- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-31
- Bylos Nr.
- e2YT-52831-1019/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33492-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybė, valstybės įmonė „Turto bankas“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto savivaldybė, valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos J. V. F., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą – butą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pradėjęs faktiškai jį valdyti.
Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina J. V. F. Iki motinos mirties pareiškėjas kartu su motina gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini). Šis butas nuosavybės teise priklauso jo motinai J. V. F. Mirus motinai, pareiškėjas liko gyventi šiame bute. Jis padarė buto einamąjį remontą, moka komunalinius ir kitus su buto išlaikymu susijusius mokesčius, tačiau teisiškai buto paveldėjimo nespėjo priimti, nes jo ir motinos pavardės yra skirtingos. Ilgą laiką negalėjo surasti dokumenų, patvirtinančių jo giminystės ryšį su motina. Kai pareiškėjas gimė ((duomenys neskelbtini) m.), motinos pavardė buvo J. V. M. (duomenys neskelbtini) motina įregistravo santuoką su V. F. ir pasirinko F. pavardę. Kol ieškojo dokumentų, patvirtinančių jo giminystės ryšį su motina J. V. F., praleido trijų mėnesių terminą paveldėjimo liudijimui gauti. Jokių kitų paveldėtojų, likusių po motinos mirties nėra, nes jos vyras V. F. mirė (duomenys neskelbtini). Nežiūrint į tai, kad motina J. V. F. (duomenys neskelbtini) yra surašiusi testamentą, kuriuo po mirties (duomenys neskelbtini) paliko visą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, notaras atsisakė išduoti paveldėjimo liudijimą, motyvuodamas tuo, kad būtinas teismo sprendimas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, nurodo, kad negavo pranešimo dėl galimo palikėjos J. V. F. palikimo perėjimo valstybei. Taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą, nurodo, kad prašo pareiškėjo A. M. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra Vilniaus miesto savivaldybės atstovui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, kad bylos ypatingosios teisenos tvarka įprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, ir įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką, tai, jog nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo motinos J. V. F., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą – butą unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pradėjęs faktiškai jį valdyti.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo (gimimo liudijime nurodyta pavardė ir vardas: M. A. J.) tėvai yra M. J. B. ir M. J.-V. S. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) pažymoje apie santuokos įregistravimą, nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) įregistruota V. F. ir J. V. M. santuoka. Po jos įregistravimo vyrui palikta F. pavardė, žmonai suteikta F. pavardė. J. V. F. mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis nurodyta, kad J. V. F. šeiminė padėtis – mirusi (duomenys neskelbtini); sutuoktinis V. F. mirė (duomenys neskelbtini); vaikai – pareiškėjas A. M.
(duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) testamente nurodyta, kad J. V. F. visą jai nuosavybės teise priklausantį turtą palieka (duomenys neskelbtini).
Iš VĮ „Registrų centras“ 2025 m. lapkričio 17 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruotas J. V. F. vardu (įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini)).
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Pareiškėjas nurodė, kad mirus motinai, pareiškėjas liko gyventi šiame bute. Jis padarė buto einamąjį remontą, moka komunalinius ir kitus su buto išlaikymu susijusius mokesčius, tačiau teisiškai buto paveldėjimo nespėjo priimti, nes jo ir motinos pavardės yra skirtingos. Ilgą laiką negalėjo surasti dokumentų, patvirtinančių jo giminystės ryšį su motina.
Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo paduodamas tada, kai įpėdiniui reikia įforminti jo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Tokiu atveju yra iškeliama byla ypatingosios teisenos tvarka ir tiriamos aplinkybės, o toks faktas nustatomas konkrečiu tikslu – paveldėjimui pagal įstatymą įforminti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus po savo motinos mirties. Pareiškime nurodyta, kad pasirūpino palikėjai priklausiusiu turtu (liko gyventi bute, mokėjo buto komunalinius mokesčius, atliko jo remontą).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas, nustatant, kad pareiškėjas A. M. priėmė savo motinos J. V. F., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą – butą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pradėjęs faktiškai jį valdyti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos J. V. F., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą – butą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pradėjęs faktiškai jį valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po J. V. F., paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.