Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Komisija minėtus sprendimus paliko nepakeistus, o pareiškėjo skundą atmetė.

Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis įrašo į Nekilnojamojo turto kadastrą pateikiamų dokumentų, kurių sąrašas pateiktas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, pagrindu, o daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus registruoja pagal dokumentus, kurių sąrašas pateiktas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi įstatyme nustatytą pareigą atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises į juos, jei nustatoma nors viena iš aplinkybių, nurodytų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje ir (ar) Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje.

Pažymėjo ir tai, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba panaikindamas (pakeisdamas) esamus, neturi teisės daryti savarankiškų išvadų, aiškindamas arba interpretuodamas pateiktų dokumentų turinį. Jis nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės, jos turinio. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą teisėtumo, nustatyti daiktines teises, jeigu jos eksplicitiškai nėra įtvirtintos pateiktuose dokumentuose.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė įrašyti nekilnojamojo daikto – garažo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir įregistruoti A. K. nuosavybės teises į jį Nekilnojamojo turto registre, pateiktų dokumentų: 1974-07-26 DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 286, 1972-06-26 akto, 2019-05-16 daugiabučio namo savininkų bendrijos „Tvirtovės al. 61" pirmininko pažymos, Mokestinių pranešimų, 1959-12-30 santuokos liudijimo, 2018-09-17 liudijimo Nr. 2- 3397 pagrindu. Tačiau minėti dokumentai neatitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo reikalavimų (29 straipsnio 2 punktas) ir nepatvirtina A. K. nuosavybės teisių į garažą. Prašė patikslintą skundą atmesti.

Ginčas šioje byloje kilo dėl VĮ Registrų centro 2022-01-27 sprendimo Nr. SPR4-1516(14.5E), 2022-01-28 sprendimo Nr. SPR5-2098(14.4E) ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022-03-18 sprendimo Nr. CSPR-70 „Dėl kadastro tvarkytojo ir teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų“ pagrįstumo ir teisėtumo. Iš esmės kilęs ginčas dėl to, kad atsakovas atsisakė įrašyti nekilnojamojo daikto – garažo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir įregistruoti A. K. nuosavybės teises į jį Nekilnojamojo turto registre.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2022-01-24 prašymu (Paslaugų apskaitos sistemoje prašymo Nr. 29788249) kreipėsi į Kadastro tvarkytoją ir Teritorinį registratorių, prašydamas įrašyti nekilnojamojo daikto - garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir įregistruoti A. K. (gimimo data 1935-01-01, mirties data 2018-07-03) nuosavybės teises į jį Nekilnojamojo turto registre. Kartu su prašymu pateikė Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas" parengtą ir pateiktą 2019-10-24 Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, 2018-09-17 liudijimą Nr. 2-3397, 2019-05-16 daugiabučio namo savininkų bendrijos „Tvirtovės al. 61" pirmininko pažymą, 1972-06-26 aktą, 1959-12-30 santuokos liudijimą, 1974-07-26 DŽDT vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 286, 1988-03-01, 1989-02-24, 1987-02-25, 1984-02-29, 1983-02-24, 1982-02-16, 1981-01-14, 1980-08-29 mokestinius pranešimus.

Teritorinis registratorius ginčijamu 2022-01-27 sprendimu Nr. SPR4-1516(14.5E) prašymą įregistruoti nuosavybės teisę Nekilnojamojo turto registre į garažą atmetė vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 2 punktu, kadangi pateikti dokumentai nepatvirtina A. K. (gim. 1935-01-01) nuosavybės teisių į garažą. Taip pat nurodė, jog 1974-07-26 DŽDT vykdomojo komiteto sprendime Nr. 286 ir 1974-06-26 akte, nurodyta, jog nuosavybės teisės į šį garažą pripažintos R. K..

Kadastro tvarkytojas ginčijamu 2022-01-28 sprendimu Nr. SPR5-2098(14.4E) prašymą įrašyti garažo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą atmetė vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379, 66 punktu, kadangi nekilnojamasis daiktas gali būti įregistruojamas tik tada, kai kartu įregistruojamos daiktinės teisės į jį. Šiuo atveju nuosavybės teisės į garažą neregistruojamos (Teritorinio registratoriaus 2022-01-27 sprendimas).

Pareiškėjas Komisijai pateikė 2022-02-14 skundą dėl minėtų sprendimų panaikinimo. Komisija 2022-03-18 sprendimu Nr. CSPR-70 paliko galioti Kadastro tvarkytojo 2022-01-28 sprendimą ir Teritorinio registratoriaus 2022-01-27 sprendimus, kadangi pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina A. K. (gim. 1935-01-01) nuosavybės teisių į garažą. Taip pat Komisija sprendime nurodė, kad 1974-07-26 DŽDT vykdomojo komiteto sprendime Nr. 286 ir 1972-06-26 akte garažo savininke nurodyta R. K., todėl šių dokumentų pagrindu galėtų būti registruojamos būtent R. K. nuosavybės teisės į garažą.

Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo funkcijas, teises ir pareigas reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas registruoja nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės ir kitas daiktines teises į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus bei teikia oficialią informaciją apie registre sukauptus duomenis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalis ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis).

Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis įrašo į Nekilnojamojo turto kadastrą pateikiamų dokumentų, kurių sąrašas pateiktas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, pagrindu, o daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus registruoja pagal dokumentus, kurių sąrašas pateiktas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi įstatyme nustatytą pareigą atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises į juos, jei nustatoma nors viena iš aplinkybių, nurodytų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje ir (ar) Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje.

Pažymėtina ir tai, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba panaikindamas (pakeisdamas) esamus, neturi teisės daryti savarankiškų išvadų, aiškindamas arba interpretuodamas pateiktų dokumentų turinį. Jis nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės, jos turinio. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą teisėtumo, nustatyti daiktines teises, jeigu jos eksplicitiškai nėra įtvirtintos pateiktuose dokumentuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-600-442/2017; 2014-06-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1312/2014; 2012-10-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A- 520-2976/2012).

Šiuo atveju pareiškėjas prašė įrašyti nekilnojamojo daikto – garažo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir įregistruoti A. K. nuosavybės teises į jį Nekilnojamojo turto registre, pateiktų dokumentų: 1974-07-26 DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 286, 1972-06-26 akto, 2019-05-16 daugiabučio namo savininkų bendrijos „Tvirtovės al. 61" pirmininko pažymos, Mokestinių pranešimų, 1959-12-30 santuokos liudijimo, 2018-09-17 liudijimo Nr. 2-3397 pagrindu. Tiek Teritorinis registratorius, tiek Komisija ginčijamuose sprendimuose nurodė, kad dokumentai, kurių pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo reikalavimų (29 straipsnio 2 punktas), t. y.:

- 2019-05-16 daugiabučio namo savininkų bendrijos „Tvirtovės al. 61" pirmininko pažyma nėra tinkamas dokumentas A. K. (gim. 1935-01-01) nuosavybės teisėms į garažą įregistruoti, nes daugiabučio namo savininkų bendrija „Tvirtovės al. 61" įsteigta 2015-12-02 ir pagal bendrijos įstatus jos valdomi, naudojami ir prižiūrimi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra daugiabučiame name, esančiame adresu Tvirtovės al. 61, Kaunas. Taigi, ši bendrija neturi įgaliojimų tvirtinti faktų, susijusių su garažu, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini);

- Mokestiniuose pranešimuose nurodyta, kad A. K. turi mokėti mokesčius, tačiau iš šių pranešimų negalima daryti išvados, kad jie mokami būtent už garažą. Be to, pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnį, Vyriausybės 2003-03-03 nutarimą Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25, sąrašo patvirtinimo" mokėjimo pranešimai nėra nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas;

- 1974-07-26 DŽDT vykdomojo komiteto sprendime Nr. 286 ir 1972-06-26 akte garažo savininke nurodyta R. K., todėl šių dokumentų pagrindu galėtų būti registruojamos būtent R. K. nuosavybės teisės į garažą. Taigi, pateikti dokumentai nepatvirtina A. K. (gim. 1935-01-01) nuosavybės teisių į garažą, todėl pagrįstai atsakovė atsisakė įrašyti garažo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir įregistruoti A. K. (gimimo data 1935-01-01, mirties data 2018-07-03) nuosavybės teises į jį Nekilnojamojo turto registre.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).