- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-23
- Bylos Nr.
- 2-835-241/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00898-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mentalis“ buvusio direktoriaus M. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarties, kuria netenkintas jo prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Mentalis“ bankroto byloje Nr. B2-1140-527/2015, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi iškėlė atsakovui bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Bankrotų administravimas“.
Kauno apygardos teisme 2015 m. vasario 2 d. gautas atsakovo direktoriaus M. B. atskirasis skundas, kuriuo prašoma atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Kauno apygardos teismo 2014 lapkričio 26 d. nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, paduoti. Pareiškėjas nurodė, kad apie atsakovo bankroto bylos iškėlimą sužinojo 2015 m. sausio 22 d. Laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 25 d. iki 2015 m. sausio 19 d. jis dirbo Druskininkų mieste darbų vykdytoju. Būdamas atsakingu ir sąžiningu jis žinojo, kad jam keliems mėnesiams teks išvykti į Druskininkų miestą, todėl iki išvykimo su A. P., gyvenančia Kaune, 2014 m. birželio 20 d. sudarė atlygintinę pavedimo sutartį dėl korespondencijos, pašto siuntų gavimo, atsiėmimo, persiuntimo jo laikinosios gyvenamosios vietos adresu Druskininkuose, patikėjo pašto dėžutės raktus, atsarginius reikmenis, jeigu sugestų spyna. UAB „Mentalis“ vadovas nemažai korespondencijos yra gavęs iki išvykimo (pvz. ieškovo siųstą pranešimą 2014 04 mėn. dėl galimo bankroto bylos iškėlimo), nesislėpė nuo kreditoriaus, tačiau ne dėl savo kaltės ar neveikimo nebuvo atsiimta iš pašto ir jam persiųsta svarbi korespondencija, susijusi su bankroto bylos iškėlimu bei ieškovo pareikštu ieškiniu. A. P. netinkamai įvykdė atlygintinę pavedimo sutartį ir dėl šios priežasties pareiškėjui nebuvo žinoma apie bankroto bylos iškėlimą. Grįžęs iš ilgalaikės komandiruotės, pašto dėžutėje nerado pranešimų, iš kurių būtų galėjęs spręsti apie tai, kad UAB „Mentalis“ buvo siunčiami teismo procesiniai dokumentai, priešingu atveju būtų pasidomėjęs Kauno apylinkės/apygardos teismuose dėl įmonei iškeltų civilinių bylų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 5 d. nutartimi netenkino atsakovo BUAB „Mentalis“ direktoriaus M. B. prašymo dėl termino atskirajam skundui dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutarties paduoti atnaujinimo, atskirąjį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį pateikusiam asmeniui; netenkino pareiškėjo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti vykdyti bankroto administravimo procedūrą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl iškeltos bankroto bylos UAB „Mentalis“ nutraukimo.
Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsakovui iškelta bankroto byla. Atskirasis skundas dėl šios nutarties turėjo būti paduotas iki 2014 m. gruodžio 8 d., tačiau paduotas tik 2015 m. vasario 2 d. Teismas pareiškėjo nurodytų atskirojo skundo pateikimo termino praleidimo priežasčių – kad nuo 2014 m. liepos 25 d. iki 2015 m. sausio 19 d. jis dirbo Druskininkuose, o A. P., su kuria apeliantas 2014 m. birželio 20 d. sudarė atlygintinę pavedimo sutartį dėl korespondencijos, pašto siuntų gavimo, atsiėmimo, persiuntimo jo laikinosios gyvenamosios vietos adresu, gautų siuntų neperdavė – nepripažino svarbiomis. Teismas nustatė, kad prieš kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovas 2014 m. balandžio 17 d. atsakovo vadovui M. B. įteikė pranešimą, kuriame nurodė, kad nustato 30 dienų terminą įvykdyti visus įsipareigojimus bei informavo, kad atsakovui neįvykdžius įsipareigojimų bus teikiamas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo. Šios faktinės aplinkybės leido teismui