Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. K. ir G. Q. pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja 2021 m. vasario 20 d. pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių su prašymu pakeisti ne tik pareiškėjos pavardę į „Q.“, tačiau ir jos nepilnamečių vaikų. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius pateikė 2021 m. vasario 20 d. išvadą Nr. A136-381/21(2.4.1.51-AD21) „Dėl pavardės pakeitimo“, kuria atsisakė tenkinti prašymą, savo atsisakymą motyvuodama teisinio pagrindo nebuvimu. Pareiškėjai nesutinka su nurodytomis Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus išvadomis, kuriomis atsisakyta pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų - sūnaus M. K. ir sūnaus A. K. – suteikti originalią pavardę „Q.“. Pareiškėjų vertinimu, minėtos išvados pažeidžia pareiškėjų šeimos teises ir teisėtus interesus, nes Civilinės metrikacijos skyrius siūlo pareiškėjai ir vaikams sulietuvintą pavardės variantą „K.“, kas yra nepriimtina, nes pavardė „K.“ nesutampa su originaliąja pareiškėjo kaip sutuoktinio ir kaip tėvo pavarde, vaikams siūloma pavardė „K.“ neatitinka vaikų originaliuose gimimo liudijimuose nurodytos pavardės, be to, pareiškėjas ir abu nepilnamečiai vaikai turi Italijos pilietybę, todėl jiems itin svarbu itališkos šaknys ir šiuo atveju atsisakymas suteikti originalią pavardę pažeidžia šeimos narių teisę turėti vieną bendrą pavardę, esant skirtingoms pavardėms dokumentuose, pareiškėjai ir vaikams būtų sukurtos dvi tapatybės, kas sudaro didelių nepatogumų įvairiose administracinėse ir kitose procedūrose, kur yra būtina pateikti asmens dokumentus. Pareiškėjai mano, kad Vilniaus CMS sprendimas prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalį, Tarptautinių pilietinių ir politinių teisių pakto 17, 26, 27 straipsnius.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, jog pareiškėjų prašymas prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punktą, civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 15 straipsnyje nurodyta: „Lietuvos Respublikoje vartojamos įstatymų nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių lytys. Asmenvardžiai keičiami bei koreguojami įstatymų nustatyta tvarka“. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31d. nutarimo Nr. 1-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 1 punkte nurodyta: „Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.“ Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės Q, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raidėmis KU. Kalbos komisija Seimui pateiktose išvadose dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, NR, XIIP-1675, Nr. XIIP-1653(2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 pareiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų - su užsieniečiais santuokų sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. Prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje kilo ginčas dėl civilinės būklės aktų – santuokos sudarymo įrašo ir gimimo įrašų sudarymo su lietuvių kalboje nenaudojama raide „Q“. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 514 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.

Byloje nustatyta, jog pareiškėja (duomenys neskelbtini) Lietuvoje susituokė su pareiškėju, kuris yra Italijos pilietis. Gavusi santuokos sudarymo įrašą, pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių su prašymu pakeisti jos pavardę į „Q.“, nes nori turėti vienodą su vyru pavardę. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius pateikė 2017 m. kovo 31 d. išvadą Nr. A133-1848/17(3.3.211-TD1) „Dėl pavardės pakeitimo“, kuria atsisakė tenkinti prašymą, savo atsisakymą motyvuojant teisinių galimybių nebuvimu. Pareiškėjų šeimoje auga nepilnamečiai vaikai: sūnus M. K., gimęs (duomenys neskelbtini) bei sūnus A. K., gimęs (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2021 m. vasario 20 d. pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių su prašymu pakeisti ne tik pareiškėjos pavardę į „Q.“, tačiau ir jos nepilnamečių vaikų. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius pateikė 2021 m. vasario 20 d. išvadą Nr. A136-381/21(2.4.1.51-AD21) „Dėl pavardės pakeitimo“, kuria atsisakė tenkinti prašymą, savo atsisakymą motyvuojant teisinio pagrindo nebuvimu. Nesutikdami su tokiais sprendimais pareiškėjai kreipėsi į teismą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi teisę vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitokių dokumentų formų patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 23 punktas numato, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Kadangi ginčas byloje kilo dėl civilinės būklės akto įrašo sudarymo, pagal Taisyklių 23 punktą toks įrašas turi būti sudarytas lietuvių kalba, t. y. iš lietuvių kalbos rašmenų.

1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne. Taigi, teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, toks teisinis reglamentavimas galiojo ginčijamo sprendimo priėmimo metu.

