- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-24
- Bylos Nr.
- AN2-180-935/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04788-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės atstovo (toliau – Institucijos atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimu R. G. S. buvo nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, kadangi jis, būdamas UAB „J.“ vadovu, per ANK nustatytą terminą nepranešė, kas 2019 m. birželio 7 d. 14.50 val. naudojosi UAB „J.“ priklausančia transporto priemone Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuria buvo padarytas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimas, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 2 dalį. R. G. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta 225 Eur bauda.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 20 d. nutarimu panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimą ir R. G. S. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį nutraukė.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniame skunde Institucijos atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarimą ir palikti galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimą.
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ANK 623 straipsnyje yra numatyta, jog skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimas R. G. S. buvo išsiųstas 2019 m. rugsėjo 13 d. Taigi šis nutarimas įsiteisėjo 2019 m. spalio 2 d. R. G. S. skundą pirmosios instancijos teismui pateikė tik 2019 m. spalio 30 d., t. y., praėjus 28 dienoms po nutarimo įsitiesėjimo, nors pagal Lietuvos pašto duomenis nutarimas R. G. S. buvo įteiktas 2019 m. rugsėjo 18 d.
5. Institucijos atstovas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, tačiau apie tai, kaip numato 656 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatos, neinformavo nutarimą priėmusios institucijos atstovų. Šiuo atveju nėra aišku, kodėl buvo priimtas ir tenkintas R. G. S. atskirasis skundas dėl termino paduoti skundą atnaujinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartyje, kuria buvo atsisakyta priimti R. G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimo, buvo nurodyta, kad nutartis gali būti skundžiama per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos atskiruoju skundu, nors ANK 656 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per 7 dienas kalendorines dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. R. G. S. atskirasis skundas pirmosios instancijos teisme dėl atsisakymo priimti apeliacinį skundą buvo gautas tik 2019 m. gruodžio 31 d., t. y., praleidus 7 kalendorinių dienų terminą.
6. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 27 d. nutartimi atnaujino terminą apeliaciniam skundui paduoti, nurodydamas, jog apeliacinio skundo praleidimo priežastys, nurodytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, pripažintinos svarbiomis. Vis tik Institucijos atstovo įsitikinimu, R. G. S. nurodytos priežastys, dėl kurių jis praleido nutarimo paskundimo terminą, nelaikytinos svarbiomis.
7. Skunde aiškinama, jog UAB „J.“ 2019 m. birželio 10 d. buvo išsiųstas pranešimas su reikalavimu nurodyti asmens, kuris 2019 m. birželio 7 d. naudojosi transporto priemone, duomenis. Šis pranešimas adresatui buvo įteiktas 2019 m. birželio 21 d. R. G. S. 2019 m. liepos 8 d. elektroniniu paštu teiravosi, koks KET pažeidimas buvo padarytas, tačiau vairuotojo, kuris naudojosi automobiliu, duomenų nepateikė. R. G. S. 2019 m. liepos 9 d. elektroniniu laišku buvo dar kartą pareikalauta nurodyti asmens, valdžiusio transporto priemonę, duomenis, taip pat buvo nurodytas terminas, per kurį privalo būti pateikti reikalaujami duomenys, bei norma, kuria remiantis yra prašoma pateikti informaciją. Iki 2019 m. liepos 11 d. jokio atsakymo iš UAB „J.“ atsakingo asmens nebuvo gauta, todėl UAB „J.“ vadovui R. G. S. 2019 m. liepos 11 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. Tik surašius administracinio nusižengimo protokolą, R. G. S. pateikė reikalaujamus duomenis.
8. Institucijos atstovas teigia, kad pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog dar iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo R. G. S. buvo žinoma, kas iš tikrųjų pastatė automobilį draudžiamoje zonoje, yra nepagrįsti. Pažymi, jog iš policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad 2019 m. birželio 7 d. 15.57 val. buvo gautas pranešimas, jog P. Vileišio g. 33, Vilniuje, pranešėja reikalauja policijos pareigūnų, nes jai yra išrašyta bauda, o kitoms transporto priemonėms ne. Pranešėjos automobilio valstybinis numeris – (duomenys neskelbtini) Į įvykį reagavę policijos pareigūnai informacijos apie patikrinimą langelyje parašė „pabendrauta su pranešėja, paaiškinta, kur kreiptis dėl išrašyto šaukimo, moteris nuraminta.“. Taigi pagal paminėtus duomenis teisės pažeidimą padaręs asmuo nebuvo identifikuotas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Institucijos atstovo apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartyje neteisingai nurodė atskirojo skundo padavimo terminą, neišsiuntė 2020 m. sausio 27 d. nutarties, kuria buvo nepagrįstai nutarta atnaujinti skundo padavimo terminą ir priimti R. G. S. skundą, Institucijai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šie faktai nėra pagrindas naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarimą, kadangi realiai jokios proceso dalyvių teisės nebuvo pažeistos. Čia pažymėtina ir tai, kad Institucija buvo informuota apie R. G. S. skundo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimo nagrinėjimą, Institucijos atstovas turėjo teisę dalyvauti skundo nagrinėjime bei išsakyti institucijos poziciją minėtais klausimais, tačiau šia teise nesinaudojo. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimas R. G. S. buvo išsiųstas 2019 m. rugsėjo 13 d. Apeliacinės instancijos teismui pateiktoje byloje užfiksuoti duomenys leidžia daryti išvadą, kad aptariamas 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimas R. G. S. iš tikrųjų buvo išsiųstas 2019 m. rugsėjo 17 d.
