- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-30
- Bylos Nr.
- 1A-525-172-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pavelas Frolovas (pirm.), Zenonas Birštonas, Ryšardas Skirtunas
- Nuteistasis
- A. Š.
- Nukentėjusysis
- K. K.
- Advokatai
- Vidmantas Martyšius
- Kategorijos
Teisejas A. Piesliakas Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.;
2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.14.; 2.1.15.1.2.
NUTARTIS
2008 m. birželio 30 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla, pagal nuteistosios A. Š. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažinta kalta ir nuteista pagal LR BK 281 str. 3 d. 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.
Taip pat nuosprendžiu priteista iš A. Š. nukentejusiajam K. K. 28 273,60 Lt neturtinei žalai atlyginti, šio turto tvarkytojais paskiriant K. K. tevus, ir 5000 Lt nukentejusiojo istatyminiam atstovui T. K. proceso išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustate:
A. Š. nuteista už tai, kad vairuodama keliu transporto priemone pažeide keliu eismo saugumo taisykles, del ko ivyko eismo ivykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t.y. ji, 2007-01-26, apie 11.51 val., vairuodama automobili „Mercedes Benz A170“, v.n. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama P. Žadeikos gatve nuo Ukmerges gatves link L. Giros gatves, Vilniuje, del nusikalstamo nerupestingumo pažeide Keliu eismo taisykliu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 53 punkta, kuriame nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visu butinu atsargumo priemoniu, nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu, kitu asmenu ar ju turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemoniu, avarinio ryšio liniju ir želdiniu ir 75 punkta, kuriame nurodyta, kad artedamas prie nereguliuojamos pesciuju perejos, vairuotojas privalo suletinti greiti arba sustoti, kad praleistu i bet kuria jo važiavimo krypties eismo juosta, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – i bet kuria eismo juosta perejoje iejusi pesciaji, ties P. Žadeikos g. 5 namu buvo neatidi, artedama prie nereguliuojamos pesciuju perejos nesuletino greicio ir nesustojo prieš pereja žyminti kelio ženkla, nepraleido jai iš kaires per pereja ejusio K. K. ir pastaraji partrenke, del ko nukentejusiajam K. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiais savo veiksmais A. Š. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji A. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008 m. balandžio 14 d. nuosprendi ir byla nutraukti arba sumažinti jai paskirta bauda ir sumažinti priteistos neturtines žalos dydi. Nuteistosios manymu, teismo nuosprendis yra nepagristas ir neteisingas, nes nuosprendžio padarytos išvados prieštarauja tikrosioms bylos aplinkybems. A. Š. teigia, jog susidariusioje autoivykio situacijoje, ji Keliu eismo taisykliu nepažeide. Nuosprendžio išvadose nurodoma, kad ji pažeide KET 51, 53 ir 75 p. reikalavimus. Nuteistosios nuomone, tai abstrakcios teises normos, jos neapibrežia konkreciu veiksmu, kuriuos ji neva ivykde ir delto atsirado priežastinis ryšis tarp teises normos pažeidimo ir kilusiu pasekmiu.
Skunde nuteistoji teigia, jog liudytojai N. K. ir J. T. patvirtino, kad A. Š. greiti prieš pesciuju pereja sumažino, šiek tiek automobili pristabde. Nukentejusysis K. K. ejo pesciuju pereja, taciau važiavusio skersai pereja kitoje gatves puseje automobilio „Minivenas“ jis buvo nepraleistas ir sustojo, kol automobilis „Minivenas“ nuvažiavo. Tuomet K. K. privalejo laikytis KET 89 str. reikalavimu – noredamas iš stovejimo padeties toliau ižengti i kita gatves puses važiuojamaja dali, turejo ivertinti atstuma iki artejanciu transporto priemoniu ir ju greiti. Šio ivykio metu K. K. nesilaike KET 89 str. reikalavimo. Vietoj nurodytu veiksmu K. K. staiga išbego iš už pravažiuojancios transporto priemones „Minivenas“ i kitos gatves puses važiuojamaja dali, tuo pažeisdamas KET 93.4 reikalavimus. Nurodytais savo veiksmais K. K. sudare neišvengiama kliuti automobilio „Mercedez Benz“, v.n. „(duomenys neskelbtini) vairuotojai A. Š. išvengti susidurimo su K. K.. Todel, nuteistosios teigimu, kategoriškai galima tvirtinti, kad eismo ivykis ivyko del K. K. veiksmu, kadangi jis savo veiksmais pažeide KET 89 str. ir 93.4 p. reikalavimus, tai ir buvo vienintelis tiesioginis priežastinis ryšys kilti autoivykiui. A. Š. manymu, ji šio autoivykio metu nepažeide jokiu KET reikalavimu, todel ji nepadare veikos, kuri turetu nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Todel baudžiamoji byla remiantis BPK 3 str. 1 d. 1 p. prieš ja turi buti nutraukta.
