- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-02
- Bylos Nr.
- A20.-418-827/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00536-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Inga Štuopienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- M. A. A. A., R. M. M. M.
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyrius
- Advokatai
- Algirdas Sakalauskas
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus atstovei Violetai Prokopovičienei,
teismo posėdyje nuotoliniu būdu (per programą „Zoom“) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimą dėl Irako Respublikos piliečiams M. A. A. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. M. M. M., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. balandžio 19 d. gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus (toliau – ir pareiškėjas) teikimas, kuriuo prašoma paskirti Irako Respublikos piliečiams M. A. A. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. M. M. M., gim. (duomenys neskelbtini), 6 mėnesių laikotarpiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, bet ne ilgiau, nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Teikime nurodoma, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos pareigūnai 2021-07-20 Ignalinos rajono savivaldybės ribose sulaikė užsieniečių grupę, kurie, pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas, neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, tai yra galiojančių Šengeno ar nacionalinių vizų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, pėsčiomis neteisėtai, neleistinoje vietoje kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką.
Nustatyta, kad sulaikytų asmenų grupėje buvo Irako Respublikos piliečiai M. A. A. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir jo sutuoktinė R. M. M. M., gim. (duomenys neskelbtini)
Užsieniečiai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė į užkardą.
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021-11-12 priėmė sprendimą Nr. 21M40789 (toliau – ir Sprendimas) nesuteikti prieglobsčio Irako Respublikos piliečiams, M. A. A. A. ir jo sutuoktinei R. M. M. M., išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos, įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo ir Lietuvos Respublikos dienos.
Šalies argumentai
Užsieniečiai su skundu kreipėsi į Migracijos departamento komisiją prašydami panaikinti minėtą sprendimą. Migracijos departamento komisija 2021-12-20 sprendimu Nr. 6K-2390 skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Užsieniečiai su priimtu sprendimu nesutiko ir su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, teismas 2022-03-03 sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies. Kadangi per 6 mėnesius nuo užsieniečių užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) dienos nebuvo priimti galutiniai sprendimai dėl minėtų užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas 2022-01-28 priėmė sprendimus užsieniečius įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti Vilniaus Pabėgėlių priėmimo centre, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022-04-06 nutartimi Nr. eA-1865-520/2022 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022-03-03 sprendimą ir priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Teikime pažymima, kad pasikeitė užsieniečių teisinis statusas Lietuvos Respublikoje, jie nėra prieglobsčio prašytojai. Įvertinus tai, kad minėti Irako Respublikos piliečiai piktnaudžiauja migracine sistema, į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupe pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Jie taip pat neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl, neskyrus užsieniečiams alternatyvios sulaikymui priemonės ir neribojant jų judėjimo laisvės, yra didelė tikimybė, kad jie gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, taip Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje teikimą palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė Irako Respublikos piliečius M. A. A. A., R. M. M. M. apgyvendinti pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, bet ne ilgiau negu bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Papildomai nurodė, kad išsiuntimo laikas priklauso nuo to, kaip bus surastas tinkamas tranzitas iki Irako Respublikos, nupirkti bilietai. Tai gali užtrukti iki metų, o gal pavyks greičiau suderinti maršrutą. Migrantų išsiuntimas į Iraką paprastai užtrunka ilgai. Jeigu juos išleisti iš Pabėgėlių centro, tai gali nepavykti įvykdyti sprendimo dėl išsiuntimo. Jie turi giminių užsienyje, neturi pragyvenimo šaltinio, neturi Lietuvoje pažįstamų, giminių. Jie gali pasišalinti iš Lietuvos, kils nelegalios migracijos grėsmė. M. A. A. A. ir R. M. M. M. sutuoktiniai, vaikų neturi. Jie ir toliau gyventų (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Minėti asmenys nuo sulaikymo momento nebausti, jiems nebuvo galimybės pasišalinti iš Pabėgėlių priėmimo centro. Dėl vidinių nusižengimų informacijos nėra. Taip pat jie įtraukti į Šengeno sistemą, dvejus metus negali atvykti į Šengeno erdvę. Jeigu būtų pagauti kitoje šalyje, būtų grąžinti į Lietuvą. Prašė teikimą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys Irako Respublikos piliečiai M. A. A. A., R. M. M. M. ir jų atstovas advokato padėjėjas prašė Pareiškėjo teikimą atmesti.
