- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-19
- Bylos Nr.
- 2S-699-259/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Algimantas Kukalis, Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- K. B.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-5361-528/2008 dėl ieškinio laikymo nepaduotu ir grąžinimo ieškovui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas K. B. 2008-02-25 Kauno miesto apylinkės teisme pateikė ieškinį atsakovams V. B. , V. D. , D. B. , M. G. , V. K. P. , K. G. , E. G. , L. D. , D. N. , L. N. , E. Ž. , R. Ž. , S. S. , V. K. , A. S. , A. S. , R. R. , I. B. , S. B. , V. J. , J. Ž. , Z. R. dėl nuostolių atlyginimo.
2008-02-28 nutartimi ieškovui buvo nustatytas 7 d. terminas nuo nutarties gavimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti (b.l.25), kuris, ieškovui prašant, 2008-03-12 nutartimi buvo pratęstas iki 2008-03-21 (b.l.29). 2008-03-21 ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio trūkumų pašalinimo ir ieškinio pareiškimą (b.l.32-34).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008-03-27 nutartimi nutarė ieškovo K. B. pareiškimą dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, ieškinį ir patikslintą ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atsakovams V. B. , V. D. , D. B. , M. G. , V. K. P. , K. G. , E. G. , L. D. , D. N. , L. N. , E. Ž. , R. Ž. , S. S. , V. K. , A. S. , A. S. , R. R. , I. B. , S. B. , V. J. , J. Ž. , Z. R. laikyti nepaduotais ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teismas nustatė, kad ieškovas teismo nutartyje nurodytus trūkumus pašalino tik iš dalies – nurodė kai kurias patalpų užliejimo datas, tačiau nenurodė aplinkybių, patvirtinančių ieškinio dalyką, ir tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (kokia žala kiekvienu konkrečiu užliejimo atveju buvo padaryta; kuo grindžiama atsakovų kaltė, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys kiekvieno užliejimo atveju ir kas tai patvirtina), nenurodė atsakovų gyvenamųjų vietų, nurodydamas jų turto – negyvenamųjų patalpų adresus. Teismas atkreipė dėmesį, jog nors ieškovas nurodė, jog atsakovų asmens kodų duomenys jam neprieinami, tačiau nepateikė jokio įrodymo, kad jis dėl jų ar bent jau gimimo datų gavimo kreipėsi į atitinkamą instituciją, juolab, kad jį atstovaujantis advokatas gali tokią informaciją gauti pagal Advokatūros įstatymą. Teismas pažymėjo, kad visas su ieškinio reikalavimu susijusias aplinkybes ieškovas turi nurodyti savo procesiniame dokumente – ieškinyje, o ne atskiruose pareiškimuose teismui, todėl konstatavo, kad ieškovas visų 2008-02-28 nutartyje nurodytų trūkumų tinkamai neištaisė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas K. B. nesutiko su teismo nutartimi, prašė nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl šių motyvų:
1) nutarties motyvas, kad ieškovas nenurodė aplinkybių, patvirtinančių ieškinio dalyką, ir tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nepagrįstas. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė visas aplinkybes, patvirtinančias ieškinio dalyką: jog nuosavybės teise jam priklauso patalpos (duomenys neskelbtini) , Kaune, unikalus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) , esančios pastato 3-ame aukšte; jog 4-ame pastato (duomenys neskelbtini) , Kaune, aukšte atsakovams priklauso bendrojo naudojimo patalpos: virtuvė 111-25, vonia 111-26, tualetai 111-27,111-28; jog dėl atsakovų aplaidumo, jų bendrojo naudojimo patalpų (tualetų, vonios, virtuvės ir tambūro) ir įrenginių (virtuvės plautuvių, vonios, klozeto, skalbyklių) netinkamos priežiūros bei naudojimo ieškovui priklausančios patalpos, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , iš nurodytų pastato 4-ojo aukšto bendrojo naudojimo patalpų buvo nuolat užliejamos vandeniu. Teismo reikalavimu ieškovas nurodė ir konkrečias patalpų užliejimo datas, kurias šiuo metu galėjo nustatyti, nurodė aplinkybes, patvirtinančias atsakovų veiksmų (neveikimo) neteisėtumą, jų kaltę ir priežastinį ryšį tarp atsakovų kaltų veiksmų (neveikimo) ir ieškovui padarytos žalos, nurodė, kokia žala jam padaryta ir šios žalos piniginę išraišką. Ieškovas taip pat pateikė teismui šias aplinkybes patvirtinančius rašytinius įrodymus (nurodyti ieškinio pareiškime);
