Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2015-02-23 · Civilinė byla Nr. 2-26-772/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-02-24Šiaulių apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-02-23Šiaulių apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2015-05-18Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-23
Bylos Nr.
2-26-772/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-04968-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Stubrys
Ieškovas
V. K.
Atsakovas
Tyrelio medžiotojų
Trečiasis asmuo
AB ,,Lietuvos paštas“
Kategorijos
  • 30.12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-26-772/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04968-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 30.12.1.; 42.10.; 41.; 43.2.; 51. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 23 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,posėdžio sekretorė Erika Andrulienė,

dalyvaujant ieškovui V. K. ir atstovui adv. M. Bakanui, bei atsakovo atstovams adv. V. Volkovienei ir A. J., neatvykus trečiojo asmens atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui Tyrelio medžiotojų būreliui dėl dokumentų pateikimo, trečiasis asmuo AB ,,Lietuvos paštas“.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas 2013-07-11 kreipėsi į teismas su ieškiniu dėl atsakovo įpareigojimo pateikti atitinkamus dokumentus.

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis kaip Tyrelio medžiotojų būrelio revizijos komisijos narys negauna susipažinimui reikalingų dokumentų.

Savo prašymą ieškovas grindė LR Asociacijų įstatymo 13 str. 4 d. 3 p. Kadangi prašomi dokumentai jam per įstatymo nustatytą terminą nebuvo pateikti, ieškovas manė, kad būrelio primininkas pažeidinėja LR Asociacijų įstatymą ir ieškovo, kaip būrelio nario, teises.

Vadovaujantis LR CK 1.125 str, LR CPK 5 str., 79 str., 88 str., 93 str. 1 d., 135 str., 285 str., LR Asociacijų įstatymo 13 str. 4 d. 3 ?., ieškovas teismo prašė:

1. Ieškinį tenkinti ir įpareigoti atsakovą Tyrelio medžiotojų būrelį pateikti ieškovui nurodytų dokumentų kopijas už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-05-02.

2. Priteisti iš atsakovo Tyrelio medžiotojų būrelio ieškovui V. K. bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovas ir jo atstovas 2015-02-03 teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsisako visų likusių pagrindinių ieškinio reikalavimų, kadangi jie bylos nagrinėjimo metu buvo patenkinti. Taip pat nurodė, kad tam įtakos turėjo ir dar anksčiau teismui pateiktas atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų atsakovui. Tačiau ieškovas prašė teismo priteisti jam iš atsakovo visas dėl bylinėjimosi patirtas išlaidas, nurodydamas, jog šiam reikalavimui patenkinti yra pateikti ir rašytiniai įrodymai.

Atsakovo atstovai dėl ieškovo atsisakymo nuo likusios dalies ieškinio reikalavimų neprieštaravo. Tačiau papildomai nurodė, kad ieškovo ieškinys atsakovui buvo visiškai nepagrįstas. Mano, jog pats atsakovas piktnaudžiavo savo teisėmis, o būrelio vadovas priešingai stengėsi įgyvendinti ieškovo teises. Esą šią aplinkybę esą patvirtina tai, jog ieškovui buvo siūloma atvykti į valdybos posėdį ir susipažinti su pateiktame prašyme nurodytais dokumentais. Be to atsakymas ieškovui į pateiktą prašymą buvo išsiųstas paštu, nors dokumentai liko neįteikti. Mano, kad šiuo atveju nekyla ne tik pašto atsakomybė, bet ir atsakovo, kadangi dokumentai buvo siunčiami ieškovo nurodytu adresu. Nors ieškovas prašė iš atsakovo nurodytų dokumentų kopijų iš atsakovo, tačiau ieškovas privalėjo iš anksto susimokėti už šią paslaugą nustatyta tvarka. Teigė, jog remiantis liudytojų parodymais matyti, kad ieškovui susipažinimui dokumentai buvo vežami net į jo darbovietę, nors jų buvo nuvežta tik dalis, tačiau kitų dokumentų atsakovas negalėjo pateikti nes jie buvo perduoti jo priežiūrą vykdančiai aplinkos apsaugos agentūros padaliniams. Atsakovo atstovai mano, kad nėra teisinio pagrindo remtis ieškovo pakviestų liudytojų parodymais, kadangi šie asmenys yra išbraukti iš būrelio narių sąrašo. Teigė, kad kai kuriems būrelio nariams nepatiko dabar ir anksčiau išrinkto pirmininko įvedami nauji pokyčiai būrelio veikloje. Nurodė, kad dabartinis būrelio primininkas yra renkamas vadovu jau trečia kadenciją, o tai įrodo, kad kiti būrelio nariai juo pasitiki. Be to paskutinio susirinkimo metu už esamo pirmininko kandidatūrą balsavo ir pats ieškovas. Teigė, kad pats ieškovas piktnaudžiavo savo teisėmis, dėl to jam skirtina bauda, o atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kadangi jo ieškinys nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Likusioje dalyje ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, o kitoje dalyje byla nutrauktina.

