- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-16
- Bylos Nr.
- 1A-38-491/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Nuteistasis
- J. L.
- Advokatai
- Eugenijus Karosas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio ir Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. L. gynėjo advokato Eugenijaus Karoso apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo J. L. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams, šią bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtą bausmę buvo įskaitytas jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki nuosprendžio priėmimo dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. J. L. buvo nuteistas už tai, kad 2019 m. kovo mėnesį, laikotarpiu nuo 16 dienos iki 18 dienos, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), silikatine plyta išdaužė P. Š. namo lango stiklą ir įsibrovė į namo vidų, iš kur pagrobė įvairių daiktų už 2820 Eur, bei iš namo kiemo pagrobė R. K. 100 Eur vertės automobilinę priekabą, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo J. L. gynėjas advokatas E. Karosas prašo: J. L. nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį; pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi bei atlygino padarytą žalą; taikyti BK 75 straipsnį ir J. L. atidėti bausmės vykdymą. Apeliaciniame skunde nurodoma:
2.1. Nuteistasis J. L. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad į P. Š. namo vidų įsibrovė ne siekdamas pagrobti svetimus daiktus, o sušilti. Skundžiamame nuosprendyje teismas nemotyvavo, kodėl tokią nuteistojo versiją atmetė, bei savo išvadų nepagrindė objektyviais įrodymais. Kadangi ši nuteistojo versija nebuvo paneigta, jo nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą, šalintinas ir jo veika perkvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
2.2. Teismas nepagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių – kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi bei atlygino padarytą žalą. Perkvalifikavus J. L. veiką, jam skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Nuteistasis turi gyvenamąją vietą, draugę, nori susirasti darbą.
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nuteistojo J. L. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir prašo šią jo veiką perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Taip pat apeliantas nesutinka, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bei nurodo, kad nuteistajam buvo paskirta per griežta bausmė. Todėl teisėjų kolegija pasisako šiais klausimais.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį
6. Apeliantas teigia, kad nuteistasis J. L. į nukentėjusiojo P. Š. namo vidų įsibrovė norėdamas sušilti ir tik būdamas viduje susigundė pavogti svetimą turtą. J. L. viso proceso metu neigė, kad į nukentėjusiojo namo vidų brovėsi jau turėdamas tikslą vogti. Tuo remdamasis, apeliantas prašo šią nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (pašalinus įsibrovimo į patalpą požymį). Teisėjų kolegija su šiuo reikalavimu nesutinka.
7. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė šią nuteistojo J. L. gynybos versiją bei ją motyvuotai atmetė. Teisėjų kolegija, pritardama pakankamai išsamiems bei aiškiems pirmosios instancijos teismo motyvams, papildomai pažymi, kad, nustatydamas nusikalstamo sumanymo turinį, teismas neturi apsiriboti pirmine jo forma, o privalo aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu. Nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Taigi, veikos kvalifikavimui pagal atitinkamą BK specialiosios dalies straipsnį būtina objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, be to, subjektyvieji veikos požymiai turi atitikti objektyviuosius.
8. Pagal nuteistojo J. L. parodymus tądien prie kelyje (duomenys neskelbtini) esančio viaduko jis turėjo susitikti su galimu darbdaviu, tačiau su juo nesusitikęs bei sušalęs sugalvojo tik sušilti nukentėjusiojo P. Š. sodybos gyvenamajame name, į kurį jis pateko plyta išdaužęs langą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šią nuteistojo J. L. versiją kaip visiškai neįtikinamą bei paneigtą byloje surinktais įrodymais. Iš bylos matyti, kad nuteistojo versija apie jo susitikimą (duomenys neskelbtini) su galimu darbdaviu atsirado tik bylos nagrinėjimo teisme metu. Ir ką pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, nuteistasis, kalbėdamas apie savo darbdavį, negalėjo nurodyti jokių jo duomenų. Apie susitikimą su galimu darbdaviu J. L. neužsiminė ir liudytojui Ž. Š., su kuriuo jis buvo susitikęs prieš vagystę bei kurio namuose jiedu išgėrinėjo.