10. ANK 431 straipsnio 1 dalyje yra numatyta transporto priemonės savininko (valdytojo) atsakomybė už SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą. SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.
11. Teismų praktikoje pripažįstama, kad SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga kyla tais atvejais, kai: a) transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone; b) toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu; c) transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, t. y. jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N63-523/2010 ir kt.). Čia pažymėtina, jog teismų praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad transporto priemonės savininko (valdytojo) pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių bei žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn KET pažeidusius asmenis. Transporto priemonės savininkas turi pareigą žinoti, koks asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-2013). Apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad nagrinėjamu atveju buvo susidariusi situacija, kai R. G. S. kilo pareiga, numatyta SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje, kurią jis privalėjo vykdyti, tačiau nevykdė.
12. Iš pranešimo dėl užfiksuoto KET pažeidimo turinio matyti, kad jame buvo nurodyta, jog transporto priemonė Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 7 d. 14.50 val. buvo pastatyta pažeidžiant KET 150.5 punkto reikalavimus. Šiame pranešime taip pat buvo nurodyta, kad tuo atveju, jeigu pažeidimą padarė ne transporto priemonės savininkas (valdytojas), reikia nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tuo metu valdė ar naudojosi konkrečia transporto priemone. Iš esmės tokio paties turinio pranešimas 2019 m. birželio 10 d. buvo išsiųstas UAB „J.“. Ginčo, kad R. G. S. gavo šį pranešimą, nekyla. Šiame pranešime buvo išaiškinta ir tai, kad, vadovaujantis ANK 611 straipsnio nuostatomis, atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone.
13. UAB „J.“ vadovas R. G. S. 2019 m. liepos 8 d. elektroniniu paštu kreipėsi į policijos įstaigą ir nurodė, jog gautame pranešime nėra nurodyta, koks KET pažeidimas buvo padarytas, taip pat jis paaiškino, kad tuo pačiu metu toje pačioje vietoje stovėjo ir kitos transporto priemonės, tačiau pranešimas apie pažeidimą buvo paliktas tik ant įmonei priklausančio automobilio, apie susidariusią situaciją iš karto buvo informuoti policijos pareigūnai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog iš R. G. S. elektroninio laiško turinio akivaizdžiai matyti, kad jis suprato, kokio pažeidimo aplinkybes yra siekiama išsiaiškinti, nes žinojo konkrečios situacijos aplinkybes, taip pat jis žinojo, kas konkrečiu metu naudojosi įmonei priklausančiu automobiliu. Vis tik R. G. S. nepateikė reikalaujamų duomenų, t. y., nenurodė jokių jam žinomų duomenų apie asmenį, kuris 2019 m. birželio 7 d. 14.50 val. naudojosi įmonei priklausančia transporto priemone. R. G. S. 2019 m. liepos 9 d. elektroniniu paštu dar kratą buvo pareikalauta per tris darbo dienas, kaip tai numatyta ANK 611 straipsnio 2 dalyje, pateikti asmens, galimai padariusio pažeidimą, duomenis, tačiau R. G. S. teisės aktuose numatytos pareigos vis tiek neįvykdė. Pažymėtina, jog iš R. G. S. paaiškinimų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jis tuo metu, kai gavo pranešimą, kuriame buvo prašoma informuoti apie asmenį, kuris konkrečiu metu naudojosi įmonei priklausančiu automobiliu, žinojo, kas konkrečiu metu naudojosi šiuo automobiliu. Taigi, įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog R. G. S. suvokė, jog privalo elgtis taip, kaip numatyta teisės aktuose, jis turėjo objektyvią galimybę šią pareigą įvykdyti, tačiau sąmoningai pasirinko jos nevykdyti. R. G. S. 2019 m. liepos 15 d. elektroniniu paštu pateikti paaiškinimai, kad pats pažeidimą padaręs asmuo įvykio dieną į įvykio vietą kvietė policijos pareigūnus ir ketina atvykti į policiją išsiaiškinti aplinkybių, nevertintini kaip tinkamas pareigos vykdymas.