Be to, apeliante nurodo, kad automobilis „Minivenas“, nepraleisdamas einancio pesciuju pereja K. K., grubiai pažeide KET 75 str. nes jis nesustojo ir nepraleido pesciojo, ejusio pesciuju pereja. Nepraleisdamas K. K. „Minivenas“ ejusio pesciuju pereja, sutrikde pestiji, nes jis tikejosi, kad „Miniveno“ vairuotojas leis jam testi ejima, taciau jo nepraleido, priverte stoveti. „Miniveno“ vairuotojas, A. Š. teigimu, klaidino ir ja pacia, nes ji važiuodama truputi atsilikusi ir lygiagreciai su „Minivenu“ bei del kitu judanciu automobiliu nemate ir negalejo matyti, kada K. K. iženge i pesciuju pereja, kada jis sustojo pesciuju perejoje kol pravažiavo „Minivenas“. A. Š. buvo isitikinusi ir pagristai mane, kad visi eismo dalyviai turi laikytis KET ir ju laikosi. Nuteistosios teigimu, ji neturejo jokio preteksto itarti „Miniveno“ vairuotoja, kad jis nesilaiko KET ir sustoti be jokio pagrindo prieš pesciuju pereja. Šioje situacijoje A. Š. mano nepažeidusi KET.
Taip pat nuteistosios manymu, teismas be pagrindo remiasi Lietuvos teismo ekspertizes centro specialisto 2007-11-26 Nr.1 1-1327 išvada. A. Š. teigimu, ji iš esmes šiai autoivykio situacijai yra visiškai neteisinga, nes išvada paremta netikrais bylos duomenimis, kurie buvo autoivykio metu. Specialistas ekspertizei padaryti paeme duomenis, neva ji mate, kada K. K. pradejo judeti gatves važiuojamaja dalimi ir mate, kad jis tese judejima eidamas ar begdamas. Taciau tai grubi klaida. Nepaneigtas A. Š. tvirtinimas, kad ji nemate ir negalejo matyti K. K., del greta judancio automobilio „Minivenas“. K. K. išbego iš po pravažiuojancio „Miniveno“ ir tegalejo nubegti ar nueiti ne 11,3 m., kaip nurodoma specialisto išvadoje, o tik per vienos eismo juostos ploti t.y. apie 4 metrus. Tuomet butu kategoriška išvada, kad A. Š. negalejo išvengti autoivykio del to, kad pestysis pažeide KET 89 str. ir KET 93 str. 4 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Skunde apeliante nurodo, jog kreipesi i specialiste O. Lukoševiciene, kuri savo 2008-02-20 išvadoje nustate, kad vaikas (K. K.) iki susidurimo vietos nuo ašines kelio linijos nubego apie 4,5 m. atstuma. Automobilio „Mercedez Benz“ vairuotoja neturejo technines galimybes išvengti užvažiavimo ant pesciojo stabdymo budu. Specialiste teigia, kad techniniu požiuriu pagrindine šio eismo ivykio priežastis galejo buti automobilio „Miniveno“ (kuris nebuvo pakankamai paieškomas ir nenustatytas) vairuotojo veiksmai.
Taip pat A. Š. manymu, nukentejusiajam teismo priteista neturtines žalos suma yra per didele. Apeliante mano, kad teismas be pagrindo konstatuoja, jog nukentejusiajam liko sunkios psichologines pasekmes, nes kaip pareiške K. K. tevas sunus jau pilnai pasveikes, todel jokiu liekamuju reiškiniu po traumos šiuo metu pas K. K. nera. Reikia atkreipti demesi, kad K. K. nebuvo labai sunkus ligonis ir jo liga tesesi palyginti neilgai, todel ilgu psichologiniu pergyvenimu tevai ir jis pats neturejo. Taip pat ivertintina ir paties nukentejusiojo kalte ir nerupestingumas. Be to, nuteistoji nurodo, kad nedirba, nei asmeniniu pajamu, nei santaupu neturi.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistoji A. Š. ir jos gynejas praše skunda patenkinti, nukentejusiojo istatyminis atstovas T. K. bei advokatas V. Martišius, o taip pat prokurore praše skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios A. Š. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyres bei tinkamai ivertines byloje esancius irodymus, prieme teiseta ir pagrista nuosprendi, teisingai kvalifikavo A. Š. padaryta veika ir paskyre jai tinkama bausme.
