- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-05-23
- Bylos Nr.
- 1-1571-1016/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-02665-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eimutis Misiūnas
- Kaltinamasis
- M. U.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Eimutis Misiūnas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje M. U., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, išsiskyrusi, dirbanti, vidurinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamoji kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. U. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui, o būtent:
ji, 2015 m. gruodžio 25 d., apie 13.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu sugriebė nukentėjusiajai I. L. už plaukų ir juos tempė, du kartus delnu sudavė nukentėjusiajai I. L. per veidą, taip smurtaudama prieš artimą giminaitį sukėlė nukentėjusiajai I. L. fizinį skausmą, tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.
M. U. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
ji, 2015 m. gruodžio 25 d., apie 14.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu sugriebė nukentėjusiajai motinai I. S. už plaukų ir tampė, du kartus ranka sudavė nukentėjusiajai I. S. į veido sritį, vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajai I. S. į nugarą, taip smurtaudama prieš šeimos narį sukėlė nukentėjusiajai I. S. fizinį skausmą, tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
M. U. kaltė padarius nusikaltimus įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma:
ikiteisminio tyrimo metu apklausta M. U. kaltę pripažino visiškai ir 2015-03-12 parodė, kad 2014-12-25 ji buvo išgėrusi alkoholio ir susibarė su mama, įsikišus sesei I. į barnį sudavė sesei du kartus per veidą delnu ir patempė jai už plaukų. Viskas įvyko namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini). Sesers atsiprašė ir labai dėl to gailisi. Sesuo jai atleido ir jos susitaikė. Tai pirmas kartas, kai taip įvyko, kad prieš seserį ar apskritai ji pakėlė ranką. Gailisi, kas savo veiksmu seseriai sukėlė fizinį skausmą. Daugiau to nebepasikartos (b. l. 20).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta M. U. kaltę pripažino visiškai ir 2016-05-09 parodė, kad 2014-12-15, apie 13.00 val. buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kilo žodinis konfliktas dėl šeimyninių priežasčių. Kas sukėlė konfliktą, šiuo metu nepamena, bet žino, kad sėdėdama virtuvėje sugriebė savo seseriai I. L. už plaukų viena ranka ir juos patempė kelis kartus bei rankomis sudavė per veidą, kur tiksliai sudavė, šiuo metu nepamena, dėl minėto įvykio gailisi, savo sesers I. L. atsiprašė, jos susitaikė (b. l. 27).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. L. 2014-12-25 parodė, kad pilnai sutinka duoti parodymus prieš savo seserį M. U., gim. (duomenys neskelbtini) m. 2014-12-25, apie 13.00 val. būnant namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), sesuo, būdama svečiuose, pradėjo konfliktuoti su motina. Jai įsikišus į kilusį ginčą, sesuo M. puolė ją. Sugriebusi už plaukų pradėjo tampyti, trenkė kelis kartus rankomis per veidą. Visą konflikto laiką necenzūriniais žodžiais keikėsi jos ir motinos atžvilgiu, taip pat grasino fiziniu susidorojimu. Grasinimai buvo žodinio pobūdžio. Negalėdama nutraukti kilusio konflikto, iškvietė policijos pareigūnus. Prašo imtis priemonių pagal įstatymą dėl jai konflikto metu sukelto fizinio skausmo (b. l. 10).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. L. 2015-03-12 parodė, kad ji atleido savo seseriai M. U. už tai, kad sesuo jai buvo sukėlusi fizinį skausmą 2014-12-25, kuomet būdama girta bute, esančiame (duomenys neskelbtini), delnu sudavė du kartus per veidą bei tempė už plaukų. Jos sveikata nesutriko, lūpa sugijo savaime, todėl į medikus ir TME nesikreipė, jokių gydymo išlaidų neturėjo, jokios materialinės žalos nepatyrė. Kadangi sesuo M. U. atsiprašė ir ji seseriai atleido, mano, kad ji daugiau nedarys nusikalstamų veikų, prašo leisti su seserimi susitaikyti pagal įstatymą ir ikiteisminį tyrimą nutraukti (b. l. 11).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta M. U. kaltę pripažino iš dalies ir 2015-12-26 parodė, kad 2015-12-25, apie 14.00 val. ji buvo namuose, kurie priklauso mamai I. S.. