Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, ruošdamasi nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. R. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2015-12-21 gauta administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje A. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas byloje A. R. surašytas už tai, kad jis 2015-03-09, apie 18.20 val., Ežerėlyje, Kauno r. sav., būdamas neblaivus (nustatytas 1,65 promilės etilo alkoholio kraujyje) ir neturėdamas teisės vairuoti, vairavo traktorių T16, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir važiuodamas keliu Ežerėlis-Braziūkai, atsiradus kelyje kliūčiai kelio dešinėje pusėje sustojus automobiliui BMW 524, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nestabdė, nesulėtino važiavimo greičio, apvažiuodamas kliūtį nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, t. y. nesilaikė visų atsargumo priemonių, kad nekeltų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, apgadino automobilį BMW 524, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126, 128 punktų reikalavimus.

Vertindamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos tyrėjos J. J. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, teismas konstatuoja, kad protokolo turinys neatitinka Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 260 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, todėl grąžintinas trūkumams šalinti.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 280 straipsnyje nurodyti pasiruošimo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą etape išaiškintini ir išspęstini klausimai, t. y. ar priklauso administracinio teisės pažeidimo bylą gavusios institucijos (pareigūno) kompetencijai nagrinėti tą bylą, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą, ar išreikalauti reikalingą papildomą medžiagą, ar tenkintini, ar atmestini proceso dalyvių prašymai. Todėl institucija (pareigūnas), gavusi administracinio teisės pažeidimo bylą, turi įvertinti ar nėra kliūčių nagrinėti bylą iš esmės, ar joje nėra trūkumų, dėl kurių negalėtų būti pasiekti bylos nagrinėjimo stadijai keliami tikslai ir tuo pačiu neįgyvendinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str.).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 1 d. nustatyta, jog įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys, be kitų priemonių, taip pat nustatomi remiantis administracinio teisės pažeidimo protokolu (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 2 d.). Įrodymus renka turintis teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą organas (pareigūnas) (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 str. 1 d. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, 2008 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 260 straipsnio, kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (LVAT 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-368/2010).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. R. galimai po eismo įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuria jis buvo susijęs: iš byloje esančių Kauno AVPK Patrulių rinktinės 1-ojo būrio patrulių R. G., Š. J. tarnybinių pranešimų, BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo apie gautą eismo įvykio pranešimą, liudytojų D. K., R. D., A. G. paaiškinimų matyti, kad A. R. vairuodamas traktorių, kliudė ir apgadino stovintį automobilį BMW 524, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo (b. l. 18-20, 22-23, 48-50). Taigi, A. R. galimai padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., t. y. po eismo įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuria jis buvo susijęs, tačiau šis galimai padarytas pažeidimas A. R. nėra inkriminuotas, taip pat nėra nurodyti ir atitinkami KET punktai ir byloje nėra duomenų apie padarytos žalos dydį.

Be to, iš bylos medžiagoje pateikto išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad A. R. 2014-08-13 Kauno apylinkės teismo nutarimu už administracinio teisės pažeidimo padarymą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. buvo nubaustas 2000 Lt bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėn. (nuo 2014-08-13 iki 2016-08-12), t. y. 2015-03-09 A. R. galimai pakartotinai per metus vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnyje numatytą pažeidimą, tačiau ši aplinkybė kaltine nėra nurodyta ir jam nėra inkriminuota.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nepilnai kvalifikuoti A. R. galiami padaryti administraciniai teisės pažeidimai, nepilnai nurodytos galiamai pažeisto teisės akto nuostatos (Kelių eismo taisyklių punktai), kaip to reikalaujama Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 str. 1 d.

Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole A. R. suformuluotas kaltinimas nėra pakankamai aiškus ir konkretus, veika nėra tinkamai kvalifikuota, nenurodyti atsakomybę už pažeidimus nustatantys aktai, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, o darant prielaidas apie tai, kuo asmuo yra kaltinamas, pažeidžiami tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 straipsnyje įtvirtintas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N502-4307/2009). Pagal suformuotą teismų praktiką, tokia situacija laikytina asmens teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir gintis nuo šio kaltinimo, pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N62-2962/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-552/2011 ir kt.). Teismas šių administracinio teisės pažeidimo bylos trūkumų pašalinti negali, jie laikytini esminiais bei kliudančiais bylą nagrinėti teisme. Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pašalinti nurodytus trūkumus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str., 260 str.,

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai - administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.