Už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 3 d., padaryma baudžiamas asmuo, kuris vairuodamas keliu transporto priemone pažeide keliu eismo saugumo taisykles, del ko ivyko eismo ivykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Remdamasis byloje esanciais kaltinamosios A. Š., liudytoju N. K. ir J. T. parodymais, rašytiniais dokumentais, specialistu išvadomis apylinkes teismas padare pagrista išvada, kad A. Š., vairuodama keliu transporto priemone, pažeide Keliu eismo taisykliu (KET) 75 p. reikalavimus ir šiu reikalavimu pažeidimas salygojo eismo ivyki, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentejusiojo K. K. sveikata.
Nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 3 d., objektyvioji puse apima veika, pasekmes ir priežastini ryši tarp veikos ir kilusiu pasekmiu. Veika nagrinejamuoju atveju pasireiške tuo, kad A. Š. vairuodama automobili „Mercedes Benz A170“, v.n. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama P. Žadeikos gatve nuo Ukmerges gatves link L. Giros gatves, artedama prie nereguliuojamos pesciuju perejos nesustojo prieš kelio ženkla „Pesciuju pereja“ ir nepraleido i eismo juosta perejoje iejusio pesciojo K. K., t.y. pažeide KET 75 p. reikalavimus. Keliu eismo taisykliu 75 punkte nurodyta, jog artedamas prie nereguliuojamos pesciuju perejos, vairuotojas privalo suletinti greiti arba sustoti prieš kelio ženkla ,,Pesciuju pereja“, kad praleistu i bet kuria jo važiavimo krypties eismo juosta, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – i bet kuria eismo juosta perejoje iejusi pesciaji. Kad A. Š., artedama prie nereguliuojamos pesciuju perejos, suletino vairuojamo automobilio važiavimo greiti, patvirtino liudytojai N. K. ir J. T.. Taciau minetas KET punktas reikalauja, kad vairuotojas suletintu greiti arba sustotu prieš pesciuju pereja, tam, kad praleistu i ja iejusi pesciaji. Analizuojant Keliu eismo taisykliu reikalavimus, darytina išvada, jog pestieji, einantys per pesciuju pereja, turi tam tikra prioriteta, o ypac kai situacija neaiški, todel vairuotojai tokiu atveju turi suletinti automobilio greiti ir esant reikalui net sustoti, kad praleistu pesciuosius, einancius per pesciuju pereja. Tokiu budu, vairuotojui nesuletinus greicio arba nesustojus prieš pesciuju pereja, kai ja juda pesciasis, yra pažeidžiamas KET 75 punktas, ka savo veiksmais ir padare A. Š..
