Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-07-20 · Administracinė byla Nr. eI-3352-331/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-07-20
Bylos Nr.
eI-3352-331/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irena Paulauskienė, Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
Jovariškių medžiotojų klubo „Elnias“
Atsakovas
Elektrėnų rajono savivaldybės administracijai, Elektrėnų savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų
Trečiasis asmuo
žemės ūkio bendrovė „VG Ausieniškės“
Administracinė byla Nr. eI-3352-331/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01293-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS2017 m. liepos 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Irenos Paulauskienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatui A. Š., V. R.,atsakovų atstovei A. K.,trečiojo suinteresuoto asmens atstovei A. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Jovariškių medžiotojų klubo „Elnias“ skundą atsakovams Elektrėnų rajono savivaldybės administracijai, Elektrėnų savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui skaičiavimo komisijai, trečiasis suinteresuotas asmuo žemės ūkio bendrovė „VG Ausieniškės“, dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Elektrėnų savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui skaičiavimo komisija (toliau – ir Komisija) 2017 m. kovo 21 d. priėmė sprendimą (toliau – ir Sprendimas) (el. b., b. l. 20–21), kuriuo apskaičiavo, kad dėl medžiojamųjų gyvūnų (šernų) žemės ūkio bendrovė „VG Ausieniškės“ (toliau – ir ŽŪB „VG Ausieniškės“) patyrė 8036,55 Eur žalą, padarytą kukurūzų pasėliams, kurią atlygina medžioklės plotų naudotojas Jovariškių medžiotojų klubas „Elnias“ (toliau – ir Jovariškių MK „Elnias“).

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateikė skundą (el. b., b. l. 1–14) teismui ir prašo panaikinti Komisijos 2017 m. kovo 21 d. sprendimą.

Paaiškino, kad Komisijai apžiūrint pasėlius dalyvavo pareiškėjo atstovas, surašant pasėlių 2016 m. spalio 24 d. apžiūros aktą (toliau – ir apžiūros aktas) dalyvavo ne visi Komisijos nariai, kaip ir ne visi nariai pasirašė apžiūros aktą. Nors apžiūros akte yra nurodomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas, tačiau nėra aišku ar šį plotą sudaro viena dalis ar atskiros pasėlio dalys, kuriose buvo galimai pastebėti medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai. Komisija, kuri priėmė Sprendimą, apskaičiuodama žalos dydį, išimtinai rėmėsi tik netinkamai surašytu apžiūros aktu, kuris yra neinformatyvus ir neatitinkantis formos ir turinio reikalavimų administraciniam aktui, t. y. nėra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų nuostatomis, t. y. nėra motyvuotas. Apžiūros akte nenurodyta, ar nėra išimčių, šalinančių ar bent jau mažinančių žalos atlyginimą.

Pareiškėjo atstovas V. R. dalyvavo Komisijai apžiūrint pažeistus žemės ūkio pasėlius. Pasėlių apžiūros metu buvo atliekami pažeistų žemės ūkio pasėlių plotų dalių matavimai. Nei iš skundžiamo Sprendimo, nei iš apžiūros akto neaišku, kodėl šių matavimų rezultatai niekaip nebuvo panaudoti, siekiant nustatyti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žemės ūkio pasėliams žalą. Komisija negalėjo atlikti matavimų savarankiškai, nes neturėjo jokio matavimo įrankio. Todėl matavimai buvo atlikti trečiojo suinteresuotojo asmens neaiškios kilmės ir tikslumo matavimo prietaisu, nepateikiant jokios šio matavimo prietaiso metrologinės patikros duomenų.

Apžiūrėto žemės ūkio pasėlio, kurį sudaro du žemės sklypai, kurių kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini), plotas sudaro 10,7 ha, o ne kaip nurodyta Sprendime ir apžiūros akte 12,18 ha. Apžiūrėto žemės ūkio pasėlio, kurį sudaro du žemės sklypai, kurių kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini), plotas sudaro 8,37 ha, o ne kaip nurodyta Sprendime ir apžiūros akte – 8,65 ha. Taigi Komisija priėmė Sprendimą, remdamasi klaidingai apžiūros akte nurodytais žemės sklypų duomenimis.

