Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Genovaitei Eidukienei,

nepilnamečių nukentėjusiųjų R. G. ir N. G. atstovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Sonatai Sidikevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje

V. G., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, administracine tvarka nebausta,

kaltinama padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. 2018-2019 mokslo metais neužtikrino, kad jos nepilnamečiai vaikai N. G., gimęs (duomenys neskelbtini), ir R. G., gimęs (duomenys neskelbtini), lankytų ugdymo įstaigas, t. y. N. G. (duomenys neskelbtini) mokykloje be pateisinamos priežasties praleido 115 pamokų, R. G. (duomenys neskelbtini) priešmokyklinio ugdymo grupės be pateisinamos priežasties nelankė 52 dienas, motinai žinant, kad jos vaikui R. G. reikalinga pritaikyta priešmokyklinio ugdymo programa ir intensyvi logopedo, specialiojo pedagogo ir socialinio darbuotojo pagalba bei jai esant įsipareigojus vykdyti Pagalbos šeimai plane numatytą priemonę – pagerinti vaikų lankomumą ugdymo įstaigose. Tokiais savo veiksmais V. G. panaudojo motinos valdžią priešingai vaikų interesams ir nesilaikė savo kaip motinos pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje.

V. G. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo nurodyta administracinio nusižengimo protokole, bet ji į posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą bei dokumentų, pagrindžiančių neatvykimą, nepateikė. Vėliau teismo šaukimai jai neįteikti, tačiau, kaip nurodė dukra L. G., V. G. apie posėdį informuota, todėl teismas laiko, kad V. G. nenori dalyvauti teismo posėdyje.

Institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, atstovė Genovaitė Eidukienė teismo posėdyje nurodė, jog institucija gavo informaciją, kad V. G. netinkamai rūpinasi savo nepilnamečiais vaikais, R. G. neišleidžiamas į ugdymo įstaigą, N. G. nepakeliamas į mokyklą, dėl ko be pateisinamos priežasties praleidžia daug pamokų. R. G. nustatyti vidutiniai specialieji poreikiai, todėl jam reikalinga specialiojo pedagogo, logopedo, socialinio darbuotojo pagalba ir paslaugos. Mama, kaip įstatyminė atstovė, neužtikrino vaiko lankymosi ugdymo įstaigoje, kad jam būtų suteikta pagalba. Nepilnametis N. G. palikdavo prižiūrėti mažesnįjį brolį. Gavę informaciją iš ugdymo įstaigų, nusprendė, kad yra pagrindas motinai taikyti administracinę atsakomybę dėl motinos valdžios panaudojimo priešingai vaikų interesams. Vaikai iš šeimos paimti ir apgyvendinti pas V. G. dukrą L. G., jiems nustatyta laikinoji globa. Vaikai džiaugiasi gyvendami pas seserį, jais labai rūpinamasi, R. G. užrašė į (duomenys neskelbtini) darželį, kad jis būtų tinkami ugdomas. Paėmus vaikus iš šeimos, motina neatėjo ir nesidomėjo, kur jos nepilnamečiai vaikai. Paaiškinimą, kuris yra pridėtas prie bylos, rašė neblaivi. Dėl mokyklos nelankymo jai buvo pradėta taikyti atvejo vadyba, bet ji nepriėmė jokių paslaugų. Turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Į paskutinį atvejo vadybos posėdį buvo iškviesta N. G. klasės auklėtoja, kuri paaiškino, kad bandė su motina kalbėti, ji telefonu pažadėdavo, kad vaikas į mokyklą ateis, bet neateidavo.

Nukentėjusiųjų R. G. ir N. G. atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog šeimai buvo daug metų teikiamos socialinės paslaugos. Nurodė, jog bendravo su vaikais, vyresnysis N. G. pareiškė, kad mama gerdavo ir į mokyklą nepakeldavo arba pakeldavo tik prižiūrėti brolio. Vaikas nurodė, kad į mokyklą neidavo, nes jausdavo gėdą, kad mama geria. R. G. buvo atviresnis, pasakojo, kad mama dažnai gerdavo pas drauges, dažnai namie būdavo girta ir nežiūrėdavo, ar jis išėjęs į darželį. Jautė, kad mama nesirūpino, jog jis lankytų darželį. Šiuo metu, kai sutinka mamą pabendrauti, pastaroji nusiperka sidro ir parke su juo vaikščiodama alkoholį išgeria. Informavo apie tai L. G., kad per susitikimus ji būtų kartu. N. G. su mama bendrauti nenori, ant jos pyksta. N. pripažino, kad mama nereikalavo ir dėl to jis pats į mokyklą neidavo, naudojosi ta padėtimi, jausdavo gėdą, kad mama geria, atrodė, kad visi apie tai žino. R. nesupranta, kad negerai, jog jis nelankė darželio.

