- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-02
- Bylos Nr.
- 1S-474-634/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-2-00289-2006-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- A. B.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 6 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. B. bausmę atlieka pagal: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme;
1.1. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nuosprendį pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, paskirta 3 m. laisvės atėmimo bausmė;
1.2. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nuosprendį pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 3 dalį, 181 straipsnio 2 dalį, paskirta 8 m. laisvės atėmimo bausmė;
Žemesnės instancijos teismas
1.3. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pakeistas 2014 m. gruodžio 29 d. nuosprendis – veika pagal BK 181 straipsnio 1 dalį perkvalifikuota į BK 294 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;
1.4. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendį pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, paskirta 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė;
1.5. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pakeistas 2015 m. spalio 21 d. nuosprendis – bausmė, paskirta už nusikalstamą veiką pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, sumažinta iki 4 m., paskirta galutinė bausmė – 7 m. 8 mėn. laisvės atėmimo.
1.6. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu panaikinta 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžio dalis pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį, pagal šį straipsnį išteisintas. Veika pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį perkvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, paskirta 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 1 m. laisvės atėmimo;
1.7. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi subendrinta 2016 m. sausio 18 d. ir 2016 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, paskirta galutinė bausmė – 8 m. 3 mėn. laisvės atėmimo. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartimi subendrintos 2016 m. sausio 18 d., 2016 m. gruodžio 12 d. ir 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, paskirta galutinė bausmė – 8 m. 4 mėn. laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartimi 2017 m. balandžio 6 d, nutartis pakeista – 2014 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžiu, paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. spalio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu 2016 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 8 m. 3 mėn. laisvės atėmimo. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartimi išaiškinta, kad vykdant laisvės atėmimo bausmę reikia vadovautis 2017 m. birželio 9 d. nutartimi paskirta 8 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme. Nutartimi subendrintos 2017 m. birželio 9 d. nutartimi ir 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausmė, paskirta galutinė bausmė – 9 m. laisvės atėmimo.
1.8. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu panaikintas 2013 m. spalio 14 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis – veika perkvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 2 m. laisvės atėmimo;
1.9. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartimi išaiškinta, kad vykdant laisvės atėmimo bausmę vadovautis 2017 m. birželio 9 d. nutartimi paskirta 8 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 9 m. 4 mėn. laisvės atėmimo. (Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2011 m. rugsėjo 19 d., pabaiga – 2021 m. sausio 19 d.).
2. Komisija 2019 m. gegužės 6 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam A. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nors ir nuteistasis daro pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau pažanga dar nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis A. B. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 29 d. nutartį ir dėl jo skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2019 m. gegužės 6 d. Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo.
4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad nusikalstamo elgesio rizika yra minimali – 24 balai, palyginus su pradine nustatyta rizika – 93 balai. Vertinant tai, kad rizika sumažėjo nuo 93 balų iki 24, laikytina, kad padaryta labai didelė pažanga.
4.2. Skunde remiamasi Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo, kurioje nurodoma, jog lygtinio paleidimo tikslas yra padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigose prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo. EŽTT praktikoje yra numatyta, jog nuteistasis, jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti, ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę (Vinter and Others v. the United Kingdom ([GC], nos. 66069/09, 130/10, 3896/10, §122, 2013-07-09).
4.3. Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad turi tiek aukštojo mokslo bakalauro, tiek ir magistro laipsnius. Magistro laipsnį (duomenys neskelbtini) apgynė 2006 metais, būdamas (duomenys neskelbtini). Nuosekliai dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos, psichologų organizuojamuose seminaruose, sporto renginiuose. Buvo apdovanotas Teisingumo ministro J. B. ir Lietuvos Respublikos Prezidentės D. G. už puikius rezultatus. Dalyvavo klubo veikloje, grojo pianinu, skatintas 5 kartus iš eilės, įsidarbino VĮ ,,M. A.“. Turi teisę be sargybos važiuoti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, savarankiškai darbo dienomis keliauja į (duomenys neskelbtini) ir grįžta nakvoti į pataisos namus. Turi motiną, tris brolius, su jais santykiai geri. Turi tris nepilnametes dukras. Ryšys su artimaisiais yra tvirtas, palaikomas telefoninių pokalbių, susitikimų metu. Moka alimentus, yra atlyginęs nemažą dalį priteisto civilinio ieškinio. Nuteistasis nevartoja alkoholio ar narkotinių medžiagų, priklausomybių neturi. Yra atlikęs daugiau, nei ¾ paskirtosios bausmės.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo A. B. skundas tenkinamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, apeliacinės instancijos teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan.
7. Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, apeliacinės instancijos teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan.
8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingai nei nustatyta skundžiamoje nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo A. B. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius. Komisija pagrįstai nusprendė, jog šiuo metu galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslą ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti A. B. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė ankstesniems teistumams, nusikalstamoms veikoms, už kurias atlieka laisvės atėmimo bausmę, neatliktai bausmės daliai. Apylinkės teismas visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių A. B. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei ir kurios būtų pagrindas netaikyti jam lygtinio paleidimo. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, kaip negalintys paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Tuo labiau įvertinus ir tai, kad, remiantis BVK 157 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis ir likusi neatliktos bausmės dalis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.