Dėl ieškovo atsisakymo nuo pagrindinių ieškinio reikalavimų.

CPK 135 straipsnio 1 dalis numato kiekvieno ieškinio turinį. Civilinio proceso operatyvumo principas sąlygoja tokį teisinį reglamentavimą, pagal kurį išvestiniai civilinės bylos klausimai turi būti galutinai išsprendžiami toje pačioje civilinėje byloje. Antai, CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas nurodo, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodymas apie teismo išlaidų paskirstymą. Iš to seka, kad išvestiniai iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku. CPK 79 str. 1 d., 88 straipsnyje įtvirtintos procesinės teisės normos, skirtos sureguliuoti procesinius teisinius santykius, susijusius su išlaidų paskirstymu išnagrinėtoje byloje. Taigi, reikalavimai, reiškiami šio straipsnio pagrindu yra procesinio teisinio, bet ne materialinio teisinio pobūdžio. Remdamasi išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje CPK 88 ir 98 straipsnio pagrindu negalima. Šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimamas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės.

Ieškinyje turi būti nurodyti ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas (CPK 135 str. 1 d. 2 ir 4 p.). Ieškinio pagrindas yra aplinkybės, kuriomis ieškovas pagrindžia savo reikalavimą. Tai yra faktinio pobūdžio aplinkybės, o ne įstatymai ar faktinių aplinkybių teisinė kvalifikacija (Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovui nėra uždrausta ieškinyje nurodyti, jo nuomone, taikytinus įstatymus, kvalifikuoti faktines aplinkybes pagal tas normas, kurias jis pageidauja taikyti, pateikti su tų normų taikymu susijusius teisinius argumentus. Šios aplinkybės yra ne fakto, o teisės klausimai ir spręstini teismo. Tai reiškia, kad teismas, pagal ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, savarankiškai atlieka faktų teisinį kvalifikavimą, parenka ginčo santykius reguliuojantį įstatymą, teisiniais argumentais atskleidžia taikomo įstatymo nuostatos prasmę.

Šioje byloje ieškovas kaip būrelio narys ir buvęs revizijos komisijos narys pradiniu ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovą pateikti 15 skirtingų dokumentų susijusių su atsakovo veikla. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas 2014-05-26 pareiškimu atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, kadangi jie iš dalies buvo patenkinti, tačiau palaikė likusius ieškinio reikalavimus (T.1, 181-182 b.l.). Vėliau ieškovas teismo posėdžio metu jau nurodė, kad pareiškime dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo yra įsivėlusi ir rašybos klaida, kuri turi įtakos tik atsisakymui iš dalies nuo ieškinio reikalavimų. Po to 2015-02-03 pareiškimu teismui teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad atsisako ir likusios dalies ieškinio reikalavimų atsakovui, tačiau prašė teismo išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Kadangi ieškovas atsisako visų pagrindinių ieškinio reikalavimų atsakovui dėl to teismas laiko, jog toliau byloje nekyla teismui poreikis vertinti ieškovo nurodyto juridinio ir teisinio ieškinio pagrindo ir todėl plačiau dėl jo nepasisako.