Liudytoja L. G. teismo posėdžio metu parodė, kad dėl jos mamos girtuokliavimo ir vaikų nepriežiūros iš jos motinos V. G. buvo paimti vaikai N. ir R.. Motina būdavo išgėrusi ir nepakeldavo N. į mokyklą arba liepdavo prižiūrėti R., nes ji išeidavo. Tai tęsėsi paskutinius mokslo metus. Ji apie tai sužinojo birželio mėnesį, kai jai paskambino iš savivaldybės Švietimo skyriaus prieš paimant vaikus. Su mama jos santykiai niekada nebuvo geri, pati anksti iš jos išėjo. Mama pradėjo gerti labai seniai, bet gerdavo epizodiškai. Su broliais pastaruoju metu ji bendraudavo retai. Šiuo metu R. ir N. gyvena pas ją, ji yra jų laikinoji globėja. N. vidurkis mokykloje yra apie 5, R. nelankė pusės valandų darželio. Nuo rugsėjo mėnesio penkias dienas per savaitę R. mokysis ir gyvens (duomenys neskelbtini). R. užaugo su planšete, jo niekas nieko nemokė, raidžių, skaičių nepažįsta. Ji su mama bendravo, mama sakė, kad pradėjo lankyti anoniminių alkoholikų kursus, stengsis nebegerti.

ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį užtraukia kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimas.

Tėvų valdžios turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje t. y. vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi ir tėvai turi teisę bei pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims iki 16 metų mokslas privalomas. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 6 dalis pakartoja minėtą Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą ir numato, kad vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą sudaro būtinas sąlygas vaikui mokytis iki 16 metų. Šio reikalavimo nevykdantys vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą atsako įstatymų nustatyta tvarka; Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta, kad tėvai privalo užtikrinti vaiko parengimą mokyklai, jo mokymąsi pagal priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas iki 16 metų.

Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad Lietuvoje mokslas vaikams iki 16 metų yra privalomas, o tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui įgyti privalomą išsilavinimą ar galimybę mokytis iki 16 metų, užtikrinti vaiko parengimą mokyklai, jo mokymąsi pagal priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas iki 16 metų.

Byloje nustatyta, jog V. G., neužtikrindama, kad jos nepilnamečiai vaikai lankytų ugdymo įstaigas, pažeidė aukščiau aptartuose teisės aktuose numatytą vaiko teisę į mokslą ir tokiais veiksmais panaudojo savo kaip motinos valdžią priešingai vaikų interesams.

Administracinio nusižengimo padarymą patvirtina byloje surinkti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro raštai, V. G. rašytinis paaiškinimas, (duomenys neskelbtini) mokyklos raštas, (duomenys neskelbtini) darželio „(duomenys neskelbtini)“ raštas, Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro sudarytas pagalbos planas, SODRA duomenų bazės išrašas, Mokinių registro duomenų bazės išrašai, vaikų gimimo liudijimai, vaiko nuomonės išklausymo aktai, Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl laikinosios globos N. G. ir R. G. nustatymo, administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus.

Atsižvelgiant į tai, kad Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro 2019 m. birželio 27 d. rašte, (duomenys neskelbtini) mokyklos ir (duomenys neskelbtini) darželio „(duomenys neskelbtini)“ raštuose yra nurodytas konkretus pažeidimo padarymo laikas bei kitas praleistų pamokų bei nelankytų dienų skaičius nei administracinio nusižengimo protokole, todėl patikslintinas administracinio nusižengimo padarymo laikas – 2018-2019 mokslo metai, bei patikslintinas praleistų pamokų bei nelankytų dienų skaičius, nurodant, kad N. G. (duomenys neskelbtini) mokykloje be pateisinamos priežasties praleido 115 pamokų, R. G. (duomenys neskelbtini) darželyje „(duomenys neskelbtini)“ priešmokyklinio ugdymo grupės be pateisinamos priežasties nelankė 52 dienas. Administracinio nusižengimo padarymo laiko, praleistų pamokų bei praleistų dienų skaičiaus patikslinimas įtakos veikos kvalifikacijai neturi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinės padėties nepasunkina ir nepažeidžia jo teisės į gynybą.

Administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

V. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjos asmenybę – administracine tvarka nebausta, pažeidimo pobūdį, jos atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad V. G. kaltė dėl ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo yra visiškai įrodyta, ir V. G. skirtina ANK 73 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė nuobauda – įspėjimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 614, 635-637, 646, 674 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pripažinti V. G. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai nuobaudą – įspėjimą.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusius Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.