Trečiojo suinteresuotojo asmens kukurūzų pasėliai buvo nuimti po lapkričio mėnesio 1 dienos. Jie buvo nuimti naudojant ne kukurūzų derliui nuimti pritaikytą žemės ūkio techniką. Todėl Komisija priimdama Sprendimą dėl žalos dydžio apskaičiavimo privalėjo vidutinį derlingumą mažinti proporcingai jo pavėluoto nuėmimo laikui, bei atsižvelgti į netinkamos derliaus nuėmimo technikos naudojimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo ŽŪB „VG Ausieniškės“ veda dvejybinę apskaitą, todėl jos 2016 m. patirta žala turėjo būti apskaičiuota iki 2016 m. gruodžio 31 d, tačiau Komisija priėmė Sprendimą, pažeisdama teisės aktų reikalavimus dėl jo priėmimo laiko. Sprendime Komisija nieko nepasisakė ir nevertino reikalavimo atsižvelgti į pasėlio veislę, piktžolėtumą, užmirkimą, kenkėjų ir ligų išplitimą, žemės derlingumą ir (ar) kitus veiksnius.

Ne tik medžiotojai, bet ir patys nukentėjusieji, būdami atsakingi, atidūs ir rūpestingi, esant padidintiems žemės ūkio pasėlių pakenkimo rizikos faktoriams, turėjo aktyviau domėtis savo pasėlių būkle, imtis minimalių pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemonių (garsinės baidyklės, techninės priemonės, repelentai - atbaidantys kvapai). Komisijos Sprendime nenurodoma, kad trečiasis suinteresuotas asmuo būtų bent minimaliai siekęs apsaugoti savo pasėlius nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai prašė skundą patenkinti, palaikė skundo argumentus.

Atsiliepimas

Atsakovė Elektrėnų savivaldybės administracija ir Elektrėnų savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui skaičiavimo komisija su skundu nesutinka, paršo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (el. b., b. l. 36–39) paaiškino, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala apžiūrėta ir apžiūros aktas surašytas laikantis tesės aktų reikalavimų. Apžiūrėti trys žemės sklypai. Naudojant GPS imtuvą buvo išmatuoti pasėlių plotai, kuriuose laukiniai gyvūnai sunaikino kukurūzų pasėlius. Kiekviename žemės sklype pažeistų plotų dydžių suma, išreikšta procentais nuo bendro sklypo ploto, nurodyta apžiūros akte. Kadangi pažeistuose plotuose pasėliai buvo visiškai sunaikinti, apžiūros akte pasėlių pakenkimo intensyvumas nėra nurodytas. Taip pat nebuvo nustatyta teisės akte numatytų aplinkybių, numatančių išimtis dėl žalos atlyginimo, todėl apžiūros akte jos neaptartos. Apžiūrint pasėlius ir surašant apžiūros aktą dalyvavo trys komisijos nariai (iš šešių), kurie savo parašais patvirtino apžiūros akte nurodytų duomenų teisingumą. Apžiūros akte nurodytų duomenų teisingumą savo parašais patvirtino ir ŽŪB „VG Ausieniškės“ atstovė M. L. bei pareiškėjo atstovas V. R., jie jokių pastabų nepareiškė.

