Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovei M. D. dėl žirgo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo P. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Pagal pateiktus duomenis nustatyta, kad J. S. 2020-05-08 dviem pavedimais po 3 000 Eur pervedė M. D. bendrą 6 000 Eur sumą už žirgą.

2020-06-25 Latvijos žemės ūkio universiteto žirgų klinikoje žirgui diagnozuota laringalinė hemilegija 3 lygis (iš 4) – dalinis kairės pusės gerklų paralyžius, dešinės priekinės kojos ir dešinės galinės kojos šlubavimas. Anamnezėje pažymėta, kad prieš perkant žigą, Belgijoje, 2020-05-04 buvo atlikti klinikiniai bei rentgenografiniai tyrimai. Patologijų nerasta bei nustatyta, kad žirgas sveikas. Praėjus dviem savaitėms po pargabenimo žirgas pradėjo šlubuoti, o atliekant pratimus girdėjosi tam tikri su kvėpavimu susiję garsai.

Veterinarijos gydytoja G. V. nurodė, kad dalinis gerklų paralyžius, vadinamas „švilpuku“, dažniausiai paveldimas genetiškai. Pirmieji simptomai dažniausiai pasireiškia gana anksti (3-4 metų), kai žirgas pradedamas joti. Esant nedideliam paralyžiaus laipsniui, garsas gali būti labai silpnas, tačiau laikui einant ir paralyžiaus laipsniui didėjant, garsas aiškėja ir garsėja.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos išduotame žirgo I. D., mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini), ligos išraše diagnozuota, kad fizinio krūvio metu yra girdimas „švilpukas“, viršutinių kvėpavimo takų hiperemija, ryškus kraujagyslių tinklas, stebimas 3,5 laipsnio gerklų paralyžius, judėjimas asimetriškas. Nurodyta, kad pagrindinė priežastis yra pasikartojanti gerklų nervo distalinė aksonopatija (nervas praranda savo mielinines skaidulas), dėl to atsiranda raumens atrofija. Priežastis pirminė (idiopatinė) dėl nervo patologijos, didelė įgimtos patologijos tikimybė. Klinikiniai simptomai apima patologinius garsus įkvėpimo metu (švilpimą ar riaumojimą) ir fizinio krūvio netoleravimą, retkarčiais kosulį.

2020-06-29 J. S. atstovas parengė ir elektroniniu paštu išsiuntė M. D. pretenziją dėl kainos grąžinimo ir nuostolių atlyginimo.

2020-07-03 M. D. atsakė J. S. atstovui ir nurodė, kad ne ji buvo žirgo savininkė bei atsiuntė susitarimą.

Ieškovas sumokėjo 109,49 Eur už vertimo paslaugas, 370,40 Eur už transporto paslaugas M. S., 300 Eur VšĮ jojimo mokyklai „Equus“ už žirgo priežiūrą, 150 Eur už pretenzijos parengimą, 650 Eur už transporto paslaugas, 72,30 Eur už žirgo gydymą.

G. S. sumokėjo 108,37 Eur Latvijos žemės ūkio universiteto veterinarinei klinikai, 35 Eur E. K. už veterinarinę patikrą.

G. S. yra jojikė, dalyvaujanti tarptautinėse varžybose, yra įgijusi Lietuvos žirginio sporto federacijos konkūrų raitelio licenciją.

M. D. ir G. S. susirašinėjo per programą „Messenger“ dėl žirgo pirkimo, jