Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. S. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2163-1055/2021 pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal balance“, trečiajam asmeniui V. L. dėl reikalavimo perleidimo sutarties nutraukimo bei sutarties nutraukimo pasekmių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribų nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant skundo ribų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

7. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį, motyvuodamas jį esant teismingu Vilniaus miesto apylinkės teismui pagal atsakovo buveinės vietą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

8. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos duomenis bei atskirojo skundo motyvus, nesutinka su teismo nutarties išvada atsisakyti priimti ieškinį (CPK 185 straipsnis). Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Viena iš teismingumo rūšių yra teritorinis teismingumas. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29 straipsnis), alternatyvųjį (CPK 30 straipsnis), išimtinį (CPK 31 straipsnis), sutartinį (CPK 32 straipsnis) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 straipsnis).

9. CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendra teritorinio teismingumo taisyklė, kuria remiantis teisme ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 11 dalis). Šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą (CPK 32 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatyme yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), suteikiantis šalims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytą bylos nagrinėjimo vietą. Šalių valią keisti bylos teritorinį teismingumą riboja tik imperatyvus draudimas šalių susitarimu keisti išimtinį ir (ar) rūšinį teismingumą (CPK 32 straipsnio 2 dalis).

10. Iš ieškinio matyti, kad apeliantas reiškia reikalavimą pripažinti nesąžiningais ir negaliojančiais jo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „L. B.“ sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties punktus, nutraukti šalių 2018 m. vasario 22 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį.

11. Pirmosios instancijos teismas, sprendė, kad ieškinio priėmimo klausimo nagrinėjimo momentu dar nėra nenustatyta, kad tarp šalių yra susiklostę vartojimo santykiai, todėl ieškinį dėl reikalavimo perleidimo sutarties nutraukimo bei sutarties nutraukimo pasekmių taikymo ieškovas turėtų pateikti pagal bendrąsias teismingumo taisykles, t. y. Vilniuje.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pakanka duomenų spręsti, kad atlygintinę reikalavimo perleidimo sutartį sudarė ieškovas – fizinis asmuo ir verslininkas – juridinis asmuo (atsakovė), todėl jau priimant ieškinį ir sprendžiant dėl bylos teismingumo, sutartis turėtų būti laikoma vartojimo sutartimi (CK 6.228¹ str.). Dėl to nagrinėjamos bylos atveju yra aktualus ieškovo kaip vartotojo teisių ir interesų (ne)pažeidimo klausimas. Nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų apibrėžtį reglamentuoja CK 6.228⁴ straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis panaikinama arba suvaržoma vartotojo teisė pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais (nustatomas išimtinis teritorinis teismingumas spręsti ginčą verslininko buveinės vietos teismui, reikalaujama perduoti spręsti ginčus tik arbitražui, apribojamas įrodymų panaudojimas, įrodinėjimo pareiga perkeliama vartotojui ir pan.) (CK 6.228⁴ str. 2 d. 18 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat yra pasisakęs, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje turi ex officio vertinti vartojimo sutarties sąlygą nesąžiningumo aspektu ir nustatęs, jog teritorinį teismingumą nustatanti sąlyga nebuvo individualiai aptarta, netaikyti šios sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009, 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-155-916/2017).

13. Kasacinis teismas pažymėjo, kad vien tai, jog vartotojas pasirašė, kad sutinka su tokia sutarties sąlyga, nereiškia jog ji buvo individualiai aptarta: šalių sudaryta vartojimo paskolos sutartis yra standartinė, jos sąlygos, nustatančios teritorinį teismingumą, parengimui vartotojas negalėjo daryti įtakos (į atspausdintą sutarties blanką ranka įrašyti tik paskolos gavėjo (vartotojo) duomenys bei paskolos sąlygos: suma, procentai, grąžintina suma). Ieškovė ieškinyje nenurodė argumentų ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad sutarties sąlyga dėl teritorinio teismingumo buvo aptarta individualiai ir ji atitiko vartotojo valią. Tai,kad vartotojas sutartį pasirašė nurodydamas, jog sutinka su sutarties sąlygomis, nepatvirtina jo kaip vartotojo valios atsisakyti tiek pagal Direktyvos 93/13/EEB 3 straipsnio 1 dalį, tiek pagal (tuometinės redakcijos) CK 6.188 straipsnio 2 dalį nustatytos apsaugos. Kasacinis teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas jau ieškinio priėmimo stadijoje turėjo teisinį pagrindą ex officio vertinti vartojimo sutarties sąlygą nesąžiningumo aspektu ir nustatęs, jog teritorinį teismingumą nustatanti sąlyga nebuvo individualiai aptarta, netaikyti minėtos sąlygos.

14. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad su ieškovu sutarties sąlyga dėl teismingumo buvo individualiai aptarta (suderinta) – sutartis buvo paruošta atsakovės, ieškovas ją sudarė prisijungimo būdu, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį ex officio neįvertinęs vartojimo sutarties sąlygos nesąžiningumo aspektu ir nenustatęs ar teritorinį teismingumą nustatanti sąlyga buvo individualiai aptarta, o ją nustatęs, šios sąlygos neturėjo taikyti. Pastebima ,jog Vilniaus apylinkės teismui kartą ieškinį jau atsisakius priimti bei nurodžius ieškovui, kad jis turi kreiptis į Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus, o Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams irgi atsisakius priimti ieškovo ieškinį, susiklosto situacija, jog ieškovui apribojama teisė ginti savo teises teisme, t. y. pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas.

15. Dėl paminėto, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį skundžiamoje nutartyje nurodytais pagrindais, todėl panaikina skundžiamą nutartį ir perduoda klausimą dėl ieškinio priėmimo spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

5 skundą tenkinti.

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutartį panaikinti ir D. S. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.