savo drauge. 2011 m. lapkričio 22 d. apie 20-21.30 val. E. M2. pranešus per radijo ryšį, jog A. P. atvažiavo vienas, automobilį „Audi A8“ pasistatė aikštelėje prie restorano „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), ir nešdamas sportinį krepšį ateina link namų laiptinės, A. Z., E. M. ir A. G., užsidėję ant veidų kaukes, išlipo iš automobilio „VW Golf IV“ ir puolė A. P. prie namo (duomenys neskelbtini) laiptinės. A. Z. su E. M. griebė A. P. už striukės, sudavė kiekvienas po vieną smūgį kumščiais į veidą ir parvertė nukentėjusįjį ant žemės. Gulinčiam A. P. A. Z., E. M. ir A. G. sudavė kiekvienas ne mažiau kaip po 5 smūgius į veidą ir pilvą, dėl ko A. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis galvoje, muštine kairės ausies žaizda ir plaštakų odos nubrozdinimais. A. P. šaukiant pagalbos, A. Z., E. M. ir A. G. apieškojo nukentėjusįjį, tačiau neradę nei laikrodžio, nei grandinėlės, paėmė sportinį krepšį ir rankinę, kartu su E. M2. sėdo į automobilį „VW Golf IV“ ir išvažiavo, pagrobdami sportinį krepšį, 100 Eur vertės, sportbačius „Nike“, 100 Eur vertės, šortus ir sportinius marškinėlius „Nike“, bendros 500 Eur vertės, rankšluostį, be vertės, odinę rankinę „Armani“, 200 Eur vertės, joje buvusią piniginę, be vertės, ir 3 100 Lt (897,82 Eur) joje, A. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę, šio automobilio raktelį su imobilaizeriu, 1 400,28 Lt (405,55 Eur) vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, be vertės. A. Z., E. M2., A. G. ir E. M. automobiliu „VW Golf IV“ atvykę į (duomenys neskelbtini), pasidalino lygiomis dalimis pagrobtus pinigus, o krepšį, rankinę ir jose buvusius daiktus, išskyrus telefoną ir sportinę aprangą, sudegino, automobilį „VW Golf IV“ pastatė į garažą (duomenys neskelbtini). Kitą dieną, 2011 m. lapkričio 23 d., A. Z. pranešė T. G. apie atliktą užduotį, už ką pastarasis pagyrė ir pavaišino pietumis.
Tokiu būdu G. J., veikdamas organizuota grupe su T. G., D. Č., A. G., E. M2., E. M., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), organizavo A. P. bendros 2 203,37 Eur vertės turto bei dokumentų – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimo, techninės apžiūros rezultatų kortelės, grobimą panaudojant fizinį smurtą, dėl ko nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Žemesnės instancijos teismas
4. G. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas 2018 m. balandžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi G. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis apylinkės teismo bei Vilniaus apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis kaltinamajam buvo tęsiamas.
5. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartimi G. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 17 d. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, konstatavus, kad būdamas laisvėje kaltinamasis G. J. gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus, bei padarius išvadą, jog BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti taikant švelnesnes kardomąsias priemonėmis.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
6. Kaltinamojo G. J. gynėjas advokatas Ričardas Girdziušas skunde prašo kaltinamajam G. J. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti viena ar keliomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
6.1. Skunde nurodoma, kad skundžiamos nutarties motyvai, kuriais grindžiamas griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimas, yra formalaus pobūdžio ir neatitinka baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių. Skundo autoriaus teigimu, kaltinamajam G. J. kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindai nustatyti nepagrįstai.
6.2. Gynėjas nurodo, kad G. J. iki sulaikymo dirbo ir gaudavo legalias pajamas, yra vedęs, su sutuoktine turi du sūnus, kurie nors jau ir pilnamečiai, bet kaltinamojo ryšiai su vaikais itin artimi, taip pat G. J. palaiko gerus santykius su kitoje santuokoje gimusiais dviem sūnumis. Be to, kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje iki sulaikymo gyveno su šeima. Skundo autoriaus nuomone, išdėstytos aplinkybės rodo, kad kaltinamąjį G. J. su Lietuva saisto tvirti socialiniai ryšiai ir sudaro pagrindą manyti, jog kaltinamasis nebėgs ir nesislėps nuo teismo. G. J. siejančių socialinių ryšių nepaneigia ir skundžiamos nutarties deklaratyvūs teiginiai apie kaltinamojo tariamai užsienyje turimus ryšius.
