Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo J. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. P., E. P., M. P., UAB „Inžineriniai tinklai“, N. M., antstoliui Regimantui Budreikai, antstolei Sonatai Vaicekauskienei dėl skolininko turto dalies nustatymo, ir suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais E. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. R., R. P., M. P., UAB „Inžineriniai tinklai“, N. M., antstoliui Regimantui Budreikai, antstolei Sonatai Vaicekauskienei dėl skolininko turto dalies nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoti asmenys antstolis Regimantas Budreika, antstolė Sonata Vaicekauskienė, N. M. atsiliepimo į pareiškėjo J. R. pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad teismui tenkinus prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, atsižvelgiant į E. ir R. P. nepilnamečių vaikų interesus, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais nustatytinas protingas terminas vaikų tėvams pasirūpinti gyvenamuoju būstu, suteikiant vaikams tinkamas ir jų poreikius atitinkančias gyvenimo sąlygas.

Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais E. P. prašo butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti šeimos turtu; R. P. dalį bendrojoje nuosavybėje sumažinti negautų pajamų suma buto išlaikymui ir vaikų išlaikymui; nustatyti R. P. ir E. P. buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, nustatant, kad skolininko R. P. dalis sudaro 1/4 buto, E. P. – 3/4 buto. Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais nurodo, kad Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) daliniu sprendimu priteisė iš R. P. išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-01-06 iki vaikų pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė vaikų motiną E. P.. E. P. pateikė antstolei Sonatai Vaicekauskienei vykdomuosius raštus dėl išlaikymo išieškojimo, 2015-04-21 antstolės pažymoje nurodyta, kad sūnų išlaikymui R. P. skola yra 4 222,59 Eur. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), R. P. ir E. P. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tai yra šeimos turtas. Bute be R. P. ir E. P. gyvena jų vaikai G. P., gim. (duomenys neskelbtini), M. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini). R. P. nuo 2010 m. pradžios neprisideda prie būsto išlaikymo, išlaidos mėnesiui vienam šeimos nariui yra 293 Lt (tokią sumą teismas civilinėje byloje Nr. 2-3156-947/2014 laikė pagrįsta), todėl R. P. už buto išlaikymą E. P. yra skolingas 5 091,52 Eur (293x5x12=17 580 Lt). Povedybine sutartimi E. P. atsiribojo nuo R. P. veiklos, skolų, turto ir kt. Registrų centras be jokio teisinio pagrindo atmetė prašymą įregistruoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), šeimos turtu. Butas atitinka šeimos turtui taikytinus kriterijus, todėl prašo teismo pripažinti butą šeimos turtu, kad būtų galima šį faktą panaudoti prieš R. P. kreditorius. Išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, išskyrus šeimos turtą, į kurį negalima nukreipti išieškojimo, jei tai nesusiję su šeimos poreikių tenkinimu. R. P. finansiniai įsipareigojimai nesusiję su šeimos poreikių tenkinimu. Parduodant ½ dalį buto iš varžytynių (toks yra buto padalinimo tikslas) būtų pažeista nepilnamečių vaikų teisė į gyvenamąjį būstą ir tinkamas gyvenimo sąlygas, todėl pareiškėjo reikalavimas atmestinas. Šiuo pareiškimu E. P. prašo padalinti bendrą jungtinę nuosavybę, kad būtų galima nukreipti išieškojimą vaikų išlaikymui, kol sūnūs sulauks pilnametystės. Yra sąlygos sumažinti R. P. tenkančią dalį bendrame turte. R. P. skola vaikų išlaikymui yra 4 222,59 Eur, šeimos negautų pajamų suma būsto išlaikymui, tai yra 1/5 (R. P. dalis) už penkerius metus, yra 5 091,52 Eur. Registrų centro pažymoje prašomo padalinti turto vertė yra nustatyta 128 000 Lt. Buto vertės 1/2 dalis sudaro 64 000 Lt (18 535,68 Eur). R. P. skola E. P. vaikų išlaikymui bei R. P. buto išlaikymo dalis yra 9 314,11 Eur. Buto ½ dalies vertė mažintina 9 314,11 Eur ir sudaro 9 221,57 Eur. Atsižvelgiant į tai R. P. priskirtina buto dalis sudaro 24,88 %, tai yra R. P. priskirtina 1/4 buto, E. P. – 3/4 buto.