9. Kaip byloje nustatyta, iš nukentėjusiojo pavogtus du dviračius nuteistasis J. L. nuvarė būtent pas Ž. Š. bei paliko jo malkinėje (tai pastarasis pastebėjo tik po kelių dienų ir supyko dėl tokio nuteistojo elgesio). Visa tai rodo, kad nuteistąjį J. L. ir liudytoją Ž. Š. siejo pakankamai draugiški santykiai. Ž. Š. namai yra nutolę labai panašiu atstumu nuo minėto viaduko kaip ir nukentėjusiojo sodyba, todėl net ir tikint J. L. parodymais, norint sušilti nuteistajam nebuvo būtina gadinti svetimo turto (silikatine plyta išdaužti nukentėjusiojo namo lango stiklą), nes jis galėjo paprasčiausiai susisiekti su Ž. Š. ir pas jį pernakvoti. Tačiau, kaip parodė Ž. Š., J. L. jam tądien neskambino ir neprašė priimti pasisvečiuoti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad tuo metu J. L. neseniai buvo išėjęs iš pataisos įstaigos atlikęs arešto bausmę, jis neturėjo darbo bei jokių pajamų, neturėjo pastovios gyvenamosios vietos. Jis pats ikiteisminio tyrimo metu pasakojo, kad neturėdamas kur gyventi jis važinėjo po Lietuvą, darė vagystes, o pagrobtus daiktus pardavinėjo jam nepažįstamiems žmonėms, kad gautų pinigų maistui ir alkoholiui (2 t., 139 – 140 b. l.). Todėl, nė kiek neabejotina, kad nuteistasis po (duomenys neskelbtini) k. vaikščiojo ne šiaip sau ir į nukentėjusiojo namo vidų įsibrovė vagystės tikslu, ieškodamas vertingų daiktų, kuriuos vėliau galėtų parduoti ir gauti pinigų. Ši jo veika atitinka BK 178 straipsnio 2 dalį.
Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių
10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino dviejų nuteistojo J. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, t. y. kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą. Tačiau, ir šis skundo argumentas neturi pagrindo, pirmosios instancijos teismas jokios klaidos čia nepadarė.
11. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus jo gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kartu turi būti nustatyta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, t. y. pats pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017).
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nustatė, kad nuteistasis J. L. savo kaltę dėl vagystės pripažino tik iš dalies, nes neigė, jog į nukentėjusiojo namo vidų įsibrovė turėdamas tikslą vogti. Iš bylos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistasis J. L. nesutiko, jog jis į nukentėjusiojo namo vidų įsibrovė turėdamas tikslą vogti, tačiau ši jo versija, kaip minėta, paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Iš nuteistojo J. L. parodymų teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, sprendžia, jog nuteistasis siekė sušvelninti savo paties baudžiamąją atsakomybę. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nėra būtinų sąlygų, leidžiančių nuteistajam J. L. pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis J. L. savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismų praktikoje ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-287/2009, 2K-534/2013). Bylos duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam P. Š. buvo grąžintas J. L. pavogtas fotoaparatas (2 t., 38 b. l.), o R. K. – automobilinė priekaba (1 t., 178 b. l.). Dėl likusių nesurastų ir negrąžintų J. L. pavogtų daiktų nukentėjusysis P. Š. civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje nereiškė, kadangi jo sodyba bei joje esantis namų turtas buvo apdrausti (nukentėjusiojo P. Š., liudytojos G. M. parodymai). Tuo tarpu R. K. dėl automobilinės priekabos jokių pretenzijų nuteistajam neturėjo. Visa tai rodo, kad nuteistasis J. L. (ar jo pavedimu kiti asmenys) nei savo noru, nei savo lėšomis nukentėjusiajam P. Š. neatlygino jokios žalos. Todėl nėra jokios galimybės aptariamą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pripažinti nuteistajam.
Dėl nuteistajam paskirtos bausmės
14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam J. L. paskyrė per griežtą bausmę, todėl prašoma ją sušvelninti arba nuteistajam taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija tam pagrindo nenustatė.
15. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013).
16. Už nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam J. L. už šią nusikalstamą veiką paskyrė griežčiausią savo rūšimi bausmę – laisvės atėmimą, kurio terminą nustatė artimą vidurkiui, t. y. 3 metus. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą), į tai, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas praeityje 14 kartų teistas už tyčinius nusikaltimus, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, turėdamas neišnykusį teistumą, taip pat baustas administracine tvarka. Įvertinęs šiuos nuteistąjį apibūdinančius ir kitus anksčiau minėtus duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nuteistajam už nusikaltimą turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis artimas sankcijoje numatytam vidurkiui. Taigi, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės atsižvelgė į visus nuteistajam J. L. skirtinai bausmei reikšmingus bylos duomenis ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnius. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui tiek parenkant nuteistajam bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį už jo padarytą nusikaltimą.