A. Š. apeliaciniame skunde teigia, jog ja suklaidino ta pacia kryptimi antra eismo juosta važiavusio „Miniveno“ vairuotojas, nes ji važiuodama truputi atsilikusi ir lygiagreciai su „Minivenu“ bei del kitu judanciu automobiliu nemate ir negalejo matyti, kada K. K. iženge i pesciuju pereja, kada jis sustojo pesciuju perejoje. Pagrisdama ši teigini, apeliacines instancijos teismui A. Š. pateike ekspertes – specialistes O. Lukoševicienes 2008-02-20 išvada, kurioje, atlikusi tyrima, specialiste nurode, kad automobilio „Mercedes Benz“ vairuotoja neturejo technines galimybes išvengti užvažiavimo ant pesciojo stabdymo budu. Taip pat šioje išvadoje nurodoma, jog ivertinus aplinkybe, kad pesciasis automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojos galejo buti pamatytas tik išbegantis iš už ka tik pravažiavusio antraja eismo juosta automobilio „Minivenas“, techniniu požiuriu pagrindine šio eismo ivykio priežastis galejo buti automobilio „Minivenas“ vairuotojo veiksmai, kuris nepraleido vaiko, einancio pesciuju pereja, o toliau važiavo tiesiai, tuo suklaidindamas ir automobilio „Mercedes Benz“ vairuotoja, ko pasekoje ši tese judejima pirmaja eismo juosta. Taigi, remdamasi šia specialistes išvada, apeliante teigia, jog KET 75 p. reikalavimus pažeide ne ji, o automobilio „Miniveno“ vairuotojas, kadangi nepraleido per pereja einancio K. K.. Šie apeliantes teiginiai nepagristi. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti automobilio „Miniveno“ ir ji vairavusio asmens, ivykio metu važiavusio lygiagreciai su A. Š. vairuojamu automobiliu. Taciau, nepaisant to, jog, kaip nurodo kaltinamoji bei liudytoja J. T., ta pacia kryptimi važiaves automobilis „Minivenas“ ir nepraleido pesciuju pereja ejusio K. K., taciau akivaizdu, kad del tokiu automobilio „Miniveno“ veiksmu sunkus padariniai nukentejusiajam neatsirado, todel „Miniveno“ vairuotojo veiksmai galetu buti kvalifikuojami tik kaip administracinis teises pažeidimas ir jie niekaip nera susije su nukentejusiajam atsiradusiomis pasekmemis.
2007-11-26 Žadeikos g., Viniuje, kilusio eismo ivykio metu buvo sunkiai sutrikdyta K. K. sveikata. Pažymetina, kad nusikaltimo padariniu atsiradimas turi buti susietas su KET pažeidimu. Asmuo atsako už kilusias pasekmes tik tuo atveju, jei ju kilima salygojo to asmens veika. Kaip mineta anksciau, byloje nustatyta, jog A. Š. pažeide KET 75 p. reikalavimus, nesustodama prieš pesciuju pereja nepraleido per pereja judancio K. K.. Byloje yra Lietuvos teismo ekspertizes centro 2007-11-26 specialisto išvada Nr. 11-1327(07), kurioje nurodyta, jog 2007-01-26 ivykio metu buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Mercedes Benz A170“, v.n. (duomenys neskelbtini) vairuotojos A. Š. veiksmai – iškilus gresmei eismo saugumui (pesciajam K. K. pradejus judeti gatves važiuojamaja dalimi), laiku nestabde vairuojamos transporto priemones, del ko partrenke i kita gatves važiuojamosios dalies puse pesciuju pereja judanti pesciaji – techniniu požiuriu buvo pagrindine salyga šiam eismo ivykiui kilti. Šia savo išvada specialistas I. G. patvirtino apklausiamas pirmos ir apeliacines instancijos teismuose. Taip pat specialistas paaiškino, jog jo išvada nesikeicia net ir turint omeny antraja eismo juosta važiavusia transporto priemone, o taip pat ta aplinkybe, kad nukentejusysis perejo gatve iki skiriamosios juostos ir ten kuri laika stovejo. Teismas neturi pagrindo netiketi mineta specialisto išvada ir specialisto paaiškinimais.
Kolegija pažymi, jog iš esmes specialistes O. Lukoševicienes išvada nepaneigia specialisto I. G. duotos išvados. Specialiste O. Lukoševiciene savo išvadoje akcentuoja ta aplinkybe, kad del automobilio „Minivenas“ kaltes A. Š. nemate pesciuju perejoje esancio K. K. ir todel neturejo technines galimybes išvengti autoivykio, o specialistas I. G. savo išvadoje šios aplinkybes nemini. Pažymetina, kad kitu eismo dalyviu padaryti KET pažeidimai (automobilio „Minivenas“ nesustojimas prieš pesciuju pereja, kaip to reikalaujama taisyklese) negali pateisinti A. Š. veiksmu, juolab, kad butent del jos veiksmu buvo sužalotas pesciasis. Eismo dalyvis visu pirma pats privalo laikytis Keliu eismo taisykliu reikalavimu, o ne pasitiketi kitais eismo dalyviais, kaip nagrinejamuoju atveju pasielge A. Š..
