Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2012-02-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-255/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-02-15
Bylos Nr.
1A-255/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Gaudutienė (pirm.), Svajūnas Knizleris, Elena Vainienė
Nuteistasis
A. A., Y. P., V. S., V. H., A. T.
Advokatai
Laima Latvėnienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-255/2012
Procesinis bylos Nr. 1-05-1-06060-2011-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.6.2., 1.1.8.6.4., 1.2.17.3.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teisėjų: Svajūno Knizlerio, Elenos Vainienės,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Songailai,gynėjui advokatei Laimai Latvėnienei,nuteistajam A. A.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda.

A. A. į bausmę įskaitytas laikas išbūtas sulaikyme nuo 2011 m. gegužės 6 d. iki 2011 m. gegužės 7 d. ir galutinė bausmė nuteistajam nustatyta 58 MGL (7540 Lt) dydžio bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteisti Y. P., V. S., V. H., A. T., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka nebuvo apskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su Baltarusijos Respublikos piliečiais A. T., V. H., Y. P. ir V. S., pažeisdamas nustatytą tvarką - Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 p. reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, ir 2010 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-443 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ pakeitimo 3 p. reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybės nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 20 pakelių cigarečių, 2011 m. gegužės 5 d., apie 20.00 val., nuo vietos, esančios tarp valstybės sienos ženklų Nr. 1127-1128, Nemėžėlės k. prieigose, Vilniaus rajone, nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, kol buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 5 000 pakelių cigarečių „Fest7“ (sudėtų į 10 kartoninių dėžių) su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 36 313 Lt, kiekvienas nešdamas po 1 000 pakelių, t. y. po dvi dėžes.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendį ir A. A. už jo padarytą nusikalstamą veiką skirti 800 MGL (104000 Lt) dydžio baudą. Į bausmės atlikimą įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką ir galutinę bausmę skirti 798 MGL (103740 Lt) dydžio baudą.

Prokuroro įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas skirdamas A. A. bausmę netinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, todėl nepagrįstai nuteistajam paskyrė baudą, kurios dydis yra ženkliai mažesnis nei Lietuvos Respublikos BK nustatytas šios bausmės vidurkis.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės dydį, visiškai nesivadovavo bausmių skyrimo taisyklėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnyje, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatas. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių ir kaltininko asmenybės įvertinimas, bet ir asmenų lygybės įstatymui užtikrinimas, ne tik kaltininko, bet ir visuomenės interesų įvertinimas nei vienai iš jų nesuteikiant prioritetinės reikšmės.

Žemesnės instancijos teismas

Prokuroras tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog A. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl šios veikos padarymo, taip pat tai, kad nusikaltimą jis padarė dėl labai sunkios turtinės padėties. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu neigė pareikštus įtarimus, aktyviai naudojosi jam kaip įtariamajam suteikta teise neduoti teisingų parodymų, kurie padėtų greičiau išaiškinti nusikaltimo padarymo aplinkybes. Nuteistasis savo gynybinę poziciją pakeitė tik verčiamas ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų. Taigi prokuroras teigia, kad A. A. prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką negalėjo būti pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas negalėjo konstatuoti, jog nuteistasis nusikaltimą padarė dėl labai sunkios turtinės padėties. Skunde nurodoma, kad nuteistasis tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek po jos padarymo turėjo legalių pajamų. Vien aplinkybė, jog A. A. yra bedarbis, nėra pagrindas tvirtinti, jog jo turtinė padėtis yra labai sunki ar beviltiška. Nepilnamečio vaiko išlaikymas taip pat neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo turtinė padėtis yra sunki.

Apibendrindamas apeliacinio skundo teiginius prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam 58 MGL dydžio baudą, pažeidė teisingumo principą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokuroro apeliacinio skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, jog prisipažinimas laikomas savanorišku, kai kaltininkas esmines jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes pripažįsta laisva valia, o ne dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. A. pripažino savo kaltę, nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tačiau nagrinėjamoje byloje taip pat yra nustatyta, jog jis kelis kartus apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu neigė padaręs nusikaltimą. Pastebėtina ir tai, kad A. A. pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog anksčiau bijojo duoti parodymus, kadangi bijojo atsakomybės (t. 2, b. l. 200). Taigi konstatuotina, jog nuteistojo prisipažinimas padarius nusikaltimą, nelaikytinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kadangi A. A. prisipažino tik verčiamas objektyvių bylos aplinkybių, jo parodymai neprisidėjo prie greito bylos ištyrimo, nes iki jo prisipažinimo byloje jau buvo surinkta pakankamai kaltę patvirtinančių įrodymų, be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nuteistasis gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, neigdamas savo kaltę, jis bandė išvengti jam gresiančios atsakomybės.