2) teismo reikalavimas nurodyti visas konkrečias ieškovui priklausančių patalpų užpylimo datas ir kokia žala padaryta kiekvienu konkrečiu atveju ieškinio priėmimo stadijoje yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas, ieškinio priėmimo ir pasirengimo bylos nagrinėjimui metu spręsdamas įrodymų priėmimo, išreikalavimo ir kitus su įrodinėjimu susijusius klausimus, turi atlikti tik pirminį vertinimą, spręsti, ar nurodyti ir pateikti bei prašomi išreikalauti įrodymai yra susiję su įrodinėjimo dalyku. Įrodymų pakankamumo klausimas išsprendžiamas tiriant ir vertinant įrodymus teismo posėdyje bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje. Galutinai įrodymų sąsajumą teismas įvertina po to, kai ištiria visus byloje esančius įrodymus, priimdamas teismo sprendimą. Ieškinio grąžinimas ieškovui dėl įrodymų nepakankamumo pažeidžia jo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (LR teismų praktikos, taikant CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga, patvirtinta LAT Senato 2004-12-30 nutarimu Nr.51, Kauno apygardos teismo 2003-10-09 nutartis c.b. Nr.2A-1276/2003; Kauno apygardos teismo 2003-09-22 nutartis c.b. Nr.2A-1001/2003). Be to, ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimas nurodyti, kokia konkreti žala padaryta kiekvienu konkrečiu užpylimo atveju, visiškai nebūtinas - ieškiniu reikalaujama atlyginti žalą, padarytą per visus užpylimus. Atsižvelgiant į ieškinyje nurodytus motyvus, visų atsakovų atsakomybė kiekvieno užpylimo atveju yra solidari. Būtinybė nustatyti, kokia žala padaryta konkretaus užpylimo atveju iškiltų tik tada, jei būtų konstatuota, kad kurie nors atsakovai dėl konkretaus užpylimo neatsakingi - tačiau šie klausimai spręstini jau priėmus ieškinį, bylos nagrinėjimo ar net sprendimo priėmimo metu. Reikalavimas nurodyti konkrečias užpylimo datas nepagrįstas, kadangi ieškiniu ieškovas prašo atlyginti žalą, padarytą nuolat užpilant patalpas per tam tikrą laikotarpį. Žalos faktas ir dydis fiksuotinas atsižvelgiant į patalpų būklę šiuo metu. Tirti žalos faktą ir dydį konkretaus užpylimo atveju reikėtų tik tuo atveju, jei būtų konstatuota, jog kurie nors atsakovai dėl konkretaus užpylimo neatsakingi – tačiau ieškinio priėmimo stadijoje šie klausimai nesprendžiami;
3) teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas nenurodė atsakovų gyvenamųjų vietų (adresų). CPK 122 str. 1 d. numatyta, jog procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra. Teisė pasirinkti tarp šių įteikimo vietų palikta ieškovui. Nesant galimybės įteikti procesinių dokumentų nurodytais adresais, išliktų galimybė pasirinkti kitus įstatymo numatytus būdus (CPK 123 str., 129 str., 130 str.). Todėl atsakovams priklausančių patalpų adresų, kuriais jiems turėtų būti įteikiami procesiniai dokumentai, nurodymas atitinka CPK 122 str. 1 d. reikalavimus ir negali būti pripažįstamas ieškinio trūkumu;
4) teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą nurodyti atsakovų asmens kodus ar bent gimimo datas. CPK 111 str. 2 d. 2 p. numato, jog procesiniame dokumente nurodomas dalyvaujančio byloje asmens kodas, jei jis žinomas. Taigi, įstatymas leidžia procesiniame dokumente nenurodyti asmens kodo, jei jis dokumentą paduodančiam asmeniui nežinomas. Atsakovų asmens kodai ir gimimo datos ieškovui nežinomi, todėl reikalavimas papildomai kreiptis į atitinkamas institucijas dėl atsakovų asmens kodų prieštarauja CPK 111 str. 2 d. 2 p. normoms;
5) teismo motyvas, kad su ieškinio dalyku susijusias aplinkybes ieškovas nurodė atskiruose pareiškimuose, o ne viename ieškinyje, nepagrįstas. Visas aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinio dalykas, ieškovas nurodė ieškinio pareiškime. Pareiškime dėl trūkumų pašalinimo ieškovas pateikė paaiškinimą išimtinai teismui dėl 2008-02-28 nutartyje nurodytų aplinkybių, kadangi, ieškovo vertinimu, teismas klaidingai įvertino ieškinyje nurodytas aplinkybes, 2008-02-28 nutartyje įpareigodamas į bylą įtraukti ir UAB „Svertas“. Nors tokių pareiškimų įstatymas tiesiogiai nenumato, tačiau juo pateikti nedraudžia, todėl pareiškime dėl trūkumų pašalinimo nurodytos aplinkybės laikytinos ne ieškinio dalyku, o papildomais paaiškinimais (CPK 42 str. 1 d.).