Atskirai pažymėtina, kad dispozityvumo principo esmė civiliniame procese pasireiškia tuo, kad civilinis procesas prasideda ir gali baigtis šalies iniciatyva. Ieškinio ar dalies ieškinio reikalavimų atsisakymas yra viena iš nedaugelio ieškovo procesinių teisių (CPK 42 str.), kurių įgyvendinimas reiškia ir dispozityvumo principo įgyvendinimą. CPK 140 str. 1 d. numato ieškovo teisę atsisakyti ieškinio ar dalies ieškinio reikalavimų. Kaip jau teismas yra nurodęs ieškovas 2013-07-11 pateikė teismui ieškinį, kurį teismas tą pačią dieną priėmė ir išsiuntė atsakovui procesinius dokumentus nurodydamas per 14 d. terminą pateikti teismui atsiliepimą. Ieškovas 2015-02-03 teismo posėdžio metu pareiškė, kad faktiškai visi jo ieškinio reikalavimai yra patenkinti po bylos iškėlimo teisme, todėl jis jų atsisako ir prašė teismo priimti jo atsisakymą nuo ieškinio. Tuo pačiu teismas konstatuoja ir laiko pagrįstu, jog ieškovas atsisako pagrindinių ieškinio reikalavimų atsakovui kuomet buvo patenkintas ieškinio dalykas. Tam įtakos turėjo bylos nagrinėjimo metu ir teismo priimti procesiniai sprendimai (T.2, 114, 122 b.l.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo pareiškimas dėl atsisakymo nuo ieškinio reikalavimų atsakovui tenkintinas, kadangi jis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Papildomai pažymėtina, kad ieškovas negalės ateityje vėl kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu.

Todėl toliau išspręstinas klausimas dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidos priteisimo iš atsakovo (CPK 94 str. 1d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovui priteisimo iš atsakovo.

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šioje byloje priėmus ieškovo atsisakymą nuo pagrindinių ieškinio reikalavimų, tenkintinas iš dalies ieškovo reikalavimas atsakovui dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Dėl to iš atsakovo ieškovui priteistina turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui 567,37 Eur suma (41,71 Eur (144,00 Lt) žyminio mokesčio ir 525, 66 Eur (1 815,00 Lt) išlaidų už advokato paslaugas) (CPK 88 str. 1d. 6p., 94 str. 1d., 98 str. 2 d. ir LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintos rekomendacijos Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas).

Vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 3 p. bei 96 str. 2 d., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamos 9,26 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Naujasis CPK atvėrė galimybę bylinėjimosi išlaidomis pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai nurodytos įstatyme, bet ir visas kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tai sudaro sąlygas bylinėjimosi išlaidomis pripažinti, pavyzdžiui, ekspertų išvadą, įrodymų gavimo ir pateikimo teismui išlaidas (antstolių atlikto faktų konstatavimo išlaidas, dokumentų gavimo ir vertimo išlaidas ir kt.), išlaidas kitų atstovų (auditorių, buhalterių, mokesčių konsultantų ar kitų sričių specialistų) pagalbai apmokėti ir kitas išlaidas.

Tam, kad įstatyme tiesiogiai neįvardytos išlaidos būtų pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jos turi atitikti du CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytus vertinamuosius kriterijus: jos turi būti būtinos, ir jos turi būti pagrįstos.