Komisija, apžiūrėjusi pasėlius, išmatavusi medžiojamųjų gyvūnų sunaikintus kukurūzų pasėlių plotus, surašė nustatytos formos apžiūros aktą, kuriame nurodė reikiamus duomenis žalai apskaičiuoti. Apžiūros metu nebuvo nustatyta teisės aktuose numatytų išimčių, šalinančių ar mažinančių žalos atlyginimą, todėl jos apžiūros akte ir nenurodytos. Sprendime nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia Komisija, sprendimo priėmimo priežastis, kokiomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei kokiomis teisės normomis vadovaujantis apskaičiuotas padarytos žalos dydis, nurodyta, ar yra žalos atlyginimą šalinančių išimčių, todėl Sprendimo turinys atitinka teisės aktų reikalavimus. Komisija, apžiūrėdama pažeistus žemės ūkio pasėlius, medžiojamųjų gyvūnų sunaikintus plotus išmatavo ŽŪB „VG Ausieniškės“ atstovės suteiktu GPS imtuvu. Buvo išmatuotos visos pasėlių dalys, kuriose pastebėti gyvūnų sunaikinti pasėliai. Išmatuotų plotų suma įrašyta apžiūros akto atitinkamose grafose. Įrašų teisingumą parašais patvirtino visi apžiūroje dalyvavę asmenys. Apžiūros akte ir Sprendime nurodyti žemės sklypų dydžiai įrašyti remiantis Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašuose pateiktais sklypų dydžiais, neatkreipus dėmesio į tai, kad bendrovė nuomojasi ne visą nurodytą žemės sklypų plotą. Šios aplinkybės gal turėtų įtakos žalos dydžio nustatymo skaičiavimui, tačiau nelemtų to, kad Sprendimas nebūtų buvęs priimtas. Pareiškėjas, manydamas, kad į šias svarbias aplinkybes nėra atsižvelgta, galėtų ginčyti apskaičiuotos žalos dydį, pateikdama savo skaičiavimus ir įrodinėdama jų pagrįstumą, tačiau to nedaro. ŽŪB „VG Ausieniškės“ kukurūzų pasėliams žala buvo padaryta iki lapkričio mėn. 1 d., todėl vidutinis derlingumas neturėjo būti proporcingai mažinamas, atsižvelgiant į derliaus praradimą ir kokybės prastėjimą dėl vėlavimo jį nuimti, arba žala visiškai neskaičiuojama ir neatlyginama, jeigu pasėliai sunyko dėl gamtinių veiksnių arba vėliau juos sunaikino medžiojamieji gyvūnai dėl laiku nenuimto derliaus. Komisija, neturėdama informacijos apie tai, kad ŽŪB „VG Ausieniškės“ vedama dvejybinė apskaita, žalą apskaičiavo 2017 m. kovo 21 d., t. y. iki termino, iki kurio žala turi būti apskaičiuota žemės ūkio subjektui tvarkant supaprastintąją arba netvarkant jokios apskaitos. Kadangi apžiūrint medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nenustatyta veiksnių, kurie turėtų įtakos pasėlių vidutinio derlingumo mažinimui ar didinimui (pasėlio veislė, pasėlio piktžolėtumas, kenkėjų ar ligų išplitimas), todėl Sprendime tai ir nėra minima. ŽŪB „VG Ausieniškės“ neprivalėjo imtis priemonių pasėliams apsaugoti. Komisija, nenurodydama skundžiamame Sprendime šių aplinkybių, jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Teisė skųstis teismui yra ribojama, t. y. skųstis teismui gali tik ta šalis, kuri nesutinka su apskaičiuotos žalos dydžiu. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka ne su apskaičiuotos žalos dydžiu, o skundžia Sprendimą visa apimtimi, viršydamas savo įgaliojimus, jam suteiktus Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalimi.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovų atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo ŽŪB „VG Ausieniškės“ su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (el. b., b. l. 85–88) paaiškino, kad Sprendime yra aiškiai įvardinta, kokiu teisiniu pagrindu veikia Komisija. Sprendime ir apžiūros akte yra aiškiai nustatytos faktinės aplinkybės. Sprendime yra pateikiama žalos apskaičiavimo formulė, taip pat nurodomos tos teisės aktų nuostatos, kurių pagrindu yra apskaičiuojama žala. Apskaičiuojant žalą buvo atliekami matavimai. Tai, kad nėra išimčių, šalinančių žalos atlyginimą yra atskirai nurodoma prie visų žemės sklypų, kas rodo, kad Komisija šią aplinkybę vertino dėl kiekviename žemės sklype medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių. Faktą, ar nėra aplinkybių šalinančių žalos atsiradimą, Komisija pažymėjo savo Sprendime prie kiekvieno žemės sklypo. Ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu. Formalūs trūkumai nėra pagrindas Komisijos Sprendimą panaikinti.