A. Š. teigimu, del lygiagreciai jos važiuojama kryptimi judancio automobilio „Minivenas“ jai buvo apribotas matomumas, todel ji nemate ir negalejo matyti, kada K. K. iženge i pesciuju pereja, kada jis sustojo pesciuju perejoje kol pravažiavo „Minivenas“. Pažymetina, jog KET 76 punkte nurodyta, kad jeigu prieš pesciuju pereja sustojo transporto priemone, ta pacia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vel pradeti važiuoti tik isitikines, kad perejoje nera pesciojo, kuriam jis galetu sutrukdyti arba sukelti pavoju. Jeigu prieš pesciuju pereja transporto priemone suletino greiti, ta pacia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo suletinti greiti arba sustoti ir vel pradeti važiuoti tik isitikines, kad perejoje nera pesciojo, kuriam jis galetu sutrukdyti arba sukelti pavoju. Tokiu budu, darytina išvada, jog važiuodama nepažeidžiant keliu eismo taisykliu reikalavimu, suvokdama, kad del lygiagreciai judancio automobilio ji nemato, kas vyksta pesciuju perejoje, A. Š. privalejo sustoti prieš pesciuju pereja ir pajudeti tik isitikinusi, kad pesciuju perejoje nera pesciojo, o ne pasitiketi lygiagreciai judanciu automobiliu „Minivenas“. To A. Š. nepadare, važiavo per pesciuju pereja nepraleisdama ja judancio K. K., tuo pažeisdama KET 75 p. reikalavimus.
Nepagristas apeliantes skundo teiginys, vienintelis tiesioginis priežastinis ryšys kilti autoivykiui buvo K. K. veiksmai, kadangi jis pažeide KET 89 str. ir 93 str. 4 p. reikalavimus. Pagal KET 89 str. ir 93.4 p. pestiesiems draudžiama ižengti i važiuojamaja dali neivertinus atstumo iki artejanciu transporto priemoniu ir ju greicio bei neisitikinus, kad tai yra saugu, bei išeiti iš už stovincios transporto priemones ar kitos kliuties, trukdancios apžvelgti vieta, neisitikinus, kad nera artejanciu transporto priemoniu. Ikiteisminio tyrimo metu 2007-02-23 apklaustas ivyki mates liudytojas N. K. parode, jog mate, kaip prie perejos priejo berniukas ir sustojo. Kai automobiliai, važiave Žadeikos gatve nuo L. Giros stoteles, sustojo pirmoje ir antroje eismo juostose prie perejos, praleisdami pesciuosius, berniukas ženge i važiuojamaja dali ir pradejo eiti link kitos puses (b.l. 31). Šiuos savo parodymus liudytojas patvirtino ir apylinkes teisme. Taigi, remiantis šiais liudytojo parodymais darytina išvada, jog K. K. iženge i važiuojamoje dalyje esancia pesciuju pereja tik sustojus automobiliams ir isitikines, jog yra saugu, todel KET 89 p. reikalavimu jis nepažeide. Taip pat negalima teigti, jog jis galejo pažeisti KET 93.4 p. reikalavimus. Mineto punkto reikalavimai negali buti taikomi pesciajam, einanciam per važiuojamaja dali ženklu „Pesciuju pereja“ pažymetoje vietoje. Remiantis keliu eismo taisyklemis, pesciasis, saugiai iženges i važiuojamaja dali ir einantis per pesciuju pereja, turi prioriteta transporto priemoniu atžvilgiu. Gresme eismo saugumui atsiranda tuomet, kai pesciasis ižengia i važiuojamaja juosta ant pesciuju perejos. Nuo to momento visi transporto priemoniu vairuotojai privalo vykdyti KET 75 p. reikalavimus. Atkreiptinas demesys, kad nukentejusysis ivykio metu buvo 11 metu berniukas, kuris ejo, o nuo vidurio bego per pesciuju pereja, pagal savo amžiu pagristai manydamas, kad tai daryti yra saugu.
Del bausmes
Apeliaciniame skunde nuteistoji A. Š. prašo sušvelninti jai paskirta bausme, t.y. sumažinti paskirta bauda. Apeliacines instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausme nuteistajai A. Š., nepažeide LR BK 41 str. ir 54 str. itvirtintu bausme siekiamu tikslu bei bendruju bausmes skyrimo pagrindu.
Skirdamas bausmes ruši ir dydi teismas atsižvelge i padarytos nusikalstamos veikos pobudi ir pavojingumo laipsni. A. Š. padare neatsargu nusikaltima, nusikalstama veika padaryta del nusikalstamo nerupestingumo. Kaltinamosios atsakomybe sunkinanciu ar lengvinanciu aplinkybiu teismas nenustate. Teismas taip pat atsižvelge i A. Š. asmenybe, i tai, kad ji anksciau nei teista, nei bausta administracine tvarka nebuvo.
