Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir A. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo A. Š. atsiliepimo nepateikė.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Nacionalinė žemės tarnyba) nėra gavusi pranešimo apie numatomą palikimo, atsiradusio po J. N. ir M. N. mirties, perėjimą valstybei. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad jeigu teismo posėdžio metu pasitvirtins pareiškime nurodytos aplinkybės, tuomet tarnyba neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog sutuoktiniai J. N. ir M. N. turėjo dukrą M. N., kuri vėliau tapo Š. (b.l. 6-7). J. N. ir M. N. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Jiems priklausė gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir žemė po jais. (Duomenys neskelbtini) J. N. mirė (b.l. 9). Po jo mirties gyvenamajame name liko gyventi jo sutuoktinė M. N. su vaikais, t.y. valdė jo palikimą. (Duomenys neskelbtini) M. N. mirė (b.l. 10). Po jos mirties gyvenamajame name liko gyventi dukra M. Š.. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos sesuo N. N. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 18), o pareiškėjos brolis K. N. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 24). Tiek pareiškėja, tiek liudytojas, kaimynas A. A. teismo posėdžio metu patvirtino, kad prieš motinos mirtį ir po jos mirties namuose liko gyventi pareiškėja M. Š., kuri iki šiol turtą valdo kaip savo. Iš byloje pateiktų įrodymų, matyti, kad pareiškėja moka mokesčius už elektrą tėvų namuose.

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašo nustatyti palikimo, atsiradusio 1993 m. mirus jų tėvui, priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal tuo metu galiojusią teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Dėl šio fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje E. J., G. G. v. R. M., T. Š., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje G. Š. v. M. Š., V. K. IĮ ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2001, kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, jos paaiškinimo teismo posėdžio metu ir liudytojo A. A. parodymų matyti, kad pareiškėjos motina po sutuoktinio mirties pradėjo naudotis palikėjo turtu kaip savu. Ji gyveno palikėjo name, naudojosi jame esančiais daiktais, mokėjo mokesčius. Atitinkamai ir pareiškėja po savo motinos mirties pradėjo naudotis jos turtu kaip savu – gyveno po motinos mirties likusiame name, mokėjo mokesčius, naudojosi name buvusiais baldais ir daiktais, dirbo motinai priklausančią žemę. Tai patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie mokesčius. Šiuos veiksmus pareiškėjos motina atliko nedelsiant, nepraleidusi tuo metu galiojančiuose teisės aktuose nustatyto šešių mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino, o pareiškėja po motinos mirties šiuos veiksmus atliko per 6 mėnesius. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėjos motina M. N. po sutuoktinio mirties ir pareiškėja M. Š. po motinos mirties turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turinčius faktus, kad M. N. po savo sutuoktinio J. N. mirties faktiškai pradėjo valdyti jo turtą ir priėmė palikimą ir kad pareiškėja M. Š. po savo motinos M. N. mirties faktiškai pradėjo valdyti jos turtą ir priėmė palikimą (CPK 444 str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str.).

Ginčo, jog minėtas turtas yra palikėjų nuosavybė, byloje nėra. Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. N., gim. (duomenys neskelbtini), tiksli gimimo data nežinoma, mirties (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinė M. N., gim. (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė jos palikimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. N., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jos dukra M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė jos palikimą.

Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis M. Š. dėl paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.