Kalbant apie pirmąjį kriterijų, pasakytina, kad teismas turi įvertinti, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be šių išlaidų, ar šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis ir neprotingas. Antrasis kriterijus reiškia, kad išlaidas būtina pagrįsti, t. y. įrodyti. CPK komentare ir 2003 metų civilinio proceso teisės vadovėlyje kategoriškai teigiama, kad šios išlaidos turi būti pagrįstos rašytiniais įrodymais. Dažniausiai finansines operacijas patvirtina būtent rašytiniai įrodymai. Tačiau vis dėlto reikia atkreipti dėmesį, kad įstatymas kategoriškai nereikalauja ,,kitų“ bylinėjimosi išlaidų pagrįsti tik rašytiniais įrodymais. „Kitomis išlaidomis“ taip pat pripažintinos ir šalies turėtos išlaidos dėl procesinių dokumentų vertimo gali būti priskiriamos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, numatytų CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Teismas, nagrinėdamas šių išlaidų priteisimo klausimą, turi įvertinti, ar šios išlaidos yra būtinos ir racionalios, ar jos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. mokėjimo dokumentais (PVM sąskaitomis - faktūromis, kvitais ir kt.).“ (Teismų praktika, 2005, Nr. 23). Ieškovas būtent pateikė teismui rašytinius įrodymus dėl išlaidų turėtų už byloje esančių dokumentų kopijavimo paslaugas. Pažymėtina, kad nors paties atsakovo veiksmai lėmė tai, jog ieškovas turėjo kreiptis į teismą, tačiau dėl to, kad ieškovas norėjo gauti byloje esančių dokumentų kopijas ieškovas neprivalo šių išlaidų atlyginti ( T.2, 127, 131 b.l.). Tokia teismo išvada grindžiama tuo, kad nors pats ieškovo ieškinio reikalavimas atsakovui grindžiamas dėl kopijų pateikimo, tačiau pirmiausia, teismas juos išsireikalavo iš atitinkamų įstaigų arba išdavė ieškovui teismo liudijimus dėl teisės susipažinti su pageidaujamais dokumentais. Antra, ieškovui nebuvo jokio poreikio prašyti teismo padaryti šių dokumentų kopijų, nes jam nebuvo jokių kliūčių susipažinti su byloje pateiktais dokumentais. Todėl visos šios ieškovo išlaidos iš atsakavo nepriteistinos (CPK 96 str. 5d.).

Tenka pastebėti, kad civilinio proceso išlaidos - tai ne tik šalių, bet ir valstybės išlai­dos visai teisingumo vykdymo sistemai. Todėl būtina protingai elgtis kilus ginčui, o ne skatinti tolimesnį šalių bylinėjimąsi suvokiant, kadangi tai veda tik prie šių išlaidų didėjimo. Todėl teismas konstatuoja, kad ir kita bylos šalis turi prisiimti visas iš jos netinkamų veiksmų kylančias pasekmes. Be to teiginys, jog teisingumas „kainuoja“, nėra vien tik posakis be turinio. Aišku viena - visos aukščiau įvardytos išlaidos egzistuoja ir kasmet jos ne mažėja, o didėja. Teismas remdamasis savo ankstesne praktika konstatuoja, kad ir bylinėjimosi išlaidos negali būti priemone pasipelnyti pralaimėjusios šalies sąskaita.

Dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.).

Atsakovas atsiliepime į ieškovo ieškinį prašė teismo pripažinti, kad V. K. nuolat piktnaudžiauja savo teisėmis, o tuo pačiu teikia teismui nepagrįstą ieškinį, dėl to jam galima skirti baudą pagal CPK 95 str. nuostatą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 7 straipsnio 2 dalyje byloje dalyvaujantys asmenys įpareigojami procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti jomis. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis kaip neteisėtas veiksmas (neveikimas) gali sukelti įvairaus pobūdžio negatyvius teisinius padarinius. Tačiau CPK 95 straipsnyje „Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės“ expressis verbis paminėti tik du iš jų. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė reikalauti atlyginti nuostolius, o pagal šio straipsnio 2 dalį teismui suteikiama teisė skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu.