spręsti, jog atsakovo vadovui dar iki išvykstant dirbti į Druskininkus buvo žinoma apie ieškovo ketinimą kreiptis į teismą, todėl žinodamas, kad atsakovas yra skolingas ir neatsiskaitęs su ieškovu, kaip rūpestingas ir atidus atsakovo vadovas, turėjo domėtis, ar teisme nėra pareikštas ieškinys atsakovui dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas nustatė, kad M. B. yra atsakovo vienintelis akcininkas ir vadovas nuo pat jo įregistravimo 2010 m. gruodžio 10 d. Atsakovo balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita Juridinių asmenų registrui buvo teikta tik už 2010 metus, 2011–2013 m. laikotarpiu atsakovo vadovas įmonės finansinių atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui neteikė. Šios aplinkybės leido teismui spręsti, kad atsakovo vadovas nesirūpino įmonės apskaita ir tik sužinojęs apie bankroto bylos iškėlimą, kartu su atskiruoju skundu pateikė 2014 m. sausio 1 d. – 2015 m. sausio 22 d balanso duomenis. Teismas pripažino nepagrįstais pareiškėjo argumentus, kad apie bankroto bylos iškėlimą jis sužinojo tik 2015 m. sausio 23 d., kadangi administratorius pateikė teismui duomenis, jog M. B. 2015 m. sausio 6 d. pasirašytinai supažindintas su administratoriaus įsakymu dėl UAB „Mentalis“ valdymo organų įgaliojimų netekimo ir turto perdavimo, kuriuo jis įsipareigojo dokumentus administratoriui perduoti iki 2015 m. sausio 15 d., tačiau to nepadarė. Šios aplinkybės leido teismui spręsti, kad M. B., kaip atsakovo vadovas, nesielgė atidžiai, rūpestingai ir sąžiningai, dėl ko atskirajame skunde nurodytų aplinkybių nepripažino svarbiomis priežastimis, dėl kurių turėtų būti atnaujintas terminas atskirajam skundui paduoti. Pateiktą atskirąjį skundą teismas pripažino tikėtinai nepagrįstu, konstatavęs, kad atskirasis skundas paduotas iš esmės praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas, teismas atskirojo skundo nepriėmė ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas prašo Kauno apygardos 2015 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti – atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti ir atsakovo atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas netinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso teisės normas, jų tikslus ir paskirtį dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo ir nukrypo nuo teismų praktikos. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog turi būti atsižvelgta į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui taip pat atsižvelgti į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis.
Šalies argumentai
2. Atsisakydamas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, teismas nevertino atsakovo vadovo kaltės buvimo/nebuvimo dėl to, kad dokumentų jis negavo dėl trečiojo asmens kaltės, o ne dėl savo piktybiško neveikimo, aplaidumo.
3. Teismas privalėjo įvertinti aplinkybę, kad bankroto procedūra nebuvo pradėta, nebuvo pradėti tvirtinti kreditoriniai reikalavimai.
4. Teismas bankroto bylą iškėlė vadovaudamasis 2010 metų finansinės atskaitomybės dokumentais, kurie objektyviai negalėjo būti laikomi nemokumo įrodymu, kadangi sudaryti praėjus vos keliems mėnesiams nuo įmonės įsteigimo.
5. Teismas nutartyje svarstė ne tik termino atnaujinimo klausimą, bet ir bankroto bylos iškėlimo teisėtumo klausimą, nurodydamas, kokių dokumentų atsakovo vadovas teismui nepateikė, vertindamas pateiktų dokumentų duomenis. Tokiu būdu buvo pažeistos proceso teisės normos, kurios priskirtinos procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutui. Atsisakydamas priimti atskirąjį skundą ir toje pačioje proceso stadijoje nusprendęs, kad nėra pateikti visi leistini įrodymai arba dokumentai yra su trūkumais, teismas turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti – įpareigoti apeliantą pateikti tam tikrus rašytinius įrodymus.
