Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Poniškaitytė-Liatukė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Keno finansai“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Dainius Šidlauskas, išieškotojas uždaroji akcinė bendrovė „IREC Baltic“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas nevengia įvykdyti teismo sprendimo, tai yra perleisti akcijų ieškovui, tačiau to negali padaryti dėl akcijoms pritaikyto arešto, dėl kurio nei vienas notaras nesutinka tvirtinti akcijų perleidimo sandorio. Pareiškėjui neaišku kaip turi būti įvykdytas įsiteisėjęs teismo sprendimas, nes vykdomuoju raštu įpareigotas perleisti akcijas yra tik pareiškėjas, o teismo sprendimo įvkydymas priklauso ne tik nuo pareiškėjo, bet ir nuo ieškovo bei notaro, kuris turėtų tvirtinti tokį sandorį valios. Pareiškjas pažymi, kad kreipėsi į ieškovą, prašydamas bendradarbiauti ir nurodyti pas kokį notarą reiktų atvykti akcijų perleidimo sandoriui sudaryti, tačiau ieškovas tik pareikalavo, kad pareiškėjas nutrauktų neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas mano, kad ieškovas taip pat turi būti įpareigotas įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą.

3. Antstolis Dainius Šidlauskas 2023 m. gruodžio 15 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Antstolis nurodo, kad nebuvo įstatyme nustatytų akivaizdžių kliūčių, trukdančių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Antstolis teigia, kad prieš priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, neturi pareigos tikrinti, ar jis yra įvykdytas. Antstolio teigimu, pareiškėjas, pageidaudamas perleisti akcijas galėjo pateikti antstoliui prašymą dėl akcijų arešto pakeitimo masto, ką padarė ieškovas ir antstolis pastarojo asmens prašymą tenkino. Antstolis pažymi, kad negali atlikti vykdomųjų veiksmų ieškovo atžvilgiu, nes jis nėra nurodytas vykdomajame dokumente kaip skolininkas (el. dok. Nr. CBP-18477).

Dėl civilinės bylos nagrinėjimo stabdymo

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 164 straipsnyje yra įtvirtinti neprivalomųjų civilinės bylos sustabdymo pagrindų sąrašas, kuris nėra baigtinis. Esminis civilinės bylos stabdymo (remiantis fakultatyviuoju pagrindu) kriterijus – teismo pripažinimas, kad bylą sustabdyti yra būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas).

7. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kaip bylos dėl antstolio veiksmų sustabdymo pagrindą nurodo procesinę aplinkybę – kasacinio skundo priėmimą nagrinėti civilinėje byloje, kurioje pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą jau yra pradėtas priverstinis vykdomasis procesas.

8. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. sausio 4 d. priėmė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-613-330/2023, kuria buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1163-432/2023; kasacinis teismas 2024 m. sausio 4 d. nutartimi sustabdė ir įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

9. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo dalyką, kuriuo kvestionuojamas antstolio patvarkymo priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą teisėtumas, sprendžia, kad nėra pagrindo stabdyti skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą iki civilinė byla, kurioje priimtą įsiteisėjusį teismo sprendimą vykdo antstolis, bus išnagrinėta kasacine tvarka.

10. Teismas tokios išvados priėjo, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas kelia klausimą dėl antstolio veiksmų teisėtumo, kuris nebus tikrinamas kasacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje. Vadinasi, nepaisant to, koks bus civilinės bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka rezultatas, skundo dėl antstolio veiksmų teisėtumo išnagrinėjimo rezultatas byloje dalyvaujantiems asmenims išliks aktualus. Pažymėtina, kad tik paaiškėjus antstolio veiksmų teisėtumui/neteisėtumui bus galima nuspręsti, ar vykdomoji byla apskritai pagrįstai buvo pradėta bei atitinkamai įvertinti vykdymo išlaidų pagrįstumą.

11. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas sprendžia, kad (priešingai nei teigia pareiškėjas) nėra būtinybės stabdyti šią bylą dėl antstolio veiksmų; priešingai, jos stabdymas neatitiktų proceso koncentracijos principo (CPK 7 straipsnis, 164 straipsnio 4 punktas).

Skundas netenkinamas.

12. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo ir antstolio rašytinių argumentų turinį, vykdomosios bylos Nr. 0178/23/02079 medžiagą, nenustatė būtinybės tirti papildomas aplinkybes žodinio proceso tvarka, dėl ko šią bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

13. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą grindžia iš esmės dviem argumentais. Pirma, pareiškėjas nurodo negalintis įvykdyti teismo sprendimo gera valia dėl antstolio pritaikyto akcijų arešto. Antra, pareiškėjui neaiški teismo sprendimo įvykdymo tvarka, nes teismo sprendimą turi pareigą vykdyti ne tik jis, bet ir ieškovas (kuris nebendradarbiauja) bei notaras.

Dėl pareiškėjo galimybės įvykdyti teismo sprendimą gera valia

14. CPK 651 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per 3 darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs nebaigtinį akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti sąrašą (CPK 651 straipsnio 2 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad akivaizdi kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti buvo ta aplinkybė, kad pareiškėjas dėjo pastangas teismo sprendimą įvykdyti gera valia (perleisti akcijas ieškovui už 1,00 Eur), tačiau to negalėjo padaryti dėl pritaikyto akcijų arešto.

16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo (toliau – TAARĮ) 2 straipsnio 3 dalimi turto areštas apibrėžiamas kaip įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą.

17. Vadovaujantis TAARĮ 2 straipsnio 3 dalimi turto arešto aktas apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo įforminamas valstybės institucijos ar pareigūno sprendimas priverstinai tam tikram laikui apriboti nuosavybės teises į turtą.

18. Teismas, įvertinęs TAARĮ nuostatas, aktualias nagrinėjama ginčui, daro išvadą, kad antstolis kaip valstybės pareigūnas, kuris vykdydamas teismo sprendimą areštuoja turtą, turi teisę pakeisti arešto mastą (pavyzdžiui, leisti atlikti tam tikrą sandorį su areštuotu turtu, jei tai nepažeis asmens, kurio naudai priimtas areštas, interesų).

19. Vadinasi, pareiškėjas, tuo atveju, jei jis iš tikrųjų turėjo tikslą gera valia įvykdyti teismo sprendimą, kuriuo jis įpareigotas perleisti areštuotas akcijas ieškovui, turėjo kreiptis į akcijų arešto aktą surašiusį antstolį su prašymu pakeisti arešto mastą, leidžiant pareiškėjui ir ieškovui tokį sandorį sudaryti.

20. Tuo tarpu pareiškėjas pateikė įrodymus, kad jis kreipėsi į notarus dėl akcijų perleidimo sandorio sudarymo, tačiau nepateikė įrodymų, kad jis būtų kreipęsis į antstolį, areštavusį akcijas, prašydamas pakeisti akcijų arešto mastą, leidžiant jam gera valia įvykdyti teismo sprendimą (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis).

21. Teismas pažymi, kad iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog ieškovo prašymu antstolis 2023 m. gruodžio 8 d. patvarkymu pakeitė akcijų arešto mastą, leisdamas ieškovui ir pareiškėjui sudaryti teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą akcijų perleidimo sandorį; ieškovas buvo parengęs notarinę akcijų perleidimo sutartį ir buvo suderinęs 2023 m. gruodžio 13 d. sutarties pasirašymo datą pas notarą, tačiau pats pareiškėjas pas notarą neatvyko bei paties pareiškėjo prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-23662-868/2023 taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė vykdymo veiksmus, įskaitant ir antstolio 2023 m. gruodžio 8 d. patvarkymo vykdymą, kuriuo buvo leista sudaryti akcijų perleidimo sandorį.

22. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad pareiškėjas sprendimo negalimumo įvykdyti klausimą dėl pritaikyto akcijų arešto, jau yra kėlęs tiek apeliaciniame skunde, tiek prašyme išaiškinti teismo sprendimo įvykdymo tvarką, tiek atskirajame skunde dėl teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta išaiškinti teismo sprendimą; visais atvejais pareiškėjo argumentai dėl negalimumo įvykdyti teismo sprendimą buvo atmesti, išaiškinant, kad antstolis turi teisę pakeisti akcijų arešto mastą, leidžiant įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą (plačiau žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1066-910/2023).

23. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo nutarties 14-22 punktus), teismas atmeta kaip akivaizdžiai neteisingą bei paties pareiškėjo elgesiu paneigtą pareiškėjo iškeltą prielaidą, jog jis dėjo protingas pastangas gera valia įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, tačiau to negalėjo padaryti dėl akcijoms pritaikyto arešto (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis).

24. Taigi, pareiškėjo pirmasis skundo argumentas, kad antstolis turėjo atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, nesant objektyvios galimybės (dėl pritaikyto akcijų arešto) įvykdyti tokį sprendimą, atmetamas kaip teisiškai nepagrįstas.

Dėl neaiškios teismo sprendimo įvykdymo tvarkos

25. Vadovaujantis CPK 278 straipsnio 1 dalimi teismas turi teisę išaiškinti savo sprendimą, jei jis yra neaiškus.

26. Kaip matyti iš CPK 278 straipsnio 1 dalies teisės normos turinio tuo atveju, jei byloje dalyvaujančiam asmeniui yra neaišku, kas (ieškovas, atsakovas ar kitas asmuo) ir kokia tvarka turi įvykdyti teismo sprendimą, jis turi teisę kreiptis į sprendimą priėmusį teismą dėl jo išaiškinimo. Pažymėtina, kad tokia pati teisė vykdymo procese yra suteikta ir antstoliui (CPK 589 straipsnis).

27. Vadinasi, tuo atveju, jei pareiškėjui nėra aišku kaip ir kokia tvarka jis (ar ieškovas) turi įvykdyti teismo sprendimą, pareiškėjas turi ne teikti skundą dėl antstolio veiksmų, o kreiptis į vykdytiną teismo sprendimą priėmusį teismą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo.

28. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo nutarties 25-27 punktus), teismas pareiškėjo argumentus dėl antstolio veiksmų neteisėtumo, kuriais įrodinėja neaiškią teismo sprendimo vykdymo tvarką (įskaitant neaiškius subjektus, kurie turi vykdyti sprendimą), atmeta kaip nepagrįstus ir nesusijusius su antstolio vykdomų veiksmų teisėtumo tikrinimu ypatingosios teisenos tvarka (CPK 510 straipsnis).

29. Teismas pažymi, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog pareiškėjas jau buvo pasinaudojęs savo procesine teise kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo (plačiau žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1066-910/2023) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylos baigties

30. Teismo nustatytos aplinkybės patvirtinta, kad antstolis vykdymo procese neatliko neteisėtų veiksmų, sudarančių pagrindą naikinti pareiškėjo (skolininko) skunde nurodytus patvarkymus dėl vykdomojo rašto priėmimo vykdyti ir siūlymo skolininkui įvykdyti vykdomąjį dokumentą per 7 dienų terminą (CPK 510 straipsnio 1 dalis).

31. Atsižvelgiant į išdėstyta, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 442 straipsnio 14 punktu, 443 straipsnio 7 dalimi, 582 straipsniu,

nutaria:

netenkinti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Keno finansai“ prašymo dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo.

Netenkinti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Keno finansai“ skundo dėl antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų.

Nutartis dalyje dėl atsisakymo stabdyti nagrinėjamą bylą neskundžiama.

Likusioje dalyje nutartis dėl pareiškėjo skundo per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.