Civilinio proceso teisės doktrinoje pažymima, kad reikalavimas atlyginti dėl piktnaudžiavimo procesu padarytus nuostolius gali būti vertinamas ir kaip savarankiškas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimas. Pagal CK 1.137 straipsnio 1 ir 3 dalis žala, padaryta pažeidžiant draudimą piktnaudžiauti teisę į gynybą, atlyginama vadovaujantis deliktinės civilinės atsakomybės taisyklėmis. Materialiuoju atžvilgiu atlyginimui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis tiesiogiai taikomos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę.

Visų pirma įstatymas numato, kad reikalavimas šaliai atlyginti piktnaudžiaujant procesu padarytus nuostolius neprivalo būti reiškiamas toje pačioje byloje.

Pastebėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, jog CPK 95 straipsnio 1 dalies taikymas reiškia deliktinės atsakomybės taikymą, kuris galimas tik esant sąlygoms, nustatytoms CK 6.246 - 6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys ir žala).

LR CK 1.5 str.1d. nurodo, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Šio straipsnio 4 dalis teismą įpareigoja aiškinti ir taikyti įstatymą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nors ieškovas pareiškęs teisme ieškinį atsakovui kėlė analogiškus klausimus, kuriuos jis buvo pateikęs ir atskirai atsakovui ar ikiteisminio tyrimo institucijoms (T.1, 109,111, 160-163, 168-169 b.l.), tačiau jo teisė kreiptis į teismą irgi išlieką. Tenka pastebėti, kad ginčas teisme tarp šalių tęsėsi ilgokai nuo 2013-07-11 iki 2015-02-23, tačiau tam įtakos turėjo ir paties ieškovo veiksmai (T.1, 84-85, 145 b.l.). Duomenų, kad būti kiti ieškiniai tarp tų pačių šalių dėl analogiškų ieškovo reikalavimų šiame ar kituose teismuose irgi nėra. Nors ieškovas bylos nagrinėjimo metu vis pateikdavo papildomus prašymus teismui, tačiau iš esmės tai buvo reikalavimai tik dėl naujų įrodymų pateikimo ar papildomų ieškovo paaiškinimų, kurie kaip jau yra nurodęs teismas, toliau nenagrinėtini (CPK 140 str. 1d.). Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad esant asmeniškai priešiškiems V. K. ir būrelio pirmininko A. J. tarpusavio santykiams, jie negali būti pagrindu juos laikyti ieškovo piktnaudžiavimu byloje.

Iš būrelio pirmininko paaiškinimų teismui dėl atsakymų ieškovui ir pastarojo veiksmų dėl būrelio valdymo organų priimamų sprendimų matyti, kad būrelis turi daug spręstinų klausimų. Todėl atsižvelgiant į tai, kad vienas iš būrelio narių, buvęs revizijos komisijos narys valdžios įstaigoms ir institucijoms ar teismui reiškia iš dalies pagrįstus reikalavimus, leidžia daryti išvadą, jog būrelis visada gali savo teises ginti kitais savarankiškai būdais. Todėl atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo trukmę, ieškovo pareikštų reikalavimų esmę ir teismui nenustačius ieškovo kaltų veiksmų sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, atmestinas atsakovo prašymas skirti V. K. baudą (CPK 95 str. 2d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 140 str. 1d., 293 str. 1d. 4 p., 290-292 str.,

nutaria:

1. Priimti ieškovo V. K. atsisakymą nuo pagrindinių ieškinio reikalavimų atsakovui Tyrelio medžiotojų būreliui ir šioje dalyje bylą nutraukti.

2. Tenkinti visiškai ieškovo V. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Tyrelio medžiotojų būrelis (į. k. 191533938) priteisimo.

3. Priteisti ieškovui V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Tyrelio medžiotojų būrelio (į.k. 191533938) 567,37 Eur suma (penkis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 37 euro centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

4. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5560) iš atsakovo Tyrelio medžiotojų būrelio (į. k. 191533938) 9,26 Eur (devynis eurus 26 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylos dalyviams.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas Stubrys