- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-26
- Bylos Nr.
- 1S-503-245/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- R. L.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 1 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 – ame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2018 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti R. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L. nuteistas Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam skirta galutinė 13 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2006 m. liepos 11 d., bausmės pabaiga – 2019 m. liepos 9 d.
Komisija 2018 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 93-266 nutarė taikyti R. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. birželio 1 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2018 m. balandžio 23 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistasis R. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 1 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2018 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai kaip vieną iš atsisakymo tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nurodo, nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Tai pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą dvigubo nebaudžiamumo principą. Teismas taip pat nepagrįstai, kaip vieną iš atsisakymo motyvų nurodo nuteistojo dalyvavimą bado akcijoje prieš BVK pakeitimus. Tokie teismo argumentai pažeidžia nuteistojo teisę į saviraiškos laisvę ir streikus.
Skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino Komisijos nutarimą ir jame išdėstytus motyvus, nors būtent jos nariai betarpiškai bendrauja su nuteistaisiais ir juos geriausiai pažįsta. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra žema (33 balai), galiojančių nuobaudų neturi, skatintas 3 kartus už gerą elgesį, kas sudaro pagrindą daryti išvadą, jog apeliantas laikysis įstatymų ir nebenusikals. Apeliantas nurodo, kad dėl darbo stokos pataisos namuose yra sunku įsidarbinti, jam priteistą civilinį ieškinį jis iš dalies savanoriškai dengia.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. L. skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. L. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau pagal minėtą teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus R. L. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jis priskirtinas prie žemos rizikos grupės (33 balai). Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad ši rizika yra sumažėjusi nuo 50 balų iki 33 balų, iš kurių net 26 yra dinaminiai, t.y. priklausantys nuo bausmę atliekančio asmens pastangų taisytis.
Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra nepakankamai pagrįstas. Būtina sąlyga taikyti lygtinį paleidimą – nuteistojo elgesio, nuostatų pokyčiai, kurie lemia žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jos ryškų, ženklų, akivaizdų sumažėjimą, ir kurie leidžia pagrįstai manyti, kad laisvėje nuteistasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų, sugebės laikytis jam taikomų apribojimų, nepažeidinės įstatymų ir gerbs visuomenines elgesio taisykles. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 1 d. nutarties motyvais, jog tokiai išvadai šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo.
Nagrinėjamu atveju R. L. jau ilgą laiką atliekančiam laisvės atėmimo bausmę ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvaujančiam privalomose elgesio pataisos programose, vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai – režimo pažeidimai (nesilaikė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų); finansiniai įsipareigojimai (turi priteistą civilinį ieškinį); gyvenimo stilius ir draugai (susirūpinęs dėl savo statuso draugų kompanijoje). Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis net 34 kartus pažeidė nustatytas taisykles ir režimo reikalavimus, 29 kartus buvo baustas nuobaudomis, nuo 2008-04-09 iki 2009-04-09 ir nuo 2015-01-28 iki 2016-01-28 paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo drausmės grupės sąlygomis. Tuo tarpu skatintas už gerą elgesį nuteistasis tik 3 kartus. Visa tai neleidžia nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingo. Šiame kontekste svarbu įvertinti ir nuteistojo darbinę motyvaciją. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis atvykęs į pataisos namus kategoriškai atsisakė dirbti administracijos jam siūlomą darbą. Nuo 2010 m. balandžio 14 d. apeliantas buvo įdarbintas, tačiau dėl darbinės motyvacijos stokos praėjus vos 2 mėnesiams nuo įdarbinimo pradžios buvo atleistas. 2017 m. liepos 5 d. vėl atsisakė administracijos siūlomo darbo. Nors bylos duomenys patvirtina, kad R. L. turi pasiūlymą įsidarbinti laisvėje, tačiau menka darbinė motyvacija pataisos namuose ir turimi finansiniai įsipareigojimai (priteistas 15738,95 Eur dydžio civilinis ieškinys, kurio padengta tik 30,00 Eur) turės didelės įtakos jo rizikai nusikalsti.
Atmestinas nuteistojo skundo argumentas, kad teismas apylinkės teismas nepagrįstai kaip vieną iš atsisakymo tvirtinti komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nurodė apelianto padarytos veikos pavojingumą. Kai matyti iš bylos duomenų, R. L. bausmę atlieka už vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymą bendrininkų grupėje ir sukėlusį negrįžtamas pasekmes (nužudymas) ir nors ši aplinkybė nėra vertinama kaip esminė, tačiau sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistiesiems, atsižvelgtina ir į bausmių vykdymo individualizavimo bei visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese principus, pagal kuriuos turi būti įvertinama ne tik jų asmenybė bei elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas ir pobūdis. Todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į šią aplinkybę.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismui nėra privalomas Komisijos nutarimas, lygtinio paleidimo taikymas yra jo teisė, bet ne pareiga. Nors nuteistasis pateikia nemažai teigiamai jį apibūdinančių aplinkybių (vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemone, palaiko ryšius su artimaisiais, išėjęs turės gyvenamąją vietą ir pastovų darbą, laukia šeimos pagausėjimo, 3 kartus skatintas, įgijo specialybę, mokosi, dengia civilinį ieškinį), kurios apylinkės teismo buvo tinkamai įvertintos, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo atžvilgiu kiekvienu atveju vertinamos visos, tiek teigiamai, tiek neigiamai bausmę atliekantį asmenį charakterizuojančios aplinkybės, atskleidžiančios nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jos pokyčius, nuteistojo dedamas pastangas mažinti nusikalstamą elgesio riziką. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka išvadai, kad R. L. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad nuteistasis R. L. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – šiuo metu jo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 1 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo R. L. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.