Kauno apygardos teismo nutartis

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti negaliojančiais Alytaus apskrities viršininko įsakymus bei sandorius dėl žemės, į kurią pareiškėjai O. Ž. atkurtos nuosavybės teisės, kadangi šiais aktais bei sandoriais buvo pažeistos trečiojo asmens A. T. teisė į nuosavybės teisių atkūrimą natūra.

Šalies argumentai

Pareiškėjos (atsakovės) Ž. A. ir O. Ž. 2013 m. sausio 21 d. kreipėsi į teismą su prašymu ir prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-408-179/2011 bei pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą – netaikyti restitucijos arba konstatuoti, kad atsakovių ginčo žemė yra įsiterpusi į V. M. žemę ne 2,42 ha, o – 1,8277 ha (VII t. b. l. 1-8). Nurodė, kad sugretinus civilinės bylos duomenis ir 2012 m. gruodžio 21 d. iš Lietuvos centrinio ypatingojo archyvo gautus duomenis, ir juos 2013 m. sausio 9 d. atestuotam matininkui (UAB „Pasoda“) kartografavus paaiškėjo, jog teismo konstatuotas 2,42 ha atsakovių žemės patekimas į V. M. valdytą žemę yra neteisingas. Pagal matininkų atliktą duomenų sugretinimą, į V. M. valdytą nuosavybę patenka ne 2,42 ha, o 1,8277 ha atsakovių žemės sklypo. Tai yra esminės aplinkybės, kurios egzistavo bylos nagrinėjimo metu, tačiau atsakovėms nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos, kadangi jos neturėjo archyvo duomenų ir nebuvo atliktas sklypų sugretinimas.

Šalies argumentai

Pareiškėjos nurodė, kad aplinkybė, jog nuosavybės teise priklausantis namas nepatenka į V. M. buvusią žemės valdą, joms tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui, tačiau teismas konstatavo, kad tai paneigia byloje esantys duomenys, kuomet pareiškėjų 2012 m. gruodžio 21 d. iš archyvo gautoje pažymoje nėra jokių naujų duomenų. Byloje esanti Centrinio archyvo pažyma patvirtina tokius pačius duomenis, kad V. M. nuosavybės teise turėjo 2 žemės sklypus gretimuose (duomenys neskelbtini) ir Kabinių kaimuose. Iš Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 8 d. posėdžio protokolo matyti, kad teismui pareiškėjų atstovė Z. Malova teikė archyvo pažymą apie V. M. valdytą žemę, tačiau teismas ją atsisakė priimti, nes nuosavybės teisių atkūrimas į V. M. turėtą žemę nebuvo ginčijamas. Atsižvelgęs į nurodytą, teismas sprendė, kad pareiškėjos ne tik neįrodė, jog dokumentų, kuriuos pateikė prašydamos atnaujinti procesą, negalėjo gauti iš archyvo nagrinėjant bylą, tačiau priešingai, bylos duomenimis įrodyta, kad duomenys apie V. M. valdytą žemę tiek (duomenys neskelbtini), tiek Kabinių k. buvo žinomi ir bylos nagrinėjimo metu.