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena trise: ji, jos sūnus R. U. ir mama I. S.. Jiems būnant minėtame dviejų kambarių bute su mama I. S. kilo žodinis konfliktas, dėl ko, pasakyti negali, nepamena, tuomet joms žodžiu bekonfliktuojant virtuvėje, ji tempė savo mamai I. S. už plaukų viena ranka, kuria, pasakyti negali, nepamena. Tuomet mama jai trenkė su rankos delnu į veidą vieną kartą, tuomet į galvą vieną kartą, ji dviejų smūgių metu nejuto jokio fizinio skausmo. Nepamena, kad būtų mamai trenkusi du kartus ranka į veido sritį, mano, kad taip tikrai negalėjo pasielgti. Dėl ko mama taip pasakė, negali atsakyti. Mano, kad gal ir galėjo apdraskyti mamai veidą, kai sugriebė jai viena ranka už jos plaukų ir tampė, kiek kartų patempė, pasakyti negali, nepamena, manė, kad ji taip patampė mamai už plaukų apie dvi minutes. Tikrai savo mamai I. S. netrenkė ranka į nugaros sritį, mano, mama taip pasakė dėl to, kad jos pastaruoju metu pykstasi. Ji po to paleido rankoje laikytus mamos plaukus ir po poros minučių į butą atėjo kaimynai, vyras su moterimi, jų vardų pavardžių nežino, jie gyvena (duomenys neskelbtini) bute, jie pakalbėjo su ja ir mama I. S. ir išėjo. Tuomet atvyko policijos pareigūnai, kurie jai pranešė, kad yra sulaikyta ir pristatė į 1 PK. Žino, kad pasipriešino pareigūnams, nes neleido jai apsiauti batų, po ko buvo pristatyta į 1 PK. Dėl įvykio labai gailisi, žada atsiprašyti savo mamos I. S.. Norėtų paminėti, kad alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja, narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja. Dirba, pinigais prisideda prie bendro ūkio. Labai gailisi dėl savo elgesio (b. l. 77, 78).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta M. U. kaltę pripažino visiškai ir 2016-05-09 parodė, kad 2015-12-25, apie 14.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konfliktas kilo dėl šeimyninių priežasčių ir to konflikto metu sugriebė motinai I. S. ir tampė už plaukų, du kartus ranka sudavė į veido sritį ir taip apdraskė mamai veidą. Po ko, tęsiantis konfliktui, dar mamai I. S. sudavė į nugarą, mama tuo metu buvo nusisukusi nugara ir tai vyko koridoriuje. Savo mamos I. S. atsiprašė, mama jai atleido, jos susitaikė. Norėtų paminėti, kad alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja, narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja. Dirba, prisideda prie bendro šeimos biudžeto lėšomis, padeda savo mamai I. S.. Dėl įvykio gailisi (b. l. 27).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. S. 2015-12-25 parodė, kad su savo dukra M. U. gyvena kartu su jos pilnamečiu sūnumi jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Dukra dirba, alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja ir prieš ją anksčiau smurtavusi nebuvo. 2015-12-25, apie 14.30 val. ji grįžo iš bažnyčios, namuose su dukra šventė Šv. Kalėdas, ir dar keliais artimaisiais. Apie 15.00 val. išėjus kitiems artimiesiems jos liko su dukra dviese. M. pradėjo kelti konfliktą dėl buitinių dalykų, namuose konfliktas nesiliovė apie 02.00 val. Tuomet M. pradėjo ją tampyti už plaukų, tempdama iš namų. Ji juto fizinį skausmą, todėl priešinosi. Tuomet M. jai du kartus trenkė į veido sritį, sukeldama fizinį skausmą ir apdraskydama jai veidą. Vieną kartą dukra su ranka trenkė į nugarą, vijo ją iš namų ir vadino necenzūriniais žodžiais. Matydama, kad dukra neapsiramins, ji paskambino pagalbos telefonu (b. l. 66).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. S. 2016-02-04 parodė, kad nori papildyti anksčiau duotus parodymus apie įvykį, tai yra, kad 2015-12-25, apie 14.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu duktė M. U., gim. (duomenys neskelbtini), jai apdraskė veidą su savo ranka, ji juto fizinį skausmą, mano, dukra tai padarė dėl to, kad ji jai kažką pasakė, po to ji iškvietė policijos pareigūnus, daugiau jokių sužalojimų jai dukra nesukėlė. Žino, kad yra įspėta dėl melagingų parodymų davimo, bet nori patikinti, kad tikrai jai dukra M. U. už plaukų netempė, dėl ko taip pasakė, nežino, ji to dabar nepamena. Dukra tikrai nemėgino jos išvaryti iš namų, ji to tikrai nesakė. Taip pat dukra M. U. tikrai netrenkė nei karto ranka į veido sritį ir per galvą, dėl ko taip parašė savo pareiškime, nežino, mano, jai tuo momentu taip pasirodė. Dėl to dėl šių veiksmų ji tikrai nejuto fizinio skausmo, nes jų nebuvo, buvo tik vieną kartą apdraskiusi jai veidą duktė M. U., dėl ko ji ir pajuto fizinį skausmą. Duktė M. U. taip pat netrenkė jai per nugarą, dėl ko taip pasakė pirmos apklausos metu, nežino ir, mano, ji taip negalėjo sakyti ir nesakė, dėl to ir skausmo ji nejuto. M. U. jos necenzūriniais žodžiais tikrai nevadino. Dėl ko taip užfiksuota pirmos apklausos metu, pasakyti negali. Neatsimena to, kad būtų trenkusi savo dukrai M. U. per galvą ir per veidą, bet ji vartoja antidepresantinius vaistus, dėl to gali ir neatsiminti visų įvykio aplinkybių. Kiekvieną mėnesį geria antidepresantinius vaistus (b. l. 69).