9. Nagrinėjamu atveju, A. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai yra: tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, teigiama mokymosi motyvacija ir darbinių planų turėjimas, socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas, sveiko gyvenimo būdo propagavimas, galimybė įsidarbinti, išėjus į laisvę, moralinė artimųjų parama, išsakoma motyvacija nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo balas – 24, t. y. žema rizika pakartotinai nusikalsti. Be to, pažymėtina, kad didžiąją dalį balų sudaro statiniai (20 balų), o dinaminių (kintančių) balų – 4. Be to, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai sumažėjo nuo 93, vertinant pirmąjį kartą, iki 24. Nors apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad teoriškai nuteistasis dar turi galimybę šią riziką mažinti (4 balais), tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad išlieka vienas kriminogeninis veiksnys – ankstesni teistumai, tačiau jo įtakos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai nuteistasis negali sumažinti, kadangi tai nekintantis veiksnys. Tuo remiantis, nuteistasis A. B. atitinka visas sąlygas lygtiniam paleidimui, t. y. vykdo socialinės reabilitacijos planą, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema ir atlikta reikiama bausmės dalis lygtinio paleidimo taikymui.
10. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju nustatytą nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką rodo ne tik minėti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pokyčiai, bet ir kiti duomenys, charakterizuojantys jo elgesį, mąstymą bausmės atlikimo metu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta eilė teigiamai nuteistąjį apibūdinančių veiksnių – iki suėmimo baigtos bakalauro studijos, bausmės atlikimo metu išlaikė eksternu (duomenys neskelbtini) valstybinius egzaminus, (duomenys neskelbtini) baigė magistro studijas, išklausė mokymus, dalyvavo seminaruose, įteikta Teisingumo ministro padėka, Lietuvos Respublikos Prezidentės pasirašyta vardinė Konstitucija. Bausmės atlikimo metu nuteistasis taip pat pasižymėjo teigiama darbine motyvacija, išreiškė norą dirbti, tačiau gavo atsakymą, kad suimtieji VĮ ,,M. A.“ neįdarbinami, tačiau nuotoliniu būdu dirbo teisininku-konsultantu UAB ,,A.“, UAB ,,F.“, nuteistųjų savitarpio pagalbos ir paramos visuomeninėje organizacijoje ,,T.“ atliko sekretoriaus pareigas. Nuo 2018 m. kovo 15 d. nuteistajam suteikta teisė vykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, nuo 2018 m. balandžio 20 d. dirba VĮ ,,M. A.“. Ir nors, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas, kadangi jis 8 kartus buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles (paskutinį kartą – 2017 m. rugsėjo 8 d.), tačiau nuobaudos jau yra negaliojančios ir po nusižengimų iš eilės buvo 6 kartus paskatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą (b. l 17-18, 24), 3 kartus išleistas trumpalaikėms išvykoms į namus, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis teismo nuosprendžiu jam priteistą civilinį ieškinį dengia iš gaunamo atlyginimo bei savanoriškai ir iš 4257,57 Eur yra atlyginęs 589,42 Eur. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis A. B. atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatino jo nusikalstamumą, vengia situacijų, skatinančių nusikalsti. Pataisos įstaigoje jis vengia destruktyvių grupių, tinkamai bendrauja su pataisos įstaigos personalu, nuteistaisiais. A. B. nepalaiko ryšių su nusikaltimų bendrininkais, yra atsiribojęs nuo neigiamai charakterizuojamų nuteistųjų, stropiai dirba, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nusikalstamą elgesį vertina neigiamai.
11. Kolegijos vertinimu, Komisija nutarime taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė į žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant – ankstesnės Komisijos rekomenduotų socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonių vykdymą, nuobaudų nebuvimą ir kitas anksčiau paminėtas aplinkybes. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistojo A. B. nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Apygardos teismas, visapusiškai įvertinęs A. B. asmenybę teigiamai ir neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad jo atlikta bausmės dalis (bausmės pradžia – 2011 m. rugsėjo 19 d., neatlikta bausmės dalis – 1 metai 8 mėnesiai 17 dienų) ir nustatyti teigiami jo elgesio ir mąstymo pokyčiai yra pakankami konstatuoti įstatymo reikalaujamą pažangą mažinant žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, sudarančią pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 29 d. nutartis naikintina, o dėl nuteistojo skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas 2019 m. gegužės 6 d. Komisijos nutarimas dėl A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, paskiriant jam įpareigojimus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 360 straipsnio 5 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl nuteistojo A. B. skundo naują sprendimą:
patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2019 m. gegužės 6 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, skirti šias pareigas:
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;
- pradėti dirbti arba tęsti mokymąsi.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.