- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-29
- Bylos Nr.
- 2-30335-235/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22716-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfonsas Guobys
- Atsakovas
- V. A.
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE
- Kategorijos
- 116.5pavadinimo nepavyko patikrinti
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį dėl žalos priteisimo iš atsakovo V. A., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ERGO Insurance SE, atstovaujamas ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, prašė priteisti iš atsakovo V. A. jam padarytos žalos atlyginimą – 1 340,80 Lt, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2013 m. liepos 5 d. eismo įvykio Savanorių pr. 56, Vilniuje metu atsakovas V. A., vairuodamas automobilį Mazda 323, v/n (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį Volvo S60, v/n (duomenys neskelbtini) ir, nepranešęs apie įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba nustatė, kad eismo įvykis įvyko dėl atsakovo kaltės.
Transporto priemonės Mazda 323, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta ERGO Insurance SE Jie remdamiesi LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu bei Taisyklėmis, patvirtintomis 2008 m. vasario 13 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 122, atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiam asmeniui nuostolius, išmokėdama 1 340,80 Lt dydžio draudimo išmoką ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę, nes atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos. Jie kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką – 1 340,80 Lt, tačiau iki šio ieškinio teismui pateikimo momento atsakovas reikalaujamos sumos nesumokėjo (b. l. 1-2).
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko. Pripažino, kad kaltas dėl eismo įvykio už ką 2013-09-30 Vilniaus apylinkės teismas pagal ATPK 127 str. 2 d. nubaudė 100 Lt bauda, tačiau administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl jo pasišalinimo iš įvykio vietos teismas nutraukė, nenustatęs administracinio teisės pažeidimo įvykio bei sudėties. Teismas tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kuriais remiantis galima būtų padaryti kategorišką ir neginčijamą išvadą, kad jis suvokė jog kliudė kitą automobilį, t.y., pasišalino iš įvykio vietos, taigi ieškovas neturi teisės į atgręžtinį reikalavimą ir reikalauti iš jo žalos atlyginimo (b. l. 30-31).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje pateiktų dokumentų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2013 m. liepos 5 d. eismo įvykio Savanorių pr. 56, Vilniuje metu atsakovas V. A., vairuodamas automobilį Mazda 323, v/n (duomenys neskelbtini), kliudė stovintį automobilį Volvo S60, v/n (duomenys neskelbtini) ir, nepranešęs apie įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Atsakovo teigimu, jis nepajuto, kad jo vairuojamas automobilis kliudė nurodytą automobilį. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba nustatė, kad eismo įvykis įvyko dėl atsakovo kaltės (b. l. 7-8), teismas jam pagal ATPK 127 str. 2 d. skyrė 100 Lt baudą, tačiau administracinės teisės pažeidimo bylą dalyje dėl LR ATPK 130 str. 1 d. (pasišalinimas iš įvykio vietos), nutraukė (b. l. 9-10).
Transporto priemonės Mazda 323, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ERGO Insurance SE, draudimo sutartis Nr. 02-2234824 (b. l. 6-7).
Žalą dėl apgadinto automobilio Volvo S60, v/n (duomenys neskelbtini) patyrė S. M.. Ieškovas, remdamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (Valstybės žinios, 2007 Nr. 61-2340, priimtas 2007 m. gegužės 17 d.) bei Taisyklėmis, patvirtintomis 2008 m. vasario 13 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 122, atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiam asmeniui nuostolius, išmokėdama 1 340,80 Lt dydžio draudimo išmoką (b. l. 12-13) ir įgyvendindamas jam įstatymo suteiktą atgręžtinio reikalavimo teisę (LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. - pasišalino iš eismo įvykio vietos) kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką – 1 340,80 Lt (b. l. 11-12), atsakovas reikalaujamos sumos nesumokėjo, motyvuodamas tuo, kad jis iš įvykio vietos nepasišalino t.y., nepajuto kaip jo automobilis kliudė ir apgadino automobilį Volvo S60, v/n (duomenys neskelbtini), priklausantį S. M..
Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas atsakovo civilinės atsakomybės klausimas. Kaip minėta atsakovui buvo nutraukta administracinė byla dėl jo pasišalinimo iš įvykio vietos nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (b. l. 9-10). Atsakovas nebuvo baustas administracine tvarka už pasišalinimą iš įvykio vietos, nesant pakankamai įrodymų, kuriais remiantis galima būtų daryti kategorišką ir neginčijamą išvadą, kad atsakovas V. A. suvokė jog pasišalina iš įvykio vietos, su kuriuo buvo susijęs, siekdamas išvengti atsakomybės. Kaip žinia, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą galioja nekaltumo prezumpcijos principas, o nagrinėjant bylą civilinio proceso tvarka šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.).
Teismų praktikoje administracinės atsakomybės atsakovei netaikymas už pasišalinimą iš įvykio vietos negali būti vertinama aplinkybe, ribojančia teismo teisę vertinti byloje esančius įrodymus ir draudžiančia nustatyti aplinkybes, susijusias su draudiko teisės į regresą realizavimu. Atsakovui pasišalinus iš eismo įvykio vietos, ieškovas, nedalyvavęs nagrinėjant atsakovo administracinę bylą, turi teisę, vadovaudamasis Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu išmokėtą draudimo išmoką susigrąžinti iš atsakovo (Klaipėdos apygardos teismo 2012-01-23 nutartis civ. byloje Nr. 2A-198-159/2012).
Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą kad atsakovas pasišalino iš autoįvykio vietos- ieškovas įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus, atsakovas V. A. neįrodė, kad jis suvokė, jog pasišalina iš įvykio vietos, su kuriuo buvo susijęs (rungtyniškumo principas).
Administracinio teisės pažeidimo byloje 2013-06-05 rašytame paaiškinime atsakovas V. A. paaiškino, kad matyt nepastebėjo stovinčios mašinos ir ją užkabino. Garso nuo įvykio neišgirdo ir išvažiavo, išlipęs iš mašinos nežinojau ką daryti (admin. byla Nr. A26-8797-88/2013 b. l. 7).
Liudytoja M. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad į jai nuosavybės teise priklausantį automobilį Volvo savo automobiliu buvo atsitrenkęs atsakovas. Pagal automobilio apgadinimus atsakovas negalėjo negirdėti, kaip jo vairuojamas automobilis kliudė jos automobilį. Atsakovas jai sakė, kad po įvykio jis išsigando, nežinojo, ką daryti, todėl išvažiavo iš įvykio vietos. Kelių policijoje atsakovas aiškino kaip jis įvažiavo į jai nuosavybės teise priklausantį automobilį, sakė, kad po susidūrimo atsakovas buvo išlipęs iš savo automobilio, tačiau nežinojo, ką daryti (garso įrašas nuo 23:22 iki 36:16).
Iš to darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju visiškai įrodyta, jog atsakovas V. A. pasišalino iš autoįvykio vietos, todėl ieškovo reikalavimai yra tenkintini, nes, įvykus eismo įvykiui, bene svarbiausia su juo susijusio vairuotojo (eismo dalyvio) pareiga pagal Kelių eismo taisykles tampa nepasišalinti iš eismo įvykio vietos, pranešti policijai apie įvykį, taip pat bei imtis kitų veiksmų, išvardintų TPVCAPDĮ 12 str.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Tenkinant ieškinį bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo V. A. (CPK 93 str. 1 d.). Jas sudaro 72 Lt žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 268, 270, 279, 306-307 straipsniais,
n usprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovo ERGO Insurance SE, atstovaujamo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, kodas 302912288, naudai – 1 340,80 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt Lt 80 ct) žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-07-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72 Lt (septyniasdešimt du Lt) žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.