Pareiškėjas pripažįsta, kad Komisija atliko matavimus, naudodamasi matavimo įrankiu. Pareiškėjui yra gerai žinoma ir tai, kokiu būdu buvo apžiūrėti žemės sklypai, kadangi jis pats dalyvavo surašant apžiūros aktą. Sprendime yra įvertinta, kad pasėliai buvo auginami laikantis agrotechninių reikalavimų, žalos dydis apskaičiuotas procentine išraiška, toks apskaičiavimas atitiko nustatytus reikalavimus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigdamas, kad matavimo įrenginys, kuriuo buvo matuojami žemės sklypai, galimai buvo netikslus, nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Kaip matyti iš Sprendimo turinio žemės sklypuose esantiems pasėliams padaryta žala yra nustatyta procentų tikslumu. Taigi matavimo rezultatai yra aiškiai perkelti į Komisijos Sprendimą. Teisės aktuose nenustatyta reikalavimų, kurių Komisija turėtų laikytis, atlikdama matavimus, taigi nėra pagrindo teigti, kad Komisija šiuo aspektu padarė pažeidimą. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, kad derlius žemės sklypuose yra nuimtas po lapkričio mėnesio 1 dienos, naudojant netinkamą techniką.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl administracinės procedūros sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ŽŪB „VG Ausieniškės“ 2016 m. spalio 14 d. pranešimu (el. b., b. l. 41) kreipėsi į (duomenys neskelbtini), prašydama atlyginti kukurūzų laukuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) šernų padarytus nuostolius. Prie pranešimo pridėjo žemės sklypų nuomos sutartis, fotonuotraukas.

Pareiškėjas 2016 m. spalio 21 d. pateikė Komisijai paaiškinimus (el. b., b. l. 75-76) dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos bendrovei „VG Ausieniškės“, paaiškindamas, kad norint apsaugoti pasėlius, turi stengtis abi suinteresuotos pusės: tiek kukurūzų laukų šeimininkai, tiek šių medžioklės plotų naudotojai. Medžiotojų klubas prie šių kukurūzų laukų pastatė 18 medžioklės bokštelių, juose medžiotojai budėjo dažniau, vidutiniškai kas antrą dieną budėjo po 3 medžiotojus, buvo sumedžiota 14 šernų, t. y. medžiotojai dėjo pastangas, kad būtų apsaugoti kukurūzų laukai. Atkreipė Komisijos dėmesį, kad svarbu išsiaiškinti, ar bendrovė „VG Ausieniškės“ išnaudojo visas pastangas apsaugoti savo kukurūzų laukus agrotechninėmis priemonėmis, ar aplink kukurūzų laukus buvo nušienautos ir nukultivuotos žemės juostos, kad žvėrys nepastebėti laisvai negalėtų patekti į kukurūzų laukus, ar buvo naudojami repelentai ir jais purškiami laukai, kad atbaidytų šernus ir kitus gyvūnus, ar buvo įrengtos gyvūnus atbaidančios garsinės oro patrankos (ar petardos), kurias naudoja ne viena bendrovė ar ūkininkas, ar kukurūzų laukai, esantys prie pat miško, buvo aptverti.