Kaip nustatyta, šiuo metu galiojantys nacionalinės teisės aktai nenumato galimybės Lietuvos Respublikos piliečių civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, kita vertus, nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, reikšmingesnė yra tarptautinių teismų praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas. Pažymėtina, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09). Savo jurisprudencijoje Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (2016 m. birželio 2 d. sprendimas Nabiel Peter Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14). Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas išnagrinėjęs pareiškėjo Leonids Raihmans prašymą pakeisti vardą ir pavardę į originalią jo formą „Leonid Raihman“ 2010 m. spalio 28 d. sprendime pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimą byloje Raihman prieš Latviją (pranešimo Nr. 1621/2007), nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį. Sprendime Johansson prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 10163/02) Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad vaiko vardo pasirinkimas – tai individualus tėvų pasirinkimas. Teismas pripažino, kad teisiniai ribojimai gali būti pateisinami visuomenės gerove, tačiau vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00).

Iš aukščiau aptartos tarptautinių teismų jurisprudencijos neabejotinai matyti, jog naudojimasis savo vardu ir pavarde yra pripažįstama sudėtinė teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalis ir valstybės kišimasis į šią sritį, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašymą, gali būti pateisinamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjai siekia, kad po jų santuokos sudarymo, sutuoktinės ir jų nepilnamečių vaikų pavardės būtų parašytos originalia forma su raide „Q“, tokia pavarde yra identifikuojamas pareiškėjas. Toks pareiškėjų prašymas yra grindžiamas tikslu išvengti įvairių nepatogumų identifikuojant sutuoktinę ir vaikus, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.167 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 111 patvirtintų taisyklių 15 punktu, kuriame numatyta, kad nepilnamečio vaiko pavardė gali būti keičiama į vieno iš tėvų pavardę, ir noru, kad visi šeimos nariai turėtų tokią pačią pavardę. Originali pareiškėjo pavardė yra sudaryta su lietuvių kalboje nesančia „Q“ raide, todėl tokios pavardės įrašymas negalimas pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, tačiau, dėl tarptautinių institucijų jurisprudencijos ir šiuolaikinio gyvenimo poreikių, pareiškėjų prašymas nėra išskirtinis ar neįprastas šiuolaikinio Lietuvos socialinio gyvenimo kontekste: kaip matyti iš viešai skelbiamų duomenų, Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra pateikusi Lietuvos Respublikos Seimui išvadas dėl įstatymų projektų (Nr. XIIP-1653; XIIP-1675; XIIP-1653(2)), kuriose, be kita ko, nurodoma, jog Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau galimos tam tikros išimtys, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius: a) užsieniečiams, įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę, – jų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniškais rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami); b) su užsieniečiu santuoką sudariusiems ir jų pavardes paimantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat tokių sutuoktinių vaikams – jų pavardės gali būti rašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą; Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatymų leidėjas, spręsdamas kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, negali neatsižvelgti į gautas oficialias išvadas, įskaitant Valstybinės lietuvių kalbos komisijos oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA-3294-624/2017).

Pažymėtina, jog visuotinai žinoma, kad šiuo metu galiojančiuose Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose yra užregistruota Lietuvos piliečių, turinčių varde ar pavardėje raidę „Q“, o tai iš esmės patvirtina, jog tokio lotyniško rašmens naudojimas yra įprastas. Duomenų, kad tokio rašmens naudojimas neigiamai įtakotų valstybinės kalbos statusą arba sukeltų didelių nepatogumų valstybinių institucijų veikloje, nenustatyta. Kaip minėta, Taisyklių 23 punktas numato galimybę lotyniškų rašmenų naudojimą užsienio piliečių ar asmenų be pilietybės civilinės būklės aktuose. Teismas nenustatė jokio teisėto pagrindo, kodėl tokia teise negalėtų pasinaudoti už užsieniečio ištekėjusi Lietuvos pilietė ir jos bei užsienio piliečio vaikai. Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas minėtoje Johansson prieš Suomiją byloje pažymėjo, kad jeigu gyventojų registre jau įregistruoti vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą.

Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, kad nenukrypimas nuo šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo bei atsisakymas tenkinti pareiškėjų prašymą, neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas pareiškėjų siekiamam tikslui ir galimoms kilti pasekmėms, kurias pareiškėjai galėtų patirti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų prašymas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis 259, 270, 516 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjų pareiškimą tenkinti.

panaikinti 2017 m. kovo 31 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus Išvadą Nr. A133-1848/17(3.3.211-TD1) „Dėl pavardės pakeitimo“; panaikinti 2021 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus Išvadą Nr. A136-381/21(2.4.1.51-AD21) ,,Dėl užsienio valstybėje įregistruoto gimimo įtraukimo į apskaitą‘‘.

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę į „Q.“ ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą. Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių įrašyti pavardę „Q.“ pareiškėjų nepilnamečių vaikų M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įrašuose ir išduoti naujus vaikų gimimo įrašus.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.