M. A. A. A. teismo posėdyje paaiškino, kad niekas nenori būti sulaikytas Pabėgėlių centre. Jie neturi, kur išeiti. Jis nori likti Lietuvoje, dirbti, nori išmokti lietuvių kalbą. Jis yra kirpėjas, nori, kad jo vaikai čia užaugtų. Nesupranta, kodėl teikime teigiama, kad nėra socialinių ryšių, kadangi yra uždaryti, tai niekada negalės turėti socialinių ryšių. Sienos apsaugos tarnyba sako, kad į Lietuvą pateko 4000 irakiečių, o kiek į Lietuvą pateko ukrainiečių. Ar jie ne žmonės, kad juos (irakiečius) reikia išsiųsti iš Lietuvos. Mano, jog rodoma kita informacija, nei yra iš tikrųjų.
Nesupranta, kodėl prašoma pusei metų skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, nes neteisinga pusę metų būti uždarytam, nes tai nežmoniška, su jais negražiai elgiamasi. Nurodė, kad nepadarė jokio nusikaltimo, tik neteisėtai kirto sieną. Lietuvoje visi įstatymai prieš migrantus. Kitose šalyse migrantai gali dirbti, tik čia negalima. Jie turi teisę turėti laisvę, susitikti su vietiniais gyventojais. Jeigu nebūtų priimtas sprendimas uždaryti juos Pabėgėlių centre, niekur nebėgtų, nori atidaryti vyrų kirpimo saloną, gyventi čia su šeima. Su giminėmis nebendrauja, gali gyventi be giminių. Turi tik šeimą Irake, Europos sąjungoje giminių neturi. Visi legalūs asmens dokumentai atiduoti Pasienio tarnybai. Taip pat nurodė, kad visą laiką migracijos departamento tikslas deportuoti pabėgėlius, daryti psichologinį smurtą, grąžinti juos atgal. Pabėgo iš Irako dėl žmogaus teisių pažeidimų. Nori atidaryti Lietuvoje savo verslą, bet neleidžia. Visi nori juos deportuoti, prašo sąžiningai išnagrinėti bylą, turi tik paprastą prašymą - leisti judėti.
R. M. M. M. teismo posėdyje nurodė, kad visą laiką viename kambaryje gyvena dvi šeimos. Sutinka, kad neteisėtai kirto sieną, bet kitose šalyse leidžiama judėti laisvai, elgiasi žmoniškai. Jie nori dirbti, uždirbti. Buvo problemų dėl dantų, tačiau buvo pasakyta, kad iškvies pagalbą, jeigu bus mirtinas skausmas. Nori būti laisvėje.
M. A. A. A. ir R. M. M. M. atstovas advokato padėjėjas Algirdas Sakalauskas teismo posėdyje nurodė, kad su teikimu nesutinka, nurodydamas, kad teikimas nepagrįstas ir nemotyvuotas. Esant priimtiems kitiems sprendimams, prieglobsčio suteikimo klausimas nesprendžiamas. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties numato 5 alternatyvias priemones, o šiuo atveju prašoma skirti griežčiausią. Minėto įstatymo 5 dalis numato apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, leidžiant judėti tik apgyvendinimo teritorijoje. Teikimo tikslas įvykdyti teismo sprendimą. Kadangi užsieniečiai gali slėptis, jie įtraukti į Šengeno sistemą, išvykę iš Lietuvos, būtų grąžinti atgal. Jie sakė, kad nebėgs, žino pasekmes. Giminių užsienyje neturi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė, kad griežčiausia sulaikymo priemonė taikoma, esant grėsmei saugumui. Per visą laikotarpį nebuvo drausminių pažeidimų, užsieniečiai elgėsi gerai. Jie neturi asmens dokumentų, kas apsunkintų jų išvykimą. Teikimo motyvai, kad užsieniečiai neturi socialinių saitų, nuolatinės gyvenamosios vietos, pragyvenimo šaltinio negali būti motyvai jo tenkinimui. Užsieniečiai atvyko iš užsienio valstybės, iš karto buvo sulaikyti, todėl nurodyti motyvai neįgyvendinami. Taip pat nurodė, kad dvi šeimos gyvena viename kambaryje, o tai atsiliepia žmogaus psichinei būklei, atsiremia į požiūrį į žmogų. Atsižvelgiant į tai, teikimas negali būti tenkinamas. Prašė skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, kuri neatimtų galimybės užsieniečiams laisvai judėti.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 115 straipsnyje yra nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, jog užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, iš kurių yra ir alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų; apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai). To paties UTPĮ 5 dalyje nurodyta, kad alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.