Komisija 2016 m. spalio 24 d. apžiūrėjo vietoje medžiojamų gyvūnų padarytą žalą ūkio pasėliams, Aktu Nr. 16P19 (el. b., b. l. 70) nustatė, jog kukurūzų lauke, kurio bendras plotas 12,18 ha, sunaikinta 24 procentai, kas sudaro 3, 0 ha (žemės sklypų kadastriniai (duomenys neskelbtini)), kukurūzų lauke, kurio bendras plotas 8,15 ha, sunaikinta 7 procentai, kas sudaro 0,6 ha (žemės sklypo kadastrinis (duomenys neskelbtini)), taip pat kukurūzų lauke, kurio bendras plotas 9,58 ha, sunaikinta 55 procentai, kas sudaro 5,27 ha (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Akto surašyme dalyvavo ir pasirašė Elektrėnų savivaldybės vyriausieji specialistai A. B., K. S., Vievio seniūnas Z. P., darbuotoja M. L., Jovariškių medžiotojų klubo „Elnias“ atstovas V. R.. Akte jokių pastabų niekas nepareiškė.

Komisija 2017 m. kovo 21 d. posėdyje (el. b., b. l. 80-81) svarstė ŽŪB „VG Ausieniškės“ 2016 m. spalio 14 d. prašymą dėl žvėrių padarytų nuostolių, ginčijame sprendime įrašė Akte nustatytą gyvūnų padarytą žalą ūkio pasėliams ir nutarė medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą kukurūzų laukams apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtintos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos 8 punktą, apskaičiavo 8 036,55 Eur žalą.

Administracija 2017 m. kovo 30 d. raštu (el. b., b. l. 19) apie priimtą sprendimą informavo ŽŪB „VG Ausieniškės“ ir Jovariškių medžiotojų klubą „Elnias“, prie rašto pridėjo Sprendimą ir Aktą.

Taigi teismui svarbu nustatyti ar Komisijos 2017 m. kovo 21 d. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, ar jį surašant ir apskaičiuojant medžiojamų gyvūnų padarytą žalą ūkio pasėliams nebuvo pažeisti teisės aktai ir procedūros.

Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo žemės sklypuose, kuriuose nėra uždrausta medžioti, atvejus ir tvarką, taip pat atsakingų subjektų ratą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – ir MĮ) ketvirtasis skirsnis. MĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija (MĮ 18 str. 2 d.). Šiame įstatyme nustatytus su žalos atlyginimu susijusius klausimus detalizuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 486/359 patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika (2015-01-22 įsakymo Nr. D1-69/3D-36 redakcija).

Metodikos 2 punkte, be kita ko, nustatyta, jog medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės ūkio pasėliams, vadovaujantis šia metodika, vertinama ir apskaičiuojama MĮ 18 straipsnyje numatytais atvejais ir nustatytais terminais. Vertinant medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį vietoje, surašomas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas administracinių teismų praktiką nagrinėjant tokio pobūdžio administracines bylas, yra ne kartą pažymėjęs, kad pagal MĮ 18 straipsnio nuostatas, Komisijos pareiga yra atlikti gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo procedūrą ir jos rezultatus įforminti galutiniu savo sprendimu, kuriame turi būti nurodyta, kokios faktinės aplinkybės nustatytos, kokios teisės normos nulemia atitinkamą žalos paskaičiavimą, ar nėra išimčių, šalinančių žalos atlyginimą (LVAT administracinėse bylose Nr. A-662-1126/2014; Nr. AS-438-1126/2014). Būtent toks Komisijos sprendimas yra teisines pasekmes suinteresuotiems asmenims sukeliantis aktas, kuris gali būti skundžiamas teismui (LVAT administracinėje byloje Nr. A442-2493/2011). LVAT 2014-10-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-438-1126-14 pažymėjo, jog apžiūros aktas yra faktinių aplinkybių vertinimo aktas ir negali būti traktuojamas kaip galutinis nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimas <...>, tai yra tik tarpinis procedūrinis dokumentas. Argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (LVAT 2010-12-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010).