6) aplinkybės, teismo įvardintos kaip ieškinio trūkumai, yra visiškai formalios ir iš esmės netrukdančios pradėti bylą. Jei tam tikrų paminėtų neaiškumų buvo, jie sėkmingai gali būti pašalinti priėmus ieškinį, tolimesnėse proceso stadijose, juo labiau, kad jų pašalinimu tiesiogiai suinteresuotas pats ieškovas (CPK 178 str.). Formalių kliūčių sudarymas ieškinio padavimui pažeidžia konstitucinę asmens teisę kreiptis teisminės savo interesų gynybos (CPK 5 str. 1 d.) bei proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos principus (CPK 7 str. 1 d., 8 str.).
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė V. K. P. nurodo, kad VĮ Registrų centro suformuotas 2007-10-02 savininkų sąrašas neatspindi tikrųjų, byloje minimų įvykių metu buvusių (duomenys neskelbtini) , Kaune, namo savininkų, todėl tikslintinas. Atsakovė nurodo, kad teisminis procesas pradėtas ir skundas teikiamas dėl įvykių, įvykusių iki tol, kol ji tapo buto Nr.77, (duomenys neskelbtini) , Kaune, savininke, pirkdama butą, jokių prievolių iš ankstesnių buto savininkų ji neperėmė, todėl mano, jog atsakove įvardinta be pagrindo ir neteisėtai, todėl turi būti išbraukta iš atsakovų sąrašo. Atsakovė nurodo, jog solidarios atsakomybės neprisiima, nes tuo metu neturėjo jokių turtinių ir neturtinių santykių su kitais atsakovais, kaip ir su ieškovu. Minimų „vėlesnių" užpylimų datos bei konkreti žala neminimi, taigi, faktai lieka nenustatytais.
Atsakovai V. B. , V. D. , D. B. , M. G. , K. G. , E. G. , L. D. , D. N. , L. N. , E. Ž. , R. Ž. , S. S. , V. K. , A. S. , A. S. , R. R. , I. B. , S. B. , V. J. , J. Ž. , Z. R. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su procesinės teisės normų aiškinimu ir taikymu ieškinio pateikimo ir priėmimo nagrinėti pirmosios instancijos teisme stadijoje.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio priėmimo metu teismas nenagrinėja bylos iš esmės, t.y. nesprendžia, ar asmuo turi teisę į ieškinio patenkinimą. Šioje civilinės bylos stadijoje teismui tenka pareiga patikrinti, ar asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y., ar egzistuoja teisės pareikšti ieškinį (teisės kreiptis į teismą) prielaidos, tarp jų, ar pareiškėjas turi civilinį procesinį teisnumą (CK 2.1 str.), ar ginčas, kurį išspręsti kreipiamasi, priklauso teismo kompetencijai, ar egzistuoja kitos CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje numatytos teisės kreiptis į teismą prielaidos. Pažymėtina, kad teisė pareikšti ieškinį turi būti įgyvendinta nustatyta procesine tvarka, t. y. kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą privalo laikytis įstatymo numatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) įgyvendinimo sąlygų, pavyzdžiui, kreiptis į teismą pagal teismingumo taisykles ir kt. (CPK 137 str. 2 d.). Ieškinio pareiškimo atitikimas CPK 111, 135-136 straipsnių reikalavimams taip pat laikytinas viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2008-03-27 nutartimi nutarė ieškovo K. B. pareiškimą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui(b.l. . Teismas skundžiamoje apeliacine tvarka teismo nutartyje nustatė, kad ieškovas ieškinyje nenurodė aplinkybių, patvirtinančių ieškinio dalyką ir tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (kokia žala kiekvienu konkrečiu užliejimo atveju buvo padaryta; kuo grindžiama atsakovų kaltė, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys kiekvieno užliejimo atveju ir kas tai patvirtina). Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos išvada nesutinka. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostatomis, jog ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą. Reikalavimai ieškiniui negali būti aiškinami plečiamai tokiu būdu, kad jau pačiu ieškiniu, kaip procesiniu dokumentu, būtų įrodomas pareikštų reikalavimų pagrįstumas. Negalima atsisakyti priimti pareiškimą arba palikti jį nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytu pagrindu dėl materialinio teisinio pobūdžio priežasčių, t. y. motyvuojant tuo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių teisę į reikalavimo patenkinimą. Teisė (ir pareiga) panaudoti materialinio teisinio pobūdžio atsikirtimus į ieškinį, susijusius su tuo, kad ieškinį pareiškęs asmuo neturi teisės į reikalavimo patenkinimą, remiantis rungimosi principu, tenka atsakovui, kuris šią teisę realizuoja pasirengiant nagrinėti bylą ir ją nagrinėjant teisme (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad ieškovo reikalavimą patvirtinantys įrodymai gali būti pateikiami ir pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje arba teisminio nagrinėjimo metu (CPK 179 str. 1 d., 181 str., 226 str.,230 str. 1 d., 251 str. 2 d. nuostatos). Tam tikrų įrodymų nebuvimas gali būti reikšmingas tik sprendžiant ieškovo teisės į reikalavimo patenkinimą klausimą, išsamiai ištyrus bylos aplinkybes nagrinėjimo teisme metu, laikantis rungimosi, žodiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir dispozityvumo principų.
Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas skundžiamoje apeliacine tvarka teismo nutartyje nepagrįstai nurodė, jog ieškovas nenurodė atsakovų gyvenamųjų vietų (adresų). CPK 122 str. 1 d. numatyta, jog procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra. Teisė pasirinkti tarp šių įteikimo vietų palikta ieškovui. Nesant galimybės įteikti procesinių dokumentų nurodytais adresais, išliktų galimybė pasirinkti kitus įstatymo numatytus būdus (CPK 123 str., 129 str., 130 str.). Todėl atsakovams priklausančių patalpų adresų, kuriais jiems turėtų būti įteikiami procesiniai dokumentai, nurodymas atitinka CPK 122 str. 1 d. reikalavimus ir negali būti pripažįstamas ieškinio trūkumu.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą nurodyti atsakovų asmens kodus ar bent gimimo datas. CPK 111 str. 2 d. 2 p. numato, jog procesiniame dokumente nurodomas dalyvaujančio byloje asmens kodas, jei jis žinomas. Taigi, įstatymas leidžia procesiniame dokumente nenurodyti asmens kodo, jei jis dokumentą paduodančiam asmeniui nežinomas. Atsakovų asmens kodai ir gimimo datos ieškovui nežinomi, todėl reikalavimas papildomai kreiptis į atitinkamas institucijas dėl atsakovų asmens kodų prieštarauja CPK 111 str. 2 d. 2 p. normoms.
Teisėjų kolegija sutinka ir su atskirojo skundo motyvais, jog aplinkybės, teismo įvardintos kaip ieškinio trūkumai (kad visas su ieškinio reikalavimu susijusias aplinkybes ieškovas turi nurodyti savo procesiniame dokumente – ieškinyje, o ne atskiruose pareiškimuose teismui), yra visiškai formalios ir iš esmės netrukdančios pradėti bylą. Jei tam tikrų paminėtų neaiškumų buvo, jie sėkmingai gali būti pašalinti priėmus ieškinį, tolimesnėse proceso stadijose, juo labiau, kad jų pašalinimu tiesiogiai suinteresuotas pats ieškovas (CPK 178 str.). Formalių kliūčių sudarymas ieškinio padavimui pažeidžia konstitucinę asmens teisę kreiptis teisminės savo interesų gynybos (CPK 5 str. 1 d.) bei proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos principus (CPK 7 str. 1 d., 8 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, kad skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, nes jos išvados neatitinka nustatytų bylos aplinkybių, be to teismas neteisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo ir įrodymų vertinimo priimant ieškinį procedūras. Dėl to skundžiama teismo nutartis naikintina (LR CPK 329 str. 1 d.).
Ieškinio priėmimo klausimo sprendimas yra pirmosios instancijos teismo dispozicijoje, todėl teisėjų kolegija, konstatavusi, jog teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti minimą ieškinį nurodytais pagrindais, jo priėmimo klausimą perduoda spręsti tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 338 str., 329 str. 1 d., 137 str. 1 d.) .
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008-03-27 nutartį panaikinti, perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.