Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-09-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-997-495-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-24
Bylos Nr.
1A-997-495-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Regina Pocienė, Arūnas Kisielius
Nuteistasis
S. B.

Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-997/2010

Teisėja Danutė Mickevičienė Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,

teisėjų Arūno Kisieliaus, Reginos Pocienės,sekretoriaujant Daivai Sutkaitienei,dalyvaujant prokurorei Larisai Fedotovai,gynėjui adv. Jan Kučynski,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. nuteistas už tai, kad jis atvirai, viešoje vietoje iš asmens nešulio pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis, 2010-07-01 apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), kieme iš nukentėjusios B. J. neužsegamo medžiaginio maišelio, jai matant, ištraukė popieriaus voką su 150 Lt ir pabėgo, tokiu būdu pagrobė nukentėjusios B. J. 150 Lt vertės turtą.

Šalies argumentai

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo sušvelninti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Apelianto nuomone, jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, prieštarauja teisingumo principui. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir padėjo tyrimui. Nusikalstama veika padaryta žala buvo nedidelė, 150 litų, pinigai grąžinti nukentėjusiajai. Taigi, teismas turėjo pagrindą skirti jam švelnesnę bausmę. Be to, apeliantas nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad jis yra užsiregistravęs darbo biržoje.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį už apelianto padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis LR BK 54 str. 2 d., skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, pastarojo asmenybę.

Pažymėtina tai, kad apeliantas padarė nusikalstamą veiką, kuri pagal Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d. nuostatas priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, apeliantas baigtą nusikaltimą nuosavybei padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimo padarymo motyvas, pasak apelianto, siekis gauti pinigų pragyvenimui.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, atsižvelgė į tai, kad pastarasis nuoširdžiai prisipažino, gailisi padaręs nusikaltimą, tačiau visgi neaišku, ar teismas tai pripažino apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, nuteistojo S. B. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi pripažįsta pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, S. B. viso proceso metu davė nuoseklius parodymus apie nusikalstamos veikos aplinkybes, kurie sutapo su nukentėjusiosios parodymais, ir dėl padaryto nuoširdžiai gailėjosi.

Vertinant nuteistojo asmenybę, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo 9 kartus teistas, 6 iš jų - už nusikalstamas veikas nuosavybei, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas (b.l. 30-33). Apylinkės teismas, vertindamas apelianto asmenybę, nepagrįstai nurodė, jog jis praeityje 10 kartų teistas, kadangi teismo nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodytas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1995-11-08 nuosprendis buvo panaikintas ir baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti iš naujo, po ko buvo priimtas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1996-09-20 nuosprendis (b.l.30). Pažymėtina tai, kad apelianto atžvilgiu buvo taikytas įstatymas „Dėl amnestijos”, ne kartą taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, beje, skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veik jis padarė vos pasibaigus lygtinio paleidimo laikotarpiui (2010-06-15 išbrauktas iš įskaitos Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijoje, o 2010-07-01 padarė nusikalstamą veiką). Apeliantas taip pat yra baustas ir administracine tvarka (b.l. 34). Visos aukščiau nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo apelianto antisocialines nuostatas ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas, jis yra linkęs nusikalsti ir teigiamų išvadų nedaro, nesistengia pakeisti savo gyvenimo būdo. Be to, apeliantas LR BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas, tuo tarpu recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (LR BK 56 str. 1 d.). Kaip matyti iš byloje esančių ankstesnių S. B. atžvilgiu priimtų įsiteisėjusių apkaltinamųjų nuosprendžių, pastarasis eilę metų vartoja narkotines medžiagas, yra įrašytas į narkologinę įskaitą. Apeliantas niekur oficialiai nedirba, tačiau yra užsiregistravęs Darbo biržoje (b.l. 35-36). Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad apeliantui už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl ją švelninti nėra pagrindo. Juolab, kad nuteistajam už baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą paskirta bausmė yra žymiai mažesnė nei LR BK 178 str. 2 d. sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Pagrindu sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę nagrinėjamu atveju negali būti ir apelianto skunde nurodomos aplinkybės, jog nusikalstama veika padaryta žala buvo nedidelė, 150 litų, pinigai grąžinti nukentėjusiajai. Pažymėtina tai, kad pinigų grąžinimas nukentėjusiajai negali būti vertinama kaip nuteistojo geranoriškas veiksmas, nes pinigai buvo sugrąžinti nukentėjusiajai pastarąjį, iš karto po nusikalstamos veikos padarymo, sulaikius ir pristačius į policijos komisariatą, kur atlikus asmens kratą ir buvo rasti bei grąžinti nukentėjusiajai pinigai.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo S. B. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Daiva Pranytė – ZalieckienėArūnas KisieliusRegina Pocienė