Suinteresuotas asmuo M. P. su suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais E. P. pareiškimu sutiko.

Suinteresuotas asmuo R. S., antstolis Regimantas Budreika, antstolė Sonata Vaicekauskienė, N. M. atsiliepimo į suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais E. P. pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo pareiškimas tenkintinas. Suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais pareiškimas atmestinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0085/11/02419 duomenų nustatyta, kad antstolis Regimantas Budreika priėmė vykdyti vykdomąjį įrašą Nr. RI-8149/2011 12 14, kurį išdavė Kauno m. 17-asis notaro biuras dėl 192 982 Lt skolos ir 24 procentų metinių palūkanų nuo laiku neapmokėtos vekselio sumos išieškotojo J. R. naudai bei vykdomojoje byloje Nr. 0085/13/01475 vykdyti vykdomąjį įrašą Nr. LG-2554, kurį išdavė Kauno r. 5-asis notaro biuras dėl 33 569,73 Lt sumos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš R. P. J. R. ir UAB „Inžineriniai tinklai“ naudai. Antstolis 2011-12-19 ir 2013-08-20 areštavo skolininkui R. P. priklausantį nekilnojamąjį turtą (vykd. b. Nr. 0085/11/02419, b. l. 30; vykd. b. Nr. 0085/13/1475, b. l. 26-28). Antstolis 2013-09-17 pateikė kreditoriams siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (t. 1, b. l.8). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad R. P. ir E. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 13–14). R. P. ir E. P. yra sudarę povedybinę sutartį, įregistruotą Vedybų sutarčių registre (t. 1, b. l. 27–28).

LR CPK 593 str. nustatyta pareiškimų, teismui pateiktų vadovaujantis LR CPK 667 str., nagrinėjimo tvarka. Pareiškimą teismas turi išnagrinėti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo priėmimo dienos (LR CPK 593 str. 2 d.); pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas, suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės (LR CPK 593 str. 3 d.); dėl pareiškimo teismas priima nutartį; nutartis išsiunčiama suinteresuotiems asmenims, o žodinio nagrinėjimo atveju – posėdyje nedalyvavusiems asmenims (LR CPK 593 str. 4, 5 d.). Antstolis turi pateikti teismui reikalingus dokumentus. Nutartis dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo gali būti skundžiama atskiruoju skundu (LR CPK 593 str. 5 d.). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto skolininko dalis, išieškoma iš skolininko turto dalies.

Teismas nurodo, kad vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. LR CK 3.87 str. 1 d. įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o LR CK 3.117 str. – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (LR CK 3.88 str. 2 d.). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (LR CPK 667 str., LR CK 3.116 str.). Išaiškintina, kad teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, vadovaujasi LR CK knygos normomis (LR CK 3.117 str. 1 d., LR CK 3.123 str. 1 d., LR CK 4.92 str. 1 d.). Vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (kai, vadovaujantis LR CK 3.118 str. įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Šiuo atveju antstolis vykdo išieškojimus iš skolininkui R. P. priklausančio turto. Iš pateiktų vykdomųjų bylų nustatyta, kad asmeninės nuosavybės teise turto, iš kurio būtų galima išieškoti nėra, ar jo neužtenka, dėl šių aplinkybių išieškojimas buvo nukreiptas į turtą esantį kartu su kitais asmenimis – bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad skolininko R. S. ir E. S. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (vykd. b. Nr. 0085/11/02419, b. l. 22). R. P. ir E. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2002-09-13 priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 13-14). R. P. ir E. P. yra sudarę povedybinę sutartį, įregistruotą 2010-05-19 Vedybų sutarčių registre, kurioje sutuoktiniai susitarė, kad kiekvienas iš sutuoktinių turi teisę skolintis pinigų, paimti paskolą ar gauti banko kreditą, tačiau tokia skola, paskola ar kreditas bus laikomas sutuoktinio, pasiskolinusio pinigų, paėmusio paskolą ar gavusio banko kreditą, asmeniniu įsipareigojimu kreditoriui; tik iki santuokos sudarymo įgytas turtas arba po vedybinės sutarties sudarymo kiekvieno atskirai bet kokiu būdu įgytas nekilnojamasis turtas laikomas įgijusio asmens asmenine nuosavybe (t. 1, b. l. 27-28). Šiuo atveju prašoma nustatyti skolininko turto dalį nekilnojamajame turte – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jungtinės nuosavybės teise skolininkui ir suinteresuotam asmeniui.