Sutiktina ir su prokuroro apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog A. A. nusikaltimą padarė dėl labai sunkios turtinės padėties. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. A. yra bedarbis, tačiau jis yra registruotas darbo biržoje, gauna pašalpą, anksčiau pajamų gaudavo remontuodamas automobilius, išlaiko mažametį vaiką, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, automobilį. Nagrinėjamu atveju aplinkybės, kad nuteistasis laikinai buvo bedarbis, augina mažametį vaiką, nėra pakankami tam, kad būtų galima konstatuoti, jog nusikaltimas buvo padarytas dėl sunkios turtinės padėties. Čia pastebėtina ir tai, kad dalį baudos (3000 litų) nuteistasis sumokėjo praėjus keturiolikai dienų nuo nuosprendžio paskelbimo (t. 3, b. l. 32), ši aplinkybė rodo, kad esant būtinybei nuteistasis galėjo disponuoti piniginėmis lėšomis užtikrinančiomis, būtiniausių poreikių tenkinimą.

Konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad A. A. atsakomybę švelnina aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose, šios aplinkybės iš skundžiamo nuosprendžio šalintinos.

Visgi apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, net ir pašalinus iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies pirmosios instancijos teismo nustatytas A. A. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, griežtinti paskirtosios bausmės nuteistajam nėra jokio pagrindo, kadangi ji atitinka Lietuvos Respublikos BK 54, 41, 61 ir 47 straipsnių reikalavimus.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje yra nustatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Antrojoje šio straipsnio dalyje, nesuteikiant jokios išskirtinės reikšmės nei vienai joje minimai aplinkybei, yra nurodyta, į ką teismui privalu atsižvelgti skiriant kaltininkui bausmę. Faktą, jog atsakomybę lengvinančioms ir sunkinančioms aplinkybėms įstatymas nesuteikia didesnės reikšmės nei kitoms teisingam bausmės individualizavimui reikšmingoms aplinkybėms, patvirtina ir Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatos. Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje yra nurodoma, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam bausmes atsižvelgė į tai, kad jis padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimas buvo padarytas bendrininkų grupėje, taip pat teismas įvertino tai, kad A. A. yra bedarbis, tačiau registruotas darbo biržoje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, išlaiko mažametį vaiką. Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Vertinant paskirtosios bausmės dydį atsižvelgtina ir į tai, kad nusikaltimu materiali žala niekam nebuvo padaryta, nuteistasis dalį baudos sumokėjo nuosprendžiui neįsiteisėjus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nuteistajam buvo paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė, kuri nėra laikytina aiškiai per švelnia, neatitinkančia teisingumo principo reikalavimų.

Pastebėtina, jog prokuroras apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad A. A. paskirta bausmė neatitinka asmenų lygybės prieš įstatymą principo bei teisingumo principų reikalavimų. Tokie prokuroro apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad prokuroras nėra nuoseklus laikydamasis pozicijos, kad nuteistajam A. A. paskirta aiškiai per švelni bausmė. Šioje baudžiamojoje byloje kartu su A. A. buvo nuteisti dar keturi asmenys, jie buvo pripažinti kaltais padarę analogišką nusikalstamą veiką kaip ir A. A., t. y. nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalyje, be to, jie buvo pripažinti kaltais ir dėl dviejų kitų nusikaltimų padarymo, iš kurių vienas priskiriamas sunkių, o kitas nesunkių nusikaltimų kategorijoms. Visiems šiems asmenims už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirtos 80 MGL baudos, t. y. 22 MGL didesnės baudos nei bauda paskirta A. A.. Toks bausmių skirtumas yra pagrįstas atsižvelgus į tai, kad šie nuteistieji savo veiksmais padarė tris nusikalstamas veikas bei į kitas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Šiems nuteistiesiems paskirtosios bausmės taip pat yra ženkliai mažesnės nei baudos vidurkis, kurį galima paskirti už sunkaus nusikaltimo padarymą. Visgi jų atžvilgiu prokuroras nuosprendžio neskundžia, taip patvirtindamas, kad jiems bausmės buvo paskirtos laikantis Lietuvos Respublikos BK nuostatų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. A., skiriant prokuroro apeliaciniame skunde nurodyto dydžio bausmę, ji net dešimt kartų viršytų už analogiškas nusikalstamas veikas kitiems nuteistiems paskirtas bausmes. Taigi akivaizdu, jog tenkinant apeliacinį skundą būtų pažeistas ne tik lygybės prieš įstatymą principas, bet ir teisingumo bei proporcingumo principai.

Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, nuteistajam A. A. paskirtoji bausmė yra tinkama tam, kad būtų įgyvendinti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai. Dėl šios priežasties skundžiamas nuosprendis dalyje dėl bausmės A. A. paskyrimo nėra keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytas A. A. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad A. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė dėl labai sunkios turtinės padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Regina GaudutienėTeisėjai Svajūnas KnizlerisElena Vainienė