- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-26
- Bylos Nr.
- 2-1397/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Marytė Mitkuvienė, Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- A. M. Š.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. M. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Skalderus“ ieškinį atsakovei A. M. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Skalderus“ pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės A. M. Š. 51 920 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas, ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti, taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą reikalavimo sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 23 d. nutartimi ieškovo BUAB „Skalderus“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir uždėjo areštą atsakovei A. M. Š. nuosavybės teise priklausančiam kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui 51 920 Lt sumai, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims. Nesant turto ar esant jo nepakankamai areštavo trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančius pas ją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškovu BUAB „Skalderus“. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovės finansinė padėtis nėra žinoma, ieškovo reikalavimas nėra užtikrintas kitomis priemonėmis, o tai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui priimto palankaus teismo sprendimo atveju, jo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu apeliantė A. M. Š. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškovo ieškinio užtikrinimui areštuoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą – pastatą-vandens siurblinę, 52 800 Lt vertės. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad viso jai priklausančio turto areštas nepagrįstai varžo jos teises ir interesus. Areštavus jai priklausančias banko sąskaitas, yra visiškai sustabdytos jos asmeninė bei darbinė veiklos, ji neturi galimybės tenkinti būtiniausių poreikių, vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o dėl to jai gali atsirasti nuostoliai. Jai asmeninės nuosavybės teise priklauso daug nekilnojamojo turto, todėl prašo areštuoti konkretų jai nuosavybės teise priklausantį turtą – pastatą-vandens siurblinę, kurios vertė yra 52 800 Lt. Sutinka ir su kito jai priklausančio nekilnojamojo turto areštu ieškinio sumai. Nesutinka su viso jai priklausančio nekilnojamojo turto areštu.
Atsiliepimas
Ieškovas BUAB „Skalderus“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tuo, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog yra areštuotas visas jai priklausantis turtas, dėl ko ji patiria nuostolius. Ieškovas, vykdydamas skundžiamą nutartį, 2011-03-01 kreipėsi į antstolį, kuris pagal 2011-03-22 sudarytą turto aprašą areštavo apeliantei priklausančius du žemės sklypus, kurių bendra vertė yra 60 600 Lt.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria ieškovo BUAB „Skalderus“ ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė atsakovės A. M. Š. turto atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Tuo atveju, kai imtis laikinųjų apsaugos priemonių prašo ieškovas, jų taikymas grindžiamas dvejopo pobūdžio prielaidomis: pirma, ieškinį teismas patenkins ir, antra, nesiėmus šių priemonių, gali iškilti grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas ieškinio pagrįstumo klausimo nesprendžia, tačiau turi įsitikinti, ar egzistuoja pagrįstos prielaidos, suponuojančios grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tik tokios, kurios yra būtinos ir pakankamos joms įstatymu numatytam tikslui pasiekti (CPK 145 str. 2 d.). Tokių tikslų negali pasiekti laikinosios apsaugos priemonės, kurios nėra susijusios su ieškinio dalyku ir jų taikymas neturi įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi areštavo apeliantės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ieškovo reikalavimo sumai, o šio turto nesant ar esant nepakankamai – apeliantės pinigines lėšas. Būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas motyvavo tuo, kad ieškinio suma yra didelė, apeliantės finansinė padėtis nėra žinoma, o ieškovo reikalavimas nėra užtikrintas kitomis priemonėmis, todėl atsiranda grėsmė, jog sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys nebeįmanomu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo nutartimi.
Apeliantė atskirąjį skundą grindžia iš esmės tuo argumentu, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – viso jai priklausančio turto areštas, nepagrįstai varžo jos teises bei interesus. Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neabejotinai varžo asmens, kurio atžvilgiu jos nukreiptos, teises. Šiuo atveju asmens teisių varžymo laipsnis iš esmės priklauso nuo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdžio ir masto, taip pat nuo su konkrečiu asmeniu susijusių aplinkybių. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, tai yra laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17 str., 146 str.). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas privalo nurodyti laikinąją apsaugos priemonę, jos mastą, įvykdymo tvarką ir būdą. Kai teismui nėra žinoma kiek ir kokio turto turi atsakovas, surasti ir aprašyti atsakovo turtą pavedama antstoliui (CPK 148 str. 4 d.). Priimant skundžiamą nutartį teismui nebuvo žinoma kiek ir kokio turto turi apeliantė, todėl teismas pagrįstai ieškinio reikalavimo sumos ribose areštavo apeliantės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises priklausančias apeliantei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, neviršijant reikalavimo sumos. Toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumas nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo, nevaržo apeliantės teisių bei interesų daugiau, negu to reikia ieškinio reikalavimams užtikrinti. Kadangi konkretus areštuotinas turtas teismui nebuvo žinomas, jo suradimas ir aprašymas buvo pavestas antstoliui. Apeliantės argumentas, kad yra areštuotas visas jai priklausantis turtas bei piniginės lėšos, esančios banko sąskaitose, yra nepagrįstas. Iš byloje esančių Centrinės hipotekos įstaigos filialo 2011-03-07 pažymėjimo apie turto arešto akto Nr. 0211001145 pakeitimo įregistravimą Nr. 020523/11/2 (b. l. 9, 10), antstolės Audronės Adomaitienės 2011-03-22 sudaryto areštuojamo turto aprašo (b. l. 22) matyti, kad antstolė, vykdydama nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, aprašė ir įregistravo areštą ne visam apeliantei nuosavybės teise priklausančiam turtui, o tik dviems jai priklausantiems žemės sklypams, kurių bendra vertė yra 60 600 Lt, apeliantės piniginės lėšos nėra areštuotos. Apeliantė, siekdama, kad būtų areštuotas kitas negu antstolės aprašytas jai priklausantis turtas, turi teisę pasiūlyti antstolei areštuoti kitą jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą (CPK 643 str. 6 p.) arba prašyti teismo pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones kitomis (CPK 146 str.). Kadangi pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimo nesprendė, nes apeliantė su tokiu prašymu į jį nesikreipė, teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti tinkamai pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 312 str., 320 str., 338 str.). Pažymėtina, kad jeigu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės trukdo apeliantės veiklai, o ieškinio suma jai nėra didelė, ji turi teisę įnešti ieškovo reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, tokiu atveju laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos (CPK 146 str. 2 d.). Tuo atveju, jeigu dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apeliantė patiria nuostolius, ji turi teisę kreiptis į bylą nagrinėjantį pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o skundas atmestinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.