2014-12-25 Pareiškimu pareiškėja I. L. pareiškė, kad 2014-12-25, apie 13.00 val. jos sesuo, būdama neblaivi pradėjo konfliktuoti, daužyti daiktus, paprašius apsiraminti pradėjo tempti už plaukų, prakirto lūpą ir antakį. Sesės atėjo raminti mama, sesuo griebė mamai už plaukų ir pradėjo tempti, grasino susidoroti (b. l. 5).
2015-12-25 Pareiškimu pareiškėja I. S. pareiškė, kad jos dukra M. U., būdama neblaivi pradėjo triukšmauti, tempė už plaukų, draskė veidą, trenkė ranka kelis kartus per galvą ir veidą (b. l. 44).
Bendrasis pagalbos centras pateikė garso įrašą, kurį apžiūrėjus nustatyta, kad 2015-12-25 pagalbos telefonu kreipėsi I. S. nurodydama, kad dukra ją užpuolė, vis per galvą davė. Garso įrašas įrašytas į CD ir prijungtas prie bylos (b. l. 49-54).
Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamoji M. U. 2015 m. gruodžio 25 d., apie 13.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu sugriebė nukentėjusiajai I. L. už plaukų ir juos tempė, du kartus delnu sudavė nukentėjusiajai I. L. per veidą, taip smurtaudama prieš artimą giminaitį sukėlė nukentėjusiajai I. L. fizinį skausmą bei 2015 m. gruodžio 25 d., apie 14.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu sugriebė nukentėjusiajai motinai I. S. už plaukų ir tampė, du kartus ranka sudavė nukentėjusiajai I. S. į veido sritį, vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajai I. S. į nugarą, taip smurtaudama prieš šeimos narį sukėlė nukentėjusiajai I. S. fizinį skausmą, todėl kaltinamosios M. U. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį kaip nusikaltimas.
Teismas, skirdamas kaltinamajai M. U. bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, kaltinamosios asmenybę. M. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta.
M. U. anksčiau neteista (b. l. 96); dirba (b. l. 96); administracine tvarka nebausta (b. l. 97); VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 87, 125); konsultuota/gydyta Vilniaus priklausomybės ligų centre 2007-07-23. Diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 88, 123); VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydyta nuo 2000-11-21 iki 2000-11-24. Diagnozė: emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Žalingas alkoholio vartojimas (b. l. 90, 124). 2016-04-25 Specialisto išvadoje Nr. 89TPK-202/2016 nurodyta, kad nėra duomenų, kad M. U. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste, ar, kad byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenoje, taip pat žinoma, kad 2014-12-25 ji buvo neblaivi (paprasto girtumo būsenoje), todėl M. U. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 94).
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą ir skiriant kaltinamajam prokuroro prašomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.
Paskelbus M. U. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka (b. l. 132-133).
LR BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad M. U. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis LR BPK 140 straipsniu kaltinamoji M. U. buvo laikinai sulaikyta nuo 2014-12-25 13.35 val. iki 2014-12-25 18.50 val. (vieną dieną).
2014-12-25 nutarimu M. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 28, 29), paliktina iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.
Vadovaujantis LR BPK 140 straipsniu kaltinamoji M. U. buvo laikinai sulaikyta nuo 2015-12-25 17.43 val. iki 2015-12-26 16.59 val. (vieną dieną).
2015-12-25 nutarimu M. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 80-82), paliktina iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 ir 421 straipsniais, teismas, -
nusprendė:
M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.
M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014-12-25 13.35 val. iki 2014-12-25 18.50 val. (vieną dieną) ir 2015-12-25 17.43 val. iki 2015-12-26 16.59 val. (vieną dieną), kas atitinka keturias laisvės apribojimo dienas ir šia dalimi sumažinti jai paskirtos bausmės laiką.
Vadovaujantis LR BK 72² straipsniu M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 (šešis) mėnesius.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – M. U. palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsigaliojimo datos.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, asmuo turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.