Kaip nustatyta byloje esančia medžiaga, Komisija dėl žemės naudotojo ŽŪB „VG Ausieniškės“ sklypams padarytos žalos atitinkamai 2016 m. spalio 24 d. surašė Aktą, vadovaujantis kuriuo buvo priimtas ginčijamas Sprendimas. Pažymėtina, kad pareiškėjas pastarojo Akto neteisėtumą argumentuoja tuo, kad dalyvavo ne visi Komisijos nariai, kaip ir ne visi nariai pasirašė apžiūros aktą. Nors apžiūros akte yra nurodomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas, tačiau nėra aišku ar šį plotą sudaro viena dalis ar atskiros pasėlio dalys, kuriose buvo galimai pastebėti medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai, t. y. Aktas neinformatyvus ir neatitinkantis formos ir turinio reikalavimų administraciniam aktui, nėra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų nuostatomis, nemotyvuotas, nenurodyta, ar nėra išimčių, šalinančių ar bent jau mažinančių žalos atlyginimą. Todėl teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaudamasis LVAT suformuota praktika, pasisakys ir dėl tarpinių (procedūrinių) aktų pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl Akto Nr. 16P19 atitikties Metodikos nuostatoms.

MĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija. Nei MĮ, nei Metodika ar kiti teisės aktai neįtvirtina Komisijos veiklos organizavimo, t. y. kiek Komisijos narių turi dalyvauti apžiūroje vertinant medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį vietoje bei surašant Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą. Komisijos darbo tvarka yra nustatyta Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 03V-1200 patvirtinus Elektrėnų savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos veiklos nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Nuostatuose numatyta, kad kiekvienu konkrečiu atveju Komisijos pirmininkas, gavęs seniūno raštišką pranešimą apie medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, sukviečia komisiją, kuri nuvykusi į žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui padarytos žalos apžiūros vietą, atlieka reikalingus veiksmus dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo akto surašymo, komisijos įvertinimo aktas ir patikros darbas laikomas teisėtu, jeigu atliekant atitinkamus veiksmus dalyvauja ne mažiau kaip ½ visų narių (Nuostatų 5-8 p.). Nuostatų 9 punkte nustatyta, kad komisijos atliktas darbas, apskaičiuojant žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui padarytą žalą, laikomas baigtu, kai surašytą padarytos žalos įvertinimo aktą pasirašo visi dalyvavę Komisijos nariai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 7 dalyje nustato, jog jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Sistemiškai vertinant MĮ 18 straipsnio ir Metodikos 2 ir 7 punktų nuostatas, Komisijai jos kompetencijos ribose yra pavesta atlikti šias funkcijas: 1) įvertinti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą; 2) apskaičiuoti žalos, padarytos medžiojamųjų gyvūnų, piniginę išraišką; 3) priimti sprendimą dėl žalos, padarytos medžiojamųjų gyvūnų, apskaičiavimo ir nuostolių atlyginimo. Žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas: plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (7.1 p.); pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Jeigu atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas suskaičiuojamas pagal formulę (7.2 p.). Taigi, Metodikos 7.1 punkte yra aiškiai reglamentuojama, jog turi būti atliekami konkrečių pažeistų žemės ūkio pasėlio plotų matavimai pažeistam plotui nustatyti, o tai reiškia, jog apžiūros vietoje metu vertinant medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą turi būti naudojami matavimo prietaisai, nustatomi atskirai pakenkti plotai, jie turi būti apmatuoti, susumuoti, nustatomas kiekvieno pakenkto ploto intensyvumas. Taip pat turėjo būti pareikalauta iš bendrovės „VG Ausieniškės“ paaiškinimų dėl apsaugos priemonių taikymo apsaugant kukurūzų laukus nuo medžiojamųjų gyvūnų.

Pareiškėjas teigia, kad apžiūrint vietoje medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio pasėliams, nebuvo naudojami matavimo prietaisai, nebuvo nustatomi atskirai pakenkti plotai, jie nebuvo apmatuoti, susumuoti, nenustatytas kiekvieno pakenkto ploto intensyvumas.

Teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, nes kaip matyti iš Akto turinio, jame nustatyta ŽŪB „VG Ausieniškės“ kukurūzų bendras plotas 12,18 ha, sunaikinta 24 procentai, kas sudaro 3, 0 ha (žemės sklypų kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)), kukurūzų lauke, kurio bendras plotas 8,15 ha, sunaikinta 7 procentai, kas sudaro 0,6 ha (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat kukurūzų lauke, kurio bendras plotas 9,58 ha, sunaikinta 55 procentai, kas sudaro 5,27 ha (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl teismas laiko, kad nors Akto turinyje nurodyta informacija formaliai atitinka Metodikos 7.1 ir 7.2 punktuose nustatytus reikalavimus, tai nesuponuoja išvados, kad Aktas buvo parengtas atsižvelgiant į Metodikos 7.1ir 7.2 punktų reikalavimus. Teismo posėdyje apklausti liudytojai R. B., J. B., P. R., A. L., J. K., J. O. paaiškino, kad medžioklės metu 2016 m. lapkričio mėn. pradžioje jie nematė šernų pakenktų ištisų laukų (3 ar 5 ha plotų), tačiau pažymėjo, jog buvo daug pakenktų vietų mažuose plotuose. Teismo posėdyje ir Komisijos darbe dalyvavęs V. R. taip pat patvirtino minėtų liudytojų parodymus. Komisija apskritai nesiaiškino kaip pati bendrovė „VG Ausieniškės“ saugojo savo kukurūzų laukus nuo medžiojamųjų gyvūnų, nenagrinėjo kaip galėjo būti pažeisti ištisi 3 ir 5 ha plotai, kaip jie buvo apmatuoti, kokios matavimo priemonės taikytos apmatuojant pakenktus laukus, ar šios matavimo priemonės įrašytos į matavimo prietaisų registrą, ar turi galiojančias patikras, neišklausė suinteresuotų asmenų – medžiotojo klubo „Elnias“ ir bendrovės „VG Ausieniškės“ atstovų dėl apsaugos priemonių taikymo. Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, jog apžiūrint vietoje medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio pasėliams nebuvo naudojami matavimo prietaisai, nebuvo nustatomi atskirai pakenkti plotai, jie nebuvo apmatuoti, susumuoti, nenustatytas kiekvieno pakenkto ploto intensyvumas. Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimai, kad buvo naudojamas ŽŪB „VG Ausieniškės“ GPS prietaisas, įtakos neturi, nes jis neatsispindi nei Akte, nei Sprendime. Nurodytų faktinių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, jog Akte buvo netinkamai nustatytas medžiojamųjų gyvūnų padarytas pakenkimo plotas kukurūzų laukuose, Aktas buvo priimtas nesilaikant Metodikos 7.1 ir 7.2 punktų nustatytų reikalavimų.

Ginčijamas Komisijos 2017 m. kovo 21 d. Sprendimas, kuriuo apskaičiuota ŽŪB „VG Ausieniškės“ padaryta žala, buvo parengtas atsižvelgiant į Akte surašytus pakenktus plotus, neįvertinus pakenktų plotų intensyvumo, nebuvo atsižvelgta į tai, kad bendrovė „VG Ausieniškės“ veda dvejybinę apskaitą, todėl jos 2016 metais patirta žala turėjo būti apskaičiuota iki 2016 m. gruodžio 31 d, todėl Komisija priėmė Sprendimą, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, taip pat Komisija apskritai nepasisakė bei nevertino pasėlio veislės, piktžolėtumo, užmirkimo, kenkėjų ir ligų išplitimo, žemės derlingumo ir (ar) kitus veiksnių, nepasisakė ar bendrovė „VG Ausieniškės“ naudojo apsaugos priemones nuo medžiojamųjų gyvūnų. Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, jog ginčijamas Komisijos 2017 m. kovo 21 d. Sprendimas, kuriuo apskaičiuota bendrovei „VG Ausieniškės“ padaryta žala, yra nepagrįstas faktiniais duomenimis, priimtas pažeidžiant Metodikos nuostatas, todėl yra neteisėtas ir naikintinas.

Dėl Komisijos 2017 m. kovo 21 d. sprendimo atitikimo VAĮ 8 straipsnio nuostatoms.

