Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal O. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims- S. A.,B. B.,A. S. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

Šiuo metu kreipusis į Varėnos raj. 1-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo reikalų sutvarkymo, notarų biure buvo paaiškinta, kad yra praleidusi terminą palikimui priimti. Taip pat notaras Raimundas Miknevičius išdavė pažymą, kad nebuvo pradėtos turto paveldėjimo bylos mirus jos tėvukui B. R.,kadangi dėl palikimo priėmimo į notaro biurą biuro veiklos laikotarpiu niekas nesikreipė, palikimo nepriėmė, paveldėjimo teisės liudijimai nebuvo išduoti. Testamentų registre B. R. palikimo priėmimo faktas neįregistruotas. Kadangi nurodytas turtas iki mirties priklausė jos tėvukui B. R., jam mirus, galinti paveldėti palikėjui priklausantį turtą, nes esanti įstatyminė jo įpėdinė. Kiti pirmosios eilės įpėdiniai yra: S. A., gim. (duomenys neskelbtini). gyv.: (duomenys neskelbtini), B. B., gim. (duomenys neskelbtini). gyv.: (duomenys neskelbtini), A. S., gim. (duomenys neskelbtini). gyv.: (duomenys neskelbtini). Iš notaro išduotos pažymos yra aišku, kad jos seserys- S. A., B. B., A. S., į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė,bei jos , kaip įpėdinės,yra įtrauktos į bylą suinteresuotais asmenimis.

Jos seserys- S. A., B. B. ir A. S., kaip pirmosios eilės įpėdinės, į minėtą turtą nepretenduoja.Bendru jų sutarimu, nes gyvenusi arčiausiai, rūpinusis tėvuku jam esant gyvam, padėjusi jam prižiūrėti sodybą. Mirus tėvukui B. R., naudojusis ir valdžiusi jo paliktą turtą. Po tėvuko mirties ir toliau prižiūrėjusi sodybą (duomenys neskelbtini), mokėjusi su sodybos priežiūra susijusius mokesčius, sodinusi daržus, naudojusis sodo duodamais vaisiais ir atliekdavusi kitus priežiūros darbus. Po tėvuko mirties naudojusis sodyboje esančiais baldais, kitais namų apyvokos daiktais bei sodyboje buvusiais įrankiais bei žemės ūkio padargais. Jos iniciatyva buvo atlikti kadastriniai matavimai t.y. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, nekilnojamojo turto objektas: Žemės sklypas su statiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas su statiniais), adresas: (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu su prašymu kreipusis į Valstybės įmonę Registrų centro Alytaus filialą dėl minėto nekilnojamojo turto registre įregistravimo B. R. vardu nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą ( unikalus (duomenys neskelbtini)), šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).Tačiau šis prašymas VĮ Registrų centro buvo atmestas, nes nepateikusi notarinio liudijimo, kuris suteiktų jai teisę kreiptis dėl B. R. nuosavybės teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre ir paveldėti jo turtą.

Pagal LR Civilinio kodekso 5.50 str. bei 5.51 str. nuostatas laikoma, kad palikimas priimamas, kai įpėdinis faktiškai turtą pradeda valdyti, o ji turtą pradėjusi valdyti iš karto po tėvuko mirties, naudodamasi sodyba, paimdama jam priklausiusius daiktus, rūpindamasi palikimu. Ji kaip įpėdinis savo valią išreiškusi veiksmais, liudijančiais jos sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktiškai palikimą priėmusi ir tai reiškia, kad ji, kaip įpėdinis ,atliekanti veiksmus, kuriais nurodanti, jog siekianti įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Faktiškai iš karto pradėjusi valdyti paveldimą turtą ir taip savo valią išreiškusi aktyviais veiksmais.

Pati neturinti teisinio išsilavinimo, todėl nežinojusi, jog palikimą reikia priimti per įstatymo nustatytą terminą po palikėjo mirties kreipiantis su pareiškimu pas notarą,bei nežinojusi, kad testamentu palikto turto paveldėjimą reikalinga sutvarkyti per įstatymo nustatytą terminą. Terminas kreiptis į notaro biurą su prašymu priimti palikimą pasibaigęs (LR CK 5.50 str. 3 d.), todėl kreipusis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pateiktais mirties liudijimu patvirtinama,kad B. R. a.k(duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini),o jo sutuoktinė M. R. yra mirusi (duomenys neskelbtini) (b.l.5-7).

Pateiktais gimimo ir santuokos liudijimais patvirtinama, kad O. M. yra mirusio B. R. dukra,o S. A.,B. B. ir A. S. yra jos seserys(b.l.11-15).

B. R. (duomenys neskelbtini) surašytame ir (duomenys neskelbtini) patvirtintame testamente yra padarytas jo patvarkymas po mirties palikti gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus O. M. gyv. (duomenys neskelbtini).

2017-01-17 Varėnos raj.1-ojo notarų biuro pranešimu patvirtinama,kad po M. R. mirties (duomenys neskelbtini) ir B. R. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo bylos nebuvo vestos(b.l.17).

Pateiktu ūkininko pažymėjimu patvirtinama,kad O. M. ūkininkauja (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b.l.16).

Iš 2016-11-10 sudarytos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti,kad buvo atlikti B. R. gyvenamojo namo ir ūkinių pasatų kadastriniai matavimai,bei užsakymą apmatavimams pateikė bei už matavimus apmokėjo O. M.(b.l.19-30).

Pateikta AB „Rytų skirstomųjų tinklų“ atsiskaitymo knygele (b.l.31-33) patvirtinama,kad 2010-2014 m laikotarpiu buvo mokama už elektrą tiekiamą į B. R. gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini).

Įstatymas numato, kad paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 str. 1 d.). Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 str. I d.). Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 2, 3 d.). Palikėjo mirties dienai galiojo 1964 m Civilinis kodeksas, pagal kurio nuostatas buvo numatyta, kad palikimo priėmimo veiksmai atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str.). Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 str. 2 d., 1964 m. CK 588 str., CPK444 str. 2 d. 8 p.). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje (1964 m. 587 str. 2 d.) įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant įstatymo nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kilus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Įstatymas nenumato, kad faktiškas paveldimo turto valdymas, kuriuo priimamas palikimas, turi būti įformintas raštu ar notarine forma. Todėl įpėdinis, įrodinėdamas aktyvių veiksmų, išreiškiančių jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, atlikimo per terminą palikimui priimti aplinkybę, gali remtis visomis CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Pareiškėja O. M. būdama palikėjo pirmos eilės įpėdiniu pagal įstatymą, turinčiu teisę paveldėti, per įstatymo nustatytą terminą į notaro biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Savo valią priimti palikimą pagal įstatymą pareiškėja O. M. išreiškė aktyviais veiksmais, kurie patvirtina palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento.

Byloje nėra jokių įrodymų,kad šį palikimą būtų priėmęs koks nors kitas asmuo, pradėdamas jį faktiškai valdyti ar gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Iš surinktų įrodymų byloje visumos matyti, kad pareiškėja O. M. tėvo B. R. palikimą priėmė iš karto po jo mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti. Faktinis mirusios palikimo priėmimas yra patvirtinamas pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis,bei pateiktais rašytiniais įrodymais .

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Paveldėjimo teisės liudijimo gavimo ir nuosavybės teisių įgyvendinimo reikalu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. M. a.k(duomenys neskelbtini) po tėvo B. R. a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui,skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.