14. Teiginiai, jog asmens, kuris 2019 m. birželio 7 d. 14.50 val. neleistinoje vietoje pastatė UAB „J.“ priklausančią transporto priemonę Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys policijos pareigūnams ir taip buvo žinomi ar galėjo būti nesudėtingai nustatyti, yra nepagrįsti. Iš tikrųjų iš ataskaitų žiūryklėje užfiksuotų duomenų matyti, jog tą pačią dieną, kai buvo užfiksuotas KET pažeidimas, t. y., 2019 m. birželio 7 d. 15.57 val. į Bendrąjį pagalbos centrą kreipėsi P., kuri pageidavo, jog į įvykio vietą atvyktų policijos pareigūnai, kadangi jai yra „išrašyta bauda, o kitoms transporto priemonėms ne“. Ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys taip pat patvirtina, kad į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnai pranešėjai paaiškino, kur reikia kreiptis dėl išrašyto pranešimo dėl užfiksuoto KET pažeidimo. Vis tik ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys nėra pagrindas tvirtinti, kad R. G. S., gavus pranešimą, kuriame buvo prašoma nurodyti asmenį, kuris konkrečiu metu naudojosi įmonei priklausančiu automobiliu, nebekilo pareiga nurodyti jam žinomus ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis. Pažymėtina, jog ANK 611 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad pareigūnui turi būti nurodoma asmens, kuris naudojosi ar valdė transporto priemonę vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo data, gyvenamoji vieta, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo data, numeris ir dokumentą išdavusi institucija. Akivaizdu, jog iš ataskaitų žiūryklėje užfiksuotų duomenų buvo galima nustatyti tik asmens, kuris tikėtina paliko stovėti automobilį neleistinoje vietoje, pavardę bei telefono numerį, kuriuo buvo kreiptasi į Bendrąjį pagalbos centrą (asmens telefono numeris nėra priskiriamas prie duomenų, kurie privalo būti nurodomi pareigūnui), tačiau kiti pažeidimą padariusio asmens duomenys, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti KET pažeidimą galimai padariusį asmenį, ataskaitų žiūryklėje neatsispindi. Iš R. G. S. susirašinėjimo su policijos pareigūne turinio matyti, jog jis turėjo objektyvią galimybę nurodyti tiek pažeidimą galimai padariusio asmens vardą, tiek jo asmens kodą, tiek deklaruotą gyvenamąją vietą, tačiau, kaip jau minėta anksčiau, jam žinomų duomenų tyčia nenurodė, kas, be jokios abejonės, apsunkino pažeidimo tyrimą. Jam žinomus duomenis pažeidėjas nurodė tik po to, kai buvo surašytas ir išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas. Duomenų, kad V. P. kreipėsi į policijos įstaigą dėl 2019 m. birželio 7 d. transporto priemone Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryto pažeidimo, nėra. Pastebėtina, kad iš R. G. S. susirašinėjimo su policijos pareigūne turinio matyti, jog neįvardijamas asmuo, kuris naudojosi transporto priemone, tik ketina atvykti į policijos įstaigą ir išsiaiškinti aplinkybes. Taigi V. P. iki 2019 m. liepos 15 d. 14.23 val., kai R. G. S. nurodė jos duomenis, nebuvo identifikuota kaip asmuo, kuris nusižengimo padarymo metu valdė UAB „J.“ priklausančią transporto priemonę. Aplinkybę, kad pažeidimą padaręs asmuo nebuvo identifikuotas, patvirtina ir Administracinių nusižengimų išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad V. P. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu dėl 2019 m. birželio 7 d. ant vejos palikto automobilio, priklausančio UAB „J.“, buvo surašytas tik 2019 m. liepos 15 d., t. y., po to, kai pažeidėjos duomenis elektroniniu paštu nurodė R. G. S.. Taigi R. G. S. delsimas per įstatyme nustatytą terminą pateikti duomenis, t. y. sąmoningas nustatytos pareigos nevykdymas, trukdė operatyviai nustatyti ir nubausti asmenį padariusį teisės pažeidimą.
15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog, esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo tvirtinti, kad R. G. S. nubaudimas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį yra vertintinas kaip neteisėtas, nepagrįstas bei neteisingas. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarimas yra naikintinas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas, todėl jis paliktinas galioti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarimą ir palikti galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.