Pareiškėjas skunde teigia, jog Komisija administraciniame akte dėl žalos apskaičiavimo privalėjo konkrečiai apibrėžti žalos atsiradimo vietą, patvirtindama tai rašytiniais įrodymais, tiksliai nustatyti ir apskaičiuoti vertinamą žemės ūkio pasėlių sklypą, t. y. Sprendimas nepagrįstas objektyviais duomenimis ir faktais, yra nemotyvuotas.

Teismas laiko, kad LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad Komisijos sprendimo dėl žalos atlyginimo turiniui taikytini ne tik MĮ, bet ir VAĮ 8 straipsnio reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (VAĮ 1 d.). Tai reiškia, jog Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. LVAT laikosi pozicijos, kad tokie reikalavimai nėra pertekliniai, nes tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą (LVAT 2009-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-557/2009; LVAT 2010-07-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010; LVAT 2012-07-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012; LVAT 2012-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2251/2012; LVAT 2012-10-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2456/2012).

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju iš ginčijamų aktų turinio matyti, kad Komisija apsiribojo tik žalos apskaičiavimu, tačiau neįvertino medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams tikslaus ploto, nenagrinėjo, kaip pakenkti plotai buvo apmatuoti, susumuoti, kokie matavimo prietaisai buvo naudojami, nenustatytas kiekvieno pakenkto ploto intensyvumas, nebuvo atsižvelgta į tai, kad bendrovė „VG Ausieniškės“ veda dvejybinę apskaitą, todėl jos 2016 metais patirta žala turėjo būti apskaičiuota iki 2016 m. gruodžio 31 d, nepasisakė bei nevertino pasėlio veislės, piktžolėtumo, užmirkimo, kenkėjų ir ligų išplitimo, žemės derlingumo ir (ar) kitus veiksnius, nepasisakė, ar bendrovė „VG Ausieniškės“ naudojo apsaugos priemones nuo medžiojamųjų gyvūnų, nenurodė, dėl ko Sprendime, kuriuo apskaičiuota bendrovei „VG Ausieniškės“ padaryta žala, buvo vadovautasi kitais, nei Akte nustatytais, duomenimis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Komisija nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurias nustatyti ją įpareigoja specialiosios teisės normos – MĮ ir Metodika, ir, priimdama skundžiamus aktus, nesilaikė administraciniam aktui keliamų reikalavimų ir procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų aplinkybių vertinimą ir teisės akto priėmimą.

Nagrinėjamoje byloje nustačius, jog ginčijamas Sprendimas yra nemotyvuotas, neatsižvelgta į bendrovės „VG Ausieniškės“ vedamą dvejybinę apskaitą, nepasisakyta bei nevertinta pasėlio veislės, piktžolėtumo, užmirkimo, kenkėjų ir ligų išplitimo, žemės derlingumo ir (ar) kitų veiksnių, taip pat nepasisakyta dėl bendrovės „VG Ausieniškės“ naudojimo apsaugos priemonių nuo medžiojamųjų gyvūnų, o tarpinis dokumentas (Aktas), kurio pagrindu buvo priimtas ginčijamas Sprendimas, buvo netinkamai nustatytas medžiojamųjų gyvūnų padarytas pakenkimo plotas kukurūzų laukuose, Aktas buvo surašytas nesilaikant Metodikos 7.1 ir 7.2 punktuose nustatytų reikalavimų, darytina išvada, jog nurodytos aplinkybės laikytinos esminėmis, sudarančiomis pagrindą daryti išvadą, jog Komisijos 2017 m. kovo 21 d. Sprendimas, kuriuo apskaičiuota bendrovei „VG Ausieniškės“ padaryta žala, neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies, MĮ ir Metodikos keliamų reikalavimų, todėl yra naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo medžiotojų klubo „Elnias“ skundą tenkinti.

Panaikinti Elektrėnų savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui skaičiavimo komisijos 2017 m. kovo 21 d. sprendimą „Dėl ŽŪB „VG Ausieniškės“ kukurūzų pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo“.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rūta MiliuvienėIrena PaulauskienėHenrikas Sadauskas