Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu V. S. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į šiuo nuosprendžiu V. S. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityta jo pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. S. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 8 d. apie 21.45 val., prie pavėsinės, poilsiavietėje (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., t. y. viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia iš chuliganiškų paskatų ne mažiau kaip du kartus smogė K. K. į veido sritį, pataikydamas į ausį, K. K. vengiant smūgių, jį nustūmė nuo savęs, ko pasekoje grumtynių metu abu nugriuvo ant žolės, taip padarydamas nukentėjusiajam K. K. muštinę žaizdą kairės ausies kaušelyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais bendrais įžūliais savo veiksmais nukentėjusiajam K. K. sukėlė fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.

Vadovaujantis teismų praktika, spręsdamas dėl galimybės asmeniui atidėti paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi atsižvelgti į visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą, pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013). Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes – tai, kad apeliantas būdamas penkis kartus teistas, teistumui neišnykus įvykdė vieną nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą tyčinę nusikalstamą veiką (BK 284 str. 1 d.; 11 str. 3 d.), BK 27 straipsnio 1 dalies prasme – recidyvistas, jog po šios nusikalstamos veikos įvykdymo dar buvo teistas du kartus, kad nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir viena atsakomybę sunkinanti (BK 60 str. 1 d. 9 p.) aplinkybės, kad nuteistasis baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nedirba, darbo biržoje neregistruotas; daroma vienareikšmiška išvada, jog nuteistajam V. S. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo, kadangi nuteistojo nusikalstamas elgesys jau rodo susiformavusias antivisuomenines nuostatas, kurių jis nėra linkęs keisti, dėl ko ir negalima manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals bei kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Todėl, įvertinusi visas anksčiau nurodytas ir BK 75 straipsnio nuostatų taikymui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistajam pagrįstai nebuvo taikytos aptariamo straipsnio nuostatos.

Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad jo padaryti nusikaltimai nėra sunkūs, ir jis pasižada nukentėjusiajam atlyginti padarytą žalą – deklaratyvios, be to, joms negali būti suteikta išskirtinė reikšmė sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, nes minėtos aplinkybės tik iš dalies teigiamai charakterizuotų nuteistojo asmenybę, nes kartu turi būti atsižvelgta ir į kitas aplinkybes, o būtent į padaryto nusikaltimo pavojingumą bei kitas anksčiau jau nurodytas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes (ankstesni teistumai, rodantys jau susiformavusias antivisuomenines pažiūras).

Kitas nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad jo kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailestis turėtų būti pripažintas atsakomybe lengvinančia aplinkybe – nesuprantamas, nes apylinkės teismas ir taip pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs esminę reikšme bylai turinčius veiksmus (nesutiko dėl jų teisinio vertinimo) ir nuoširdžiai gailisi dėl jų, atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Be to, nuteistasis skundu prašo jam skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. BK 64¹ straipsnis, reglamentuojantis bausmės skyrimą bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, numato, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat, kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Taigi, minimo straipsnio pagrindu bausmė gali būti švelninama tik teismo nuosprendžio ar teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo metu ir tik esant visoms minėtame įstatyme įtvirtintoms sąlygoms. Šiuo atveju nuteistojo V. S. byla buvo išnagrinėta bendra tvarka, taigi, nors jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir pripažino (kas buvo pripažinta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe), tačiau nesant kitų minėtame įstatyme įtvirtintų sąlygų, o būtent bylos neišnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatas, nėra įstatyminio pagrindo.

Būtent dėl tokių pirmiau nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas, netaikydamas V. S. bausmės vykdymo atidėjimo instituto, teisės taikymo klaidos nepadarė, ir todėl tenkinti nuteistojo V. S. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindų, dėl to nuteistojo apeliacinis skundas – atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.