Žemesnės instancijos teismas
6.3. Skunde nesutinkama su apygardos teismo vertinimu, jog esami socialiniai ryšiai yra nepakankami, nes nesulaikė kaltinamojo G. J. nuo nusikalstamų veikų. Gynėjo vertinimu, G. J. turimi socialiniai ryšiai turėtų būti vertinami ne nusikalstamų veikų prevencijos, bet tikėtino bėgimo ir slėpimosi kontekste. Tuo labiau kad kaltinamajam iš esmės yra inkriminuoti trys nusikalstamų veikų, padarytų 2010-2011 metais, epizodai, po šio laikotarpio G. J. byloje nėra kaltinamas vertęsis nusikalstama veikla. Todėl atsižvelgus į nuo nagrinėjamų įvykių praėjusį ilgą laiką, įvertinus kaltinamojo resocializacijos procesą, net ir pripažinus G. J. kaltu, gynėjo manymu, nebūtų pagrindo kaltinamajam skirti griežtų laisvės atėmimo bausmių. Tai suvokdamas G. J. neturi jokio pagrindo nutraukti savo socialinius ryšius ir imti slapstytis nuo teismo.
6.4. Taip pat skunde nesutinkama su apygardos teismo išvada, kad būdamas laisvėje G. J. gali daryti naujus nusikaltimus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą buvo nuteistas dar pagal 1961 metų Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą už chuliganizmą, kai kaltinamajam tebuvo 17 metų. Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu G. J. pripažintas kaltu už turto prievartavimą, bet jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, bausmės vykdymo atidėjimo laikas jau yra pasibaigęs, todėl šiuo metu jo ginamasis G. J. BK 97 straipsnio prasme laikomas neteistu. Skundo autoriaus teigimu, sprendžiant dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino kaltinamajam G. J. pratęsimo, nėra pagrindo atsižvelgti į kitą šiuo metu atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 23-1-00696-10, kuriame tiriamos nusikalstamo susivienijimo, neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis veikos, kadangi šis ikiteisminis tyrimas iki šiol yra nebaigtas, negalima prognozuoti jo baigties, tuo labiau pats bylų atskyrimas rodo, kad šios bylos tarpusavyje nėra susijusios, nes nagrinėjamoje byloje nesprendžiami klausimai nei dėl nusikalstamo susivienijimo, nei dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Baudžiamojoje byloje nėra nei nukentėjusiųjų, nei liudytojų parodymų, iš kurių būtų galima manyti, kad kaltinamasis ketina daryti naujus nusikaltimus. Skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė, jog G. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant organizuota grupe, nepatvirtina galimo pakartotinio kaltinamojo nusikalstamo elgesio, tuo labiau nusikalstamos veikos padarymo būdas baudžiamojo proceso įstatyme nėra numatytas tarp aplinkybių, į kurias atsižvelginėta sprendžiant, ar kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus.
6.5. Be to, G. J. iki sulaikymo dirbo ir turėjo lėšų pragyvenimui. Pagal pareikštą kaltinimą, nė viena iš kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų nėra susijusi su turtinės naudos gavimu. Nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad kaltinamasis G. J. nuo 2010 m. spalio mėnesio iki 2017 m. vasario mėnesio nedirbo, bet šiame kontekste atsižvelgtina į reikšmingą aplinkybę, jog G. J. 2009 metais buvo diagnozuota sunki onkologinė liga ir 2009 m. lapkričio mėnesį pašalintas vienas plautis, kas akivaizdžiai apribojo kaltinamojo galimybes įsidarbinti.