Byloje nustatyta, kad Irako Respublikos piliečiai M. A. A. A., jo sutuoktinė R. M. M. M. 2021-07-20 atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų. Po sulaikymo pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Šis prašymas įsiteisėjusiu galutiniu ir neskundžiamu sprendimu buvo atmestas – prieglobsčio teisė nesuteikta, nutarta išsiųsti Irako Respublikos piliečius M. A. A. A., jo sutuoktinę R. M. M. M. iš Lietuvos Respublikos į Įrako Respubliką, be to, sutuoktiniams uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Taigi, pasikeitė minėtų užsieniečių teisinis statusas, jie nėra prieglobsčio prašytojai, užsieniečiai neteko teisės likti Lietuvos Respublikoje teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Irako Respublikos piliečiai M. A. A. A. ir sutuoktinė R. M. M. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jie nori gyventi Lietuvos Respublikoje laisvai, nori dirbti, kita vertus, patvirtino, kad neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, lėšų ir legaliai gyvenančių artimųjų giminaičių Lietuvos Respublikoje, jų nesieja jokie ekonominiai ryšiai su šia valstybe. Taigi akivaizdu, kad suinteresuoti asmenys neturi jokių ryšių, kurie juos saistytų su Lietuvos Respublika, o dėl jų, kaip minėta, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į gimimo vietos valstybę – Irako Respubliką. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Irako Respublikos piliečiai M. A. A. A. ir sutuoktinė R. M. M. M. neturi vaikų.
Byloje taip pat nustatyta, kad minėta šeima buvo sulaikyta Lietuvos Respublikoje 2021-07-20, nuo 2022-01-28 apgyvendinta Vilniaus Pabėgėlių priėmimo centre nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, t.y. jau nemažą laiką jų judėjimo laisvė yra suvaržyta. Tačiau byloje nėra tiksliai aišku, kiek truks laiko šeimos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.
Teismas, įvertindamas visas anksčiau aptartas aplinkybes, diferencijuoja alternatyvių sulaikymui priemonių taikymą. Pirma, M. A. A. A. ir R. M. M. M. taikytina UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Tokia priemonė taikytina atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, M.A. A. A. ir R. M. M. M. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, lėšų ir legaliai gyvenančių artimųjų giminaičių Lietuvos Respublikoje, jų nesieja jokie ekonominiai ryšiai su šia valstybe. Be to, M. A. A. A. teismo posėdžio metu teigė, kad nesutinka su priimtu procesiniu sprendimu dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, R. M. M. M. taip pat nurodė, kad nori būti laisvėje, dirbti. Šiuo atveju kyla pagrįsta rizika, kad, neapribojus šio suinteresuoto asmens laisvės judėti, jie gali vengti sprendimo dėl išsiuntimo iš šalies vykdymo ir pasislėpti ar bandyti išvykti į kitas valstybes. Tai, kad M. A. A. A. ir R. M. M. M. neturi dokumentų, kad nori likti gyventi ir dirbti Lietuvoje, savaime nepagrindžia, kad jie niekur nesislėps ir nebandys išvykti iš šalies. Priešingai, minėtos aplinkybės neužkerta kelio pasielgti tokiu būdu. Teismo vertinimu, anksčiau aptartos aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti, kad švelnesne alternatyvia sulaikymui priemone būtų galimybė užtikrinti pagrindinį tikslą – išspręsti klausimą dėl M. A. A. A. ir R. M. M. M. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Tai, kad M. A. A. A. ir R. M. M. M. per visą buvimo laiką Lietuvos Respublikoje nekėlė grėsmės saugumui ir viešajai tvarkai ir Pabėgėlių priėmimo centre iki šiol nepažeidė nustatytos tvarkos, savaime nesudaro pagrindo skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę. Vien jų įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą taip pat nepakanka pripažinti, kad tai yra pakankamas pagrindas taikyti jiems švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę. Taigi pripažintina, kad šiuo konkrečiu atveju M. A. A. A. ir R. M. M. M. skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatyta UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte, yra proporcinga ir ne per griežta.
Teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas aplinkybes, nustato šios alternatyvios sulaikymui priemonės 6 mėnesių taikymo M. A. A. A. ir R. M. M. M. terminą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115, 117 ir 140¹⁹ straipsniais, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus teikimą tenkinti.
Irako Respublikos piliečiams M. A. A. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir jo sutuoktinei R. M. M. M., gim. (duomenys neskelbtini), skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki bus įvykdytas Migracijos Departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos bet ne ilgiau nei 6 (šešiems) mėnesiams, skaičiuojamiems nuo 2022-05-02.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.