17. Pažymėtina, kad nuteistojo J. L. nusikalstama veika yra tyčinė, nukreipta į pakankamai svarbų bei saugomą teisinį gėrį – nuosavybę. Šį nusikaltimą jis padarė būdamas daug kartų teistas, iš jų – ne kartą už nusikaltimus nuosavybei, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Nuteistojo pasikartojantis nusikalstamas elgesys rodo jo susiformavusį neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu. Ši jo nusikalstama veika taip pat nebuvo atsitiktinė, nes jis ne kartą buvo teistas taip pat už turtinio pobūdžio nusikaltimus, šie ir kitos nusikalstamos veikos buvo jo pasirinkto gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė. Anksčiau jam skirtos bausmės, net ir pati griežčiausia – laisvės atėmimas – jam teigiamos įtakos neturėjo. Šioje byloje J. L. buvo teisiamas net 15 kartą, nusikalto praėjus tik šiek tiek daugiau nei savaitei po paskutinės jam paskirtos bausmės atlikimo (iš paskutinės bausmės atlikimo vietos jis buvo paleistas 2019 m. kovo 8 d., o naują nusikaltimą padarė 2019 m. kovo mėnesį laikotarpiu nuo 16 iki 18 dienos). Šie duomenys rodo, kad švelnesnės nei realus laisvės atėmimas bausmės paskyrimas nuteistajam J. L. neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės paskirčiai įgyvendinti švelnesnės J. L. inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje įtvirtintos bausmės rūšies paskyrimo šiuo atveju nebepakanka.
18. Apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad nuteistasis J. L. nori pasikeisti, dirbti, yra deklaratyvus siekis sušvelninti nuteistojo teisinę padėtį. Kaip minėta, J. L. nusikalto būdamas praeityje daug kartų teistas, byloje nėra duomenų apie jo oficialią darbinę veiklą praeityje ar po nusikalstamos veikos padarymo, o jo daromi pasikartojantys turtinio pobūdžio nusikaltimai leidžia daryti išvadą, kad pragyvenimui jis užsidirbdavo darydamas nusikalstamas ir kitas priešingas teisei veikas bei savo elgesio nesistengia pakeisti. Todėl skirti nuteistajam jo pageidaujamą švelnesnę bausmę arba, taikant BK 75 straipsnį, atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, pagrindo nenustatė. Kartu teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o toks manymas pagal BK 75 straipsnį yra būtina ir privaloma sąlyga bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis, nors savo kaltės neginčija, tačiau viso proceso metu bandė sumažinti savo veikų apimtį, kas iš esmės rodo, kad jis savo elgesio neįvertino kritiškai. Taigi, nuteistajam J. L. paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, ne per griežta, todėl ją švelninti nėra jokio pagrindo.
19. Esant tokioms aplinkybėms, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
20. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nustatė, kad ji turi būti atliekama pataisos namuose. Pažymėtina, kad 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 (nuo 2020 m. liepos 1 d.) atsisakyta teismui nebūdingos funkcijos – nustatyti, kokioje įstaigoje asmuo atliks bausmę. Iki 2020 m. liepos 1 d. galiojo BK 50 straipsnio 3 dalis, numačiusi, kad bausmės atlikimo įstaigą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Tačiau byloje nuosprendis priimtas nurodytai įstatymo nuostatai jau nebegaliojant. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 65 straipsnį, nuteistuosius į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir jame nurodydamas bausmės atlikimo įstaigą, neatsižvelgė į pasikeitusį teisinį reguliavimą. Toks pirmosios instancijos teismo netinkamas BK ir BVK normų taikymas ir aiškinimas iš esmės nedaro įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau, siekiant pašalinti bet kokių neaiškumų atsiradimą nuosprendžio vykdymo stadijoje, ši nuosprendžio dalis patikslintina – iš skundžiamo nuosprendžio pašalinant dalį, kuria nuspręsta J. L. laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Nuteistąjį į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimui nusiųs kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo J. L. gynėjo advokato Eugenijaus Karoso apeliacinį skundą atmesti.
Pašalinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria J. L.laisvės atėmimo bausmę buvo paskirta atlikti pataisos namuose.