Atsakovės Ž. A. ir O. Ž. atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti 2013 m. sausio 21 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės nėra naujos ir buvo žinomos jau bylos nagrinėjimo metu. Naujos esminės faktinės bylos aplinkybės yra būtent duomenys apie sklypo ribą, jos vietą, kuri paaiškėjo iš specialisto atlikto planų ir archyvo duomenų sugretinimo, o ne apie tai, kad V. M. valdė nuosavybę dviejuose – (duomenys neskelbtini) ir Kabinių – kaimuose. Tik 2013 m. sausio 9 d. specialistui atlikus sugretinimą byloje esančių duomenų su 2012 m. lapkričio 26 d. VĮ Valstybės žemės fondo pateiktomis Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) ir Kabinių kaimų kartografavimo ribomis, žemės teritorijos planais ir eksplikacijomis bei remiantis minėta 2012 m. gruodžio 21 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma, buvo nustatyta aplinkybė, kad civilinėje byloje nurodytos V. M. valdytos nuosavybės ribos, pažymėtos žemėtvarkos tarnybos parengtuose dokumentuose, kuriais rėmėsi teismas spręsdamas dėl restitucijos masto, neatitinka tikrovės ir V. M. valdyta nuosavybė į atsakovėms priklausantį žemės sklypą įsiterpusi ne 2,42 ha. o ženkliai mažiau – 1,8277 ha. Taigi, naujų faktinių aplinkybių esmė yra ne pats V. M. valdytos žemės administracinis priskyrimas vienam ar kitam kaimui, o kartografavimo (sugretinimo) būdu nustatytos tiksliosios iki nacionalizacijos buvusio savininko sklypo ribos ir jų sugretinimas su atsakovėms šiuo metu priklausančio žemės sklypo ribomis. Tokį sugretinimą gali atlikti tik specialistas, atestuotas matininkas;

2. Naujai paaiškėjusių faktinių bylos aplinkybių negalima sutapatinti su dokumentais, kurie tokias aplinkybes pagrindžia. Faktinės aplinkybės yra objektyvios tikrovės reiškiniai, o duomenys apie juos gali būti gaunami iš įvairių šaltinių. Šiuo atveju įrodinėjama naujai paaiškėjusi faktinė aplinkybė yra tai, kad tiksliai, remiantis archyviniais duomenimis ir Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) ir Kabinių kaimų kartografavimo ribomis, žemės teritorijos planais ir eksplikacijomis, sugretinimo būdu nustatyta iki nacionalizacijos buvusio savininko sklypo riba yra konkrečioje vietoje, ir tai lemia, kad buvusio savininko sklypas į mūsų sklypą yra įsiterpęs mažiau, nei nustatė teismas priimdamas sprendimą taikyti restituciją. Taigi, aplinkybė yra duomenys apie tikslią sklypo ribą, šie duomenys egzistavo bylos nagrinėjimo metu, tačiau nebuvo žinomi nei bylą nagrinėjančiam teismui, nei pareiškėjoms;

3. Spręsdamas, ar pareiškėjos (atsakovės) galėjo 2011 m. pabaigoje gavusios archyvo pažymą apie V. M. valdytą žemę, suprasti, kad byloje esantis žemėtvarkos tarnybos paruoštas projektas yra klaidingas ir netikslus, teismas turėjo vadovautis apdairaus asmens principu. Nurodo, kad pareiškėjos nėra žemėtvarkos specialistės, neturi specialiųjų matininko žinių, byloje buvo pateikta Nacionalinės žemės tarnybos informacija apie sklypų ribas ir persidengimą, todėl net ir gavus archyvo duomenis neturėjo galimybės ir iš jų nebuvo galima reikalauti suprasti, kad byloje remiamasi klaidingai nustatyta žemės sklypo riba ir todėl reikalaujama grąžinti į valstybinės žemės fondą daugiau, nei priklauso. Be to, 2011 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio metu priimtas procesinis sprendimas atmesti pareiškėjų atstovės Z. Malovos prašymą prijungti archyvo duomenis motyvuojant, kad šie duomenys nėra susiję su byla ir bylos nagrinėjimui nereikšmingi, papildomai patvirtina, kad net ir teismas neįžvelgė šių duomenų reikšmės ir neįtarė, jog Nacionalinės žemės tarnybos pateikti planai yra klaidingi;