Teismas nurodo, šiuo atveju tarp šalių kyla ginčas dėl skolininkui priklausančios turto dalies, t. y. kreditorius reikalauja nustatyti, kad skolininko turto dalis, nekilnojamajame turte yra ½, tuo tarpu suinteresuotas asmuo skolininko sutuoktinė nurodė, kad skolininko turto dalis yra mažesnė nei ½, nes ji viena išlaikė šį turtą (mokėjimo komunalinius mokesčius), be to, skolininkas turit įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams išlaikyti.

Teismas nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl skolininko dalies nustatymo jungtinėje nuosavybėje, gali šias dalis nustatyti nelygias, atsižvelgdamas į nustatytas konkrečioje byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes (LR CK 3.123 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant LR CK 3.123 str. 1 d. nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad vien faktas, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Šiuo atveju teismas nenustatė įstatyme nustatytų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nustatyti skolininko turto dalį nekilnojamajame turte mažesnę nei ½. Išaiškintina, kad nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas turi gali būti išieškomas įstatymo nustatyta tvarka, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti, kad skolininkui priklausanti turto dalis ginčo turte yra mažesnė.

Teismo vertinimu suintyeresuoto asmens nurodytos aplinkybės, kad ji viena išlaikė turtą ir kt. gali būti vertinamos, sprendžiant sutuoktinių turto padalijimo klausimą ieškinio teisenos tvarka. Pagal LR CK 3.116 str. nuostatas, jeigu nėra sutuoktinių sutarties dėl bendro turto padalijimo, tai vieno sutuoktinio, ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. Taigi įstatyme nustatyta, kad bendras turtas gali būti dalijamas bet kurio sutuoktinio ar kreditorių iniciatyva ir gyvenant santuokoje. Tokie reikalavimai sprendžiami ieškinio teisenos tvarka dėl santuokinio turto padalijimo, vadovaujantis LR CK trečiosios knygos III dalies VIII skyriaus normomis, reglamentuojančiomis santuokinio turto padalijimą. Turtas, priklausantis sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, gali būti padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (LR CK 3.59 str.), taip pat teismo sprendimu, kai sutuoktiniai kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo (LR CK 3.49 str. 2 d., 3.53 str. 3 d., 3.59 str., 3.62 str. 3 d.) arba tik dėl turto padalijimo (LR CK 3.116 str.). Kai sutuoktinio asmeninė prievolė (jos dalis) įvykdoma bendro turto sąskaita, šis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, o kompensavimo klausimas paprastai spręstinas dalijant bendrą sutuoktinių turtą (LR CK 3.98 str. 4 d.). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, suinteresuotas asmuo gali reikalauti kompensuoti bendrosios dalinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, kitoje civilinėje byloje, jeigu būtų sprendžiamas sutuoktinių turto padalijimo klausimas. Dėl šių priežasčių suinteresuoto asmens E. P. savarankiškas reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 178 str.).

Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (LR CK 3.117 str. 1 d.). Šiuo atveju leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ši prezumpcija nebuvo paneigta (LR CPK 178 str.), todėl pareiškėjo reikalavimas tenkintinas ir nustatytina skolininko turto dalis bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

LR CPK 667 str. 2 d. imperatyviai nurodoma, kad nustatydamas skolininko dalį teismas kartu nustato ir naudojimosi ja tvarką, todėl reikalavimas dėl turto naudojimo tvarkos nustatymo tenkintinas. Teismo vertinimu, pagal siūlomą naudojimosi tvarką, nebus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, nes jie ir toliau galės naudotis jiems priskirtinomis patalpomis. Pažymėtina, kad tėvų pareiga užtikrinti nepilnamečiams vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas, ir ši pareiga negali būti perkeliama kitiems asmenimis, t. y. šiuo atveju skolininko kreditoriams. Darytina išvada, vien ta aplinkybė, kad ginčo turtas yra šeimos būstas, nesudaro pagrindo atmesti pareiškėjo reikalavimo ir paneigti jo teisėtą lūkestį dėl skolos atgavimo (LR CPK 178 str.).

Pareiškėjas pateikdamas pareiškimą sumokėjo 31,28 EUR (108 Lt) žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 12). Išaiškintina, kad už pareiškimai vykdymo proceso metu nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu, todėl sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas pareiškėjui (LR CPK 87 str. 1 d.). išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija (LR CPK 87 str. 3 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas atlygintos jos turėtos išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d.). Šiuo atveju suinteresuotas asmuo UAB „Inžineriniai tinklai“ sutiko su pareiškimu prašė jį tenkinti, o su suinteresuoto asmens E. P. savarankišku reikalavimu nesutiko prašė jį atmesti. Kadangi suinteresuoto asmens UAB „Inžineriniai tinklai“ suinteresuotumas buvo priešingas nei skolininko ir jo sutuoktinės, todėl bylinėjimosi išlaidas priteistinos iš šių asmenų UAB „Inžineriniai tinklai“. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad suinteresuotas asmuo patyrė šias išlaidas: 175,22 EUR (605 Lt) dėl atsiliepimo surašymo, 91,11 EUR už atstovavimą teismo posėdyje, 119,65 EUR už atsiliepimą į suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais pareiškimą, 42,05 EUR už posėdį, iš viso: 428,03 EUR. Šios išlaidos atlygintinos pagal LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. Kadangi teismo posėdžių metu buvo sprendžiami reikalavimai susiję su pareiškimu ir su suinteresuoto asmens E. P. reikalavimu, todėl išlaidos už šiuos posėdžius paskirstytinos tarp suinteresuoto asmens R. P. ir tarp suinteresuoto asmens E. P.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš suinteresuoto asmens R. P. priteistina 241,80 EUR, o iš suinteresuoto asmens E. P. 186,23 EUR bylinėjimosi išlaidų UAB „Inžineriniai tinklai“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290–291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

tenkinti pareiškėjo J. R. pareiškimą R. P., E. P., M. P., UAB „Inžineriniai tinklai“, N. M., antstoliui Regimantui Budreikai, antstolei Sonatai Vaicekauskienei dėl skolininko turto dalies nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Nustatyti, kad skolininkui J. R. priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Paskirti R. P. naudotis buto patalpomis, pastato vidaus plotų eksplikacijoje pažymėtomis indeksais 7-3 ir 7-4, E. P. – patalpomis, pažymėtomis indeksais 7-5, 7-6, 7-7, bendrai R. P. ir E. P. – patalpomis, pažymėtomis indeksais 7-1, 7-2, 7-8 bei rūsio patalpa.

Suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais E. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. R., R. P., M. P., UAB „Inžineriniai tinklai“, N. M., antstoliui Regimantui Budreikai, antstolei Sonatai Vaicekauskienei dėl skolininko turto dalies nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, atmesti.

Pareiškėjui J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti 31,28 EUR žyminio mokesčio. Šią nutarties dalį pavesti vykdyti valstybinei mokesčių inspekcijai.

Priteisti iš suinteresuoto asmens R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 241,80 EUR bylinėjimosi išlaidų UAB „Inžineriniai tinklai“, įmonės kodas 133165398.

Priteisti iš suinteresuoto asmens E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 186,23 EUR bylinėjimosi išlaidų UAB „Inžineriniai tinklai“, įmonės kodas 133165398.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.