6.6. Skunde teigiama, kad nors pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas kaltinamojo G. J. suėmime praleistas daugiau nei trejų metų laikotarpis neviršija maksimalaus suėmimo termino, tačiau žmogiškumo prasme toks kalinimas yra nepateisinamas, neatitinka BPK 119 straipsnyje numatytų kardomosioms priemonėms keliamų tikslų, prieštarauja proporcingumo principui ir netgi gali būti prilyginamas žmogaus kankinimui. Šiame kontekste ypač atsižvelgtina į kaltinamojo sveikatos būklę (jau minėtą onkologinę ligą, vieno plaučio pašalinimą). Skundo autoriaus manymu, dėl blogos sveikatos kylančių nepatogumų Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio nuostatos, pagal kurias suimtiesiems organizuojama sveikatos priežiūra, turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims, kompensuoti negali.
6.7. Skunde cituojama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kad tam tikro pobūdžio bylose kardomasis kalinimas gali tęstis ilgesnį laiką nei įprastai, bet suėmimo tolimesnis taikymas negali būti motyvuojamas formaliais ir bendro pobūdžio teiginiais, iš esmės remiantis vien gresiančios bausmės griežtumu, ilgą laiką tęsiant suėmimo terminą kiekvieną kartą (sprendžiant šios kardomosios priemonės pratęsimo pagrįstumą) turi būti tikrinama, ar suėmimo pagrindai vis dar yra pakankami, nusveriantys pareiškėjo teisę į baudžiamosios bylos nagrinėjimą per protingą laiką arba paleidimą iš suėmimo dar neišnagrinėjus bylos (2016 m. sausio 5 d. sprendimas byloje Suveges prieš Vengriją). Be to, paprastai Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ilgesnis suėmimo taikymo terminas paprastai pateisinamas bylose, kuriose nagrinėjamos nusikalstamo susivienijimo narių padarytos nusikalstamos veikos, kai nagrinėjamoje byloje nagrinėjami organizuotos grupės narių galimai padaryti nusikalstami veiksmai. Savo esme pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas yra labai artima laisvės atėmimo bausmei ir gali būti taikomas tik tuo atveju kai kitomis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų. Gynėjo vertinimu, nagrinėjamoje byloje kaltinamajam G. J. pritaikius švelnesnes už suėmimą procesinės prievartos priemones kaltinamasis nepasislėps nuo teismo ir nedarys naujų nusikaltimų.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdyje prokuroras prašė atmesti gynėjo skundą ir palikti galioti skundžiamą teismo nutartį.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Skundas atmetamas
8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo G. J. gynėjo skundą bei įvertinusi pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.
9. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, vertinant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, taip pat ir nagrinėjant skundus dėl šių klausimų, surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad G. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti liudytojų, iš dalies nukentėjusiojo parodymuose, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, specialisto išvadose, pagal išduotą Europos tyrimo orderį gautoje medžiagoje, taip pat kitoje rašytinėje bylos medžiagoje.
10. G. J. kaltinamas padaręs devynias nusikalstamas veikas, iš kurių penkios priskiriamos apysunkių, dvi – sunkių ir dvi – labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, už kuriuos baudžiamajame įstatyme numatytos griežtesnės nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmės (BPK 122 straipsnio 8 dalis), todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Kauno apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą, kartu nustatęs ir bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų.
11. Skundžiama nutartimi kaltinamajam G. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog suėmimo taikymo pagrindai ir sąlygos šiuo metu nėra išnykę.
12. Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). Už G. J. inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje, baudžiamajame įstatyme numatytos išimtinai tik griežtos laisvės atėmimo bausmės (atitinkamai laisvės atėmimas nuo 2 iki 12 metų ir laisvės atėmimas nuo 2 iki 10 metų). Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriamos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytai „kitų aplinkybių“ sąvokai, bet nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Tačiau nagrinėjamu atveju, vertinant galimą skundo autoriaus slapstymosi nuo teismo riziką, buvo atsižvelgta ne tik į inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą ir gresiančios bausmės griežtumą, bet ir kitų reikšmingų aplinkybių visumą. Galima sutikti su skunde išdėstytomis aplinkybėmis apie kaltinamąjį su gyvenamąja aplinka Lietuvos Respublikoje siejančius šeiminius ir darbinius ryšius – jis yra vedęs, turi vaikų, iki sulaikymo dirbo, turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą. Nors skundo autoriaus nurodytos aplinkybės ir patvirtina kaltinamojo G. J. turimus socialinius ryšius, bet kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo šių ryšių vertinti kaip pakankamų paneigti galimą kaltinamojo pabėgimo (pasislėpimo) nuo teismo riziką. Priešingai nei teigiama skunde, baudžiamojo proceso įstatyme nėra numatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurios įvertinamos sprendžiant dėl kaltinamojo bėgimo (slapstymosi) rizikos, todėl į inkriminuojamų nusikaltimų padarymo būdą taip pat atsižvelgtina kaip į vieną iš aplinkybių, apibūdinančių G. J. asmenybę. Kaltinamajam inkriminuoti nusikaltimai padaryti veikiant organizuota grupe, dėl savanaudiškų paskatų, panaudojant šaunamuosius ginklus, kitas priemones, sutrikdant kitų asmenų sveikatą. Įvertinus kaltinamojo galimai padarytų nusikaltimų pobūdį bei padarymo aplinkybes, galima teigti, kad galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, bet iš anksto suplanuoti, gerai organizuoti, paties G. J. vaidmuo galimai darant nusikalstamas veikas nebuvo antraeilis, jis galimai buvo vienas iš organizuotos grupės lyderių. Be to, dalis kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų veikiant organizuota grupe buvo padaryta ir užsienio valstybėje. Nors pagal pareikštą kaltinimą G. J. neatliko jokių veiksmų užsienyje, bet iš kaltinimo matyti, jog kaltinamasis ir nėra tiesioginis nusikalstamų veiksmų vykdytojas, todėl tai nepaneigia G. J. kaip vieno iš organizuotos grupės narių turimų ryšių užsienyje. Tuo labiau, kad BPK 122 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, kuriems esant, galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis anksčiau yra teistas, ir nors teistumai šiuo metu yra išnykę, bet tai taip pat neigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę. Todėl, nepaneigiant kaltinamojo G. J. socialinių ryšių, kitų išdėstytų aplinkybių visumos kontekste apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje, suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės pobūdį, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir pasinaudodamas turimais ryšiais užsienyje, G. J. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
13. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. G. J. kaltinamas padaręs ir sunkius bei labai sunkius nusikaltimus, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Kaip jau buvo minėta, kaltinamasis anksčiau teistas du kartus, paskutinį kartą Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį už nusikalstamą veiką, padarytą 2008 metais. Ankstesniu nuosprendžiu padaryta veika ir nusikalstamos veikos, dėl kurių baudžiamoji byla nagrinėjama Kauno apygardos teisme, yra panašaus pobūdžio, t. y. padarytos dėl savanaudiškų paskatų, naudojant smurtą, be to, nusikalstamos veikos, dėl kurių baudžiamoji byla nagrinėjama Kauno apygardos teisme, galimai buvo padarytos dar ankstesnės baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Taip pat kaltinamojo atžvilgiu atliekamas kitas didelės apimties ikiteisminis tyrimas Nr. 23-1-00696-10, kuriame G. J. įtariamas organizavęs šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, kuris galimai buvo suburtas daryti labai sunkius, sunkius ir apysunkius nusikaltimus žmogaus gyvybei ir sveikatai, neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, užsiimti jų kontrabanda. Būtent iš šio ikiteisminio tyrimo buvo atskirta baudžiamoji byla dėl Kauno apygardos teisme nagrinėjamų nusikalstamų veikų. Kaip matyti iš G. J. pareikšto kaltinimo, galimai padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, bet buvo gerai organizuoti, dalis jų padaryta dėl savanaudiškų paskatų, tuo metu kai kaltinamasis neturėjo jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl galimai iš nusikalstamos veiklos gaudavo lėšų pragyvenimui. Išdėstytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, apibūdina G. J. kaip linkusį nesilaikyti visuotinai priimtų elgesio normų, o siekiantį vadovautis nusikalstamų grupių sukurtomis taisyklėmis. Nustatytų aplinkybių visuma pagrįstai leidžia manyti, jog, būdamas nesuimtas, G. J. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
14. Nors kaltinamojo gynėjo skunde ir akcentuojama G. J. sveikatos būklė, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad sunki onkologinė liga ir pašalintas dešinys plautis (2009 m. lapkričio 5 d.) nesutrukdė kaltinamajam 2010-2011 metais galimai sistemingai daryti tyčines nusikalstamas veikas, todėl kaltinamojo sveikatos būklė nepaneigia byloje nustatytų kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindų, numatytų BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose. Kaip jau buvo išaiškinta skundžiamoje nutartyje, įstatymai garantuoja suimtajam teisę į tinkamą asmens sveikatos priežiūrą, tokį patį gydymą kaip ir laisvėje, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad šiuo metu kaltinamajam G. J. būtų reikalingas toks gydymas, kuris negalėtų būti užtikrintas laisvės atėmimo vietoje. Tokių aplinkybių nenurodyta ir kaltinamojo gynėjo skunde.
15. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo suimto asmens teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose. Kaltinamasis G. J. kardomajame kalinime laikomas jau 3 metus ir 4 mėnesius. Kaltinamajam taikomo suėmimo trukmė taip pat nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalies nuostatų. Tačiau sutiktina su skundo argumentais, pagrįstais Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kad kuo asmuo ilgiau yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau turi būti tikrinami ne tik įrodymai, pagrindžiantys asmeniui pareikštus kaltinimus, bet ir konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime. Jeigu tokių faktinių duomenų nėra surenkama pakankamai, didėja tikimybė, kad ilgą laiką asmenį laikant suėmime, bus pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į laisvę ir saugumą (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą; Ilijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją). Visgi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje vertinant asmenų suėmime išbūtą laiką galimo Konvencijos 5 straipsnio pažeidimo kontekste kiekviena situacija vertinama individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, lėmusias bylos nagrinėjimo trukmę ir pagrindžiančias būtinybę laikyti konkretų asmenį suimtą. Teisėjų kolegijos nuomone, anksčiau nutartyje aptartos aplinkybės, apibūdinančios G. J. asmenybės pavojingumą, jam inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį bei veikų pavojingumą, laikytinos pateisinančiomis griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymą. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamosios bylos dėl organizuotos nusikalstamos grupuotės padarytų nusikalstamų veikų savaime yra sudėtingesnės dėl savo apimties, tiriamų nusikalstamų veikų pobūdžio ir dalyvių skaičiaus. Nors skunde akcentuojama, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės tiriami tik trys nusikalstamų veikų epizodai, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjama byla yra sudėtinga ir didelės apimties – kaltinimai pareikšti 17 asmenų, inkriminuota visa eilė nusikalstamų veikų, padarytų galimai veikiant organizuota grupe, nusikalstamos veikos buvo galimai daromos ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, baudžiamąją bylą sudaro net 80 tomų. Įvertinus baudžiamosios bylos nagrinėjimą, nenustatyta jokių nepagrįstų delsimų, ypač atsižvelgiant į daugelio bylų nagrinėjimą paveikusius apribojimus dėl koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimo, teisiamieji posėdžiai byloje planuojami iš anksto, šiuo metu iki 2021 m. gruodžio mėnesio numatyti 5 teisiamieji posėdžiai.
16. Įvertinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad kaltinamajam G. J. taikoma kardomoji priemonė ir jos taikymo trukmė yra adekvati kaltinamojo asmenybės ir jam inkriminuojamų nusikaltimų pavojingumui, kaltinamojo G. J. teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, kitų BPK reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos normų. Priešingai nei deklaratyviai teigiama skunde, teisėjų kolegijos nuomone, dabartinėje proceso stadijoje nėra pagrindo G. J. skirti kurią nors vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, kadangi jos nebūtų pakankamos užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.
17. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą nutartį kaltinamojo G. J. gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo G. J. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartimi G. J. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 17 d.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.