4. Teismas nei nagrinėjant bylą, nei sprendžiant dėl proceso atnaujinimo neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjos (atsakovės) yra sąžiningos įgijėjos, dėl ko padarė aiškią teisės taikymo klaidą, kadangi neatsižvelgdamas į išimtines šios bylos aplinkybes, pritaikė pilną restituciją ir įpareigojo grąžinti sąžiningų asmenų nuosavybę – nekilnojamąjį turtą. Klaidas atkuriant nuosavybės teisę trečiajam asmeniui A. T., jei tokių išties buvo, padarė ne pareiškėjos (atsakovės), o žemėtvarkos tarnybos specialistai, todėl jos nežinojo ir negalėjo žinoti apie kitų asmenų teises į joms siūlomą žemės sklypą. Iki ieškinio pateikimo pareiškėjų vardu žemės sklypas viešame registre buvo registruotas net 9 metus, 2007 metais buvo pradėtas sklypo tvarkymas ir statinių statyba, darbus matė ir apie juos žinojo tiek kaimynai, tiek ir trečiasis asmuo A. T.. Reikalaujama grąžinti žemės sklypo dalis sudaro beveik 2/3 dalis pareiškėjoms priklausančio žemės sklypo, todėl atsižvelgiant į žemės sklypo formą, įvykdžius restituciją pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą, sklypas taptų labai siauras ir ištęstas, be to, tik ¼ dalis namo lieka ieškovėms, o ¾ dalys namo, sodas, įrengtas daržas, kūdra, iš maždaug 1 000 eglučių suformuota natūrali gyvatvorė lieka grąžinamame sklype, kuriame pareiškėjos įregistravo du ūkininko ūkius, investavo dideles asmenines ir skolintas lėšas, gautas įkeitus pareiškėjoms nuosavybės teise priklausantį kitą turtą. Dėl tokių aplinkybių teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo, privalėjo įvertinti, kad teisinio stabilumo principas reikalauja ginti ne tik trečiajį asmenį, tačiau ir pareiškėjas. Taip pat pažymi, kad nei prokuroras, nei teismai, nei Nacionalinė žemės tarnyba neįvykdė pareigos aiškintis, kur tiksliai eina iki nacionalizacijos V. M. (duomenys neskelbtini) kaime valdyto žemės sklypo riba, atsakovė Nacionalinė žemėtvarkos tarnyba, kurios specialistai galimai padarė klaidą, turėdama specialistus ir informaciją neatliko sugretinimo, o pateikė į civilinę bylą tikrovės neatitinkančius duomenis apie V. M. valdos ribą. Dėl šių priežasčių turi būti atsisakyta taikyti restituciją, o jeigu ji taikoma – iš sąžiningų įgijėjų negali būti paimta daugiau, negu būtina pažeistiems trečiojo asmens A. T. interesams apginti, kuomet naujai paaiškėję faktiniai duomenys įrodo, kad teismo sprendimu nustatytas išreikalaujamos žemės sklypo dalies dydis yra ženkliai per didelis;

5. Neteisėtas ir nepagrįstas teismo argumentas, kad pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą negali būti tenkinamas, kadangi jos siekia sau palankaus teismo sprendimo. Kiekvienas bylos baigtimi suinteresuotas byloje dalyvaujantis asmuo siekia jam palankaus teismo sprendimo ir tuo tikslu naudojasi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Pareiškimas dėl proceso atnaujinimo buvo pateiktas vos per dvi savaites po to, kai buvo gauta 2013 m. sausio 9 d. UAB „Pasoda“ atestuoto matininko atlikus duomenų sugretinimą parengta išvada. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjos (atsakovės) yra sąžiningos ir nepiktnaudžiaujame procesu, tačiau priešingai, stengėsi kiek įmanoma greičiau pateikti pareiškimą, kad būtų atkurtas teisingumas;

6. Terminas kreiptis dėl proceso atnaujinimo nėra praleistas, kadangi sugretinimas, kurio metu paaiškėjo aukščiau nurodytos aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą jau išnagrinėtoje civilinėje byloje, buvo atliktas 2013 m. sausio 9 d. Be to, nepraėjo trys mėnesiai nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutarties paskelbimo.