Šalies argumentai
6. Teismas neteisingai vertino apelianto teiginius apie tai, kad įmonė 2013 metais turėjo finansinių sunkumų, tačiau 2014 metais veikė pelningai ir iš to padarė klaidingą išvadą, kad apeliantas pripažįsta, jog negali atsiskaityti su kreditoriais. Apelianto vadovas, pateikdamas teismui galiojančią statybos rangos sutartį, įrodančią galimą komercinės veiklos tęstinumą, nurodydamas sandorio vertę – 265 200 Lt, siekė teismui įrodyti, kad įmonė gali tęsti savo veiklą, kad galimas ir svarstytinas klausimas dėl įmonės restruktūrizavimo proceso iniciatyvos, siekiant sudaryti sąlygas atsiskaityti su kreditoriais.
7. Nors įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta, jog atsakovo įmonė yra nemoki, nėra analizuojama ir nagrinėjama tikroji įmonės finansinė būklė, ar finansiniai sunkumai tęsiasi ilgai, o dabartinė atsakovo finansinė būklė ir jos kitimo tendencijos nebuvo išanalizuotos, teismas nevertino, ar bendrovė, keletą metų turėjusi finansinių sunkumų, nutarties priėmimo metu turi tik laikinų finansinių sunkumų ir yra pajėgi likviduoti skolas ar įmonė yra visiškai nemoki.
Ieškovas prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Atskirajame skunde atsakovo vadovo nurodytos aplinkybės nepripažintinos svarbiomis, dėl kurių jis negalėjo laiku paduoti atskirojo skundo. Pateikti įrodymai dėl veiklos tęstinumo yra abejotini, nes nėra pateikta duomenų apie realų statybos rangos sutarčių vykdymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
ĮBĮ 10 straipsnio 13 dalyje reglamentuota, kad nutartis iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti, priimta rašytinio proceso tvarka, įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jeigu ji nebuvo apskųsta. Pagal CPK 75 straipsnio 1 dalį, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 str. 1 d.).
Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi iškėlė atsakovui bankroto bylą. Ši nutartis atskiruoju skundu galėjo būti apskųsta iki 2014 m. gruodžio 6 d. Atskirasis skundas dėl šios nutarties nebuvo paduotas, nutartis įsiteisėjo. Atsakovo direktorius 2015 m. vasario 2 d. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti ĮBĮ 10 straipsnio 13 dalyje nustatytą dešimties dienų terminą atskirajam skundui dėl nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, paduoti. Teismas pareiškėjo nurodytų termino praleidimo priežasčių nepripažino svarbiomis, todėl prašymo netenkino. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai neatnaujino termino atskirajam skundui paduoti, neatsižvelgė į tai, kad jis terminą praleido dėl to, jog teismo procesinių dokumentų negavo ne dėl savo kaltės, kad jo piktybiško neveikimo ar aplaidumo teismas nenustatė, nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos. Su šiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodama, kad pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Dėl to, nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Įstatymo sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę skundo pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti procesinį teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y., ar termino skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2010).
Apeliantas teigia, jog terminą atskirajam skundui paduoti praleido ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad nuo 2014 m. liepos 25 d. iki 2015 m. sausio 19 d. buvo išvykęs iš Kauno į Druskininkus, o asmuo, su kuriuo buvo sudaręs susitarimą dėl korespondencijos persiuntimo, šio susitarimo neįvykdė. Pareiškėjas pateikė teismui įrodymus, jog 2014 m. birželio 9 d. su IĮ „Tinkreta“ sudarė darbo sutartį dėl darbo Druskininkuose, taip pat nuomos sutartį dėl gyvenamųjų patalpų Druskininkuose bei atlygintinę pavedimo sutartį dėl buto, esančio Laisvės al. 81-6, pašto dėžutėje gautos korespondencijos persiuntimo atsakovo vadovui Čiurlionio g. 64-6, Druskininkai (87-88, 899-90, 92, 93 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovo vadovas dar 2014 m. kovo 31 d. pranešimu buvo informuotas apie S. V. įmonės „Santera“ ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (8, 9 b. l.), todėl būdamas apdairus ir rūpestingas, siekdamas išvengti bankroto bylos atsakovui iškėlimo, galėjo su kreditoriumi atsiskaityti arba bendradarbiaudamas pasidomėti apie ieškovo ketinimo įgyvendinimo realumą. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad informacija apie priimtus ieškinius dėl bankroto bylos iškėlimo yra skelbiama viešai, todėl pareiškėjas, žinodamas, jog atsakovas yra skolingas ir neatsiskaitęs su ieškovu, kaip rūpestingas ir apdairus vadovas, turėjo domėtis, ar teisme nėra pareikštas ieškinys atsakovui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjo galimybės pasidomėti, ar jo vadovaujamai bendrovei nėra iškelta bankroto byla, nepriklauso nuo jo gyvenamosios ar darbo vietos. Atsižvelgtina į tai, kad Juridinių asmenų registre nurodytas atsakovo buveinės adresas (Laisvės al. 81-6, Kaunas) sutampa su atsakovo vadovo – pareiškėjo – gyvenamosios vietos adresu, todėl neįtikėtina, kad pareiškėjas per visą nurodytą laikotarpį pats nebuvo grįžęs iš Druskininkų į Kauną, kad negalėjo pasirūpinti jo vadovaujamai bendrovei siųsta korespondencija. Pažymėtina, kad pareiškėjas buvo išvykęs ne į kita valstybę, o tik į kitą miestą.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti greitą ir efektyvų bankroto procesą nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo apskųsti yra nustatyti gana trumpi terminai. Prašymas dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo pateiktas beveik po dvejų mėnesių nuo skundo padavimo termino pabaigos. Toks termino praleidimo laikotarpis laikytinas pakankamai ilgu, atsižvelgiant į tai, kad ginčas kilęs dėl nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, apskundimo, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų ir bankroto administratorius pradeda vykdyti bankroto procedūras (ĮBĮ 10 str. 7 d.). Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartimi byloje patvirtintas bankrutuojančios įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas (124 b. l.).
Teismas tinkamai įvertino ir pareiškėjo elgesį teismui nurodant neteisingą sužinojimo apie bankroto bylos iškėlimo datą – 2015 m. sausio 22 d., kuomet per elektroninės valdžios portalą pabandė pateikti finansinę atskaitomybę už 2013 ir 2014 metus. Byloje administratorius pateikė duomenis, kad M. B. apie bankroto bylos atsakovui iškėlimą pasirašytinai buvo supažindintas 2015 m. sausio 6 d., o telefonu apie bankroto bylos iškėlimą buvo informuotas dar ankščiau (79 b. l.). Šios aplinkybės sudaro pagrindą teismui abejoti pareiškėjo sąžiningumu ir patvirtina, kad net ir sužinojęs apie jo vadovaujamai bendrovei iškeltą bankroto bylą, neskubėjo kreiptis į teismą dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo.
Pareiškėjas 2011-2013 m. neteikė VĮ Registrų centrui ir Juridinių asmenų registrui bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų. Toks jo elgesys taip pat patvirtina, jog pareiškėjas kaip atsakovo vadovas nesielgė atidžiai, rūpestingai ir sąžiningai. Šios aplinkybės sudaro pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškėjo nurodytų termino praleidimo priežasčių nepripažinimo svarbiomis ir nesudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad teismas neturėjo pagrindo vertinti atsakovo vadovo kartu su atskiruoju skundu pateiktus atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentus. Pareiškėjo nurodytas skundo padavimo praleidimo priežastis pripažinęs nesvarbiomis, teismas neturėjo svarstyti atsakovo mokumo būsenos. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Pripažinus, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra CPK 78 straipsnyje nurodytų pagrindų atnaujinti pareiškėjui terminą atskirajam skundui paduoti, skundžiamoje nutartyje nurodytos teismo išvados dėl atsakovo (ne)mokumo, neturi įtakos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su naujai pateiktais atsakovo finansiniais dokumentais.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias įstatymo nustatytų procesinių terminų atnaujinimą, pagrįstai apelianto nurodytų aplinkybių nepripažino svarbiomis termino atnaujinimą lemiančiomis priežastimis, todėl turėjo pagrindą atsisakyti atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir atskirąjį skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.