Ivertines aukšciau išdestytas aplinkybes, apylinkes teismas pagristai paskyre A. Š. viena iš švelniausiu nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 3 d., sankcijoje nurodytu bausmiu – bauda, jos dydi nustatydamas mažesni, nei už neatsargu nusikaltima skirtinas šios bausmes rušies vidurkis.
Remdamasi bylos duomenimis, kolegija daro išvada, jog A. Š. paskirtoji bausme nera per griežta.
Del neturtines žalos atlyginimo
Apeliacines instancijos teismo nuomone, Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas tinkamai išsprende neturtines žalos nukentejusiajam atlyginimo klausima.
Civilini ieškini del neturtines žalos atlyginimo byloje yra pareiškes nukentejusiojo K. K. istatyminis atstovas T. K.. Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo, asmens sveikatai ar asmens gyvybes atemimo, taigi nukentejusiojo istatyminis atstovas T. K. turi teise reikalauti neturtines žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos CK 6.248 str. 2 d., 3 d. nurodyta, kad kalte gali pasireikšti ne tik tycia, bet ir neatsargumu, asmuo laikomas kaltu jeigu jis nebuvo tiek rupestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis salygomis buvo butina. Byloje irodyta, jog del kaltininkes A. Š. nevykdytu saugaus eismo reikalavimu, nurodytu Keliu eismo taisykliu 75 punkte, kilo eismo ivykis, kurio metu K. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Šio ivykio pasekoje nukentejusysis K. K. patyre fizini skausma, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, estetines išvaizdos pakitimus.
Nustatant neturtines žalos dydi remiamasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. itvirtintais neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiama i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad del neatsargiu A. Š. veiksmu ivyko autoivykis, del kurio kilo sunkios pasekmes – jo metu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata K. K.. Nukentejusiajam eismo ivykio metu buvo padaryta muštine žaizda apatineje lupoje, odos nubrozdinimas veide, dešinio momenkaulio bei dešinio pleštakaulio didžiojo sparno lužiai su dešines galvos smegenu arterijos pažeidimu, kraujavimu virš kietojo galvos smegenu dangalo dešineje smilkinineje srityje. Po eismo ivykio K. K. buvo gydomas, ligonineje padarytos dvi galvos smegenu operacijos, reabilituojamas del atminties, demesio, koncentracijos sutrikimu ir dešines ausies dalinio kurtumo. Pirmosios instancijos teismas pagristai atsižvelge ir i tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nukentejusiajam K. K. buvo 11 metu, del autoivykio nukentejo jo mokslai bei naturalus sveikas vystimasis, jam draudžiama sportuoti, jis negali žaisti megstamu judriu žaidimu. Be visu minetu aplinkybiu, nustatydamas nukentejusiajam priteistinos neturtines žalos dydi, apylinkes teismas atsižvelge ir i tai, kad kaltinamoji buvo blaiva, ji niekur nedirba.
Apeliacines instancijos teismas pažymi, kad nors A. Š. šiuo metu niekur nedirba, jokiu pajamu neturi, taciau, kaip teige pati apeliacines instancijos teisme, yra užsiregistravusi darbo biržoje, ieško darbo, turi nekilnojamojo turto. Byloje nera jokiu duomenu apie tai, kad A. Š. negaletu dirbti ir atlyginti nukentejusiajam padaryta neturtine žala.
Ivertindamas minetas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas i nukentejusiojo neatsarguma, teisingumo ir protingumo kriterijus, apylinkes teismas sumažino civilinio ieškovo prašoma nukentejusiajam padarytos neturtines žalos dydžio atlyginimo suma iki 30 000 Lt. Kolegijos nuomone, apylinkes teismo T. K. priteista neturtines žalos suma yra pagrista.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nukentejusiojo advokatas pateike prašyma priteisti iš nuteistosios nukentejusiojo atstovavimo apeliacines instancijos teisme išlaidas bei pateike šias išlaidas patvirtinanti apmokejimo kvita. Šis prašymas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutare:
nuteistosios A. Š. apeliacini skunda atmesti.
Priteisti iš A. Š. nukentejusiojo istatyminiam atstovui T. K. 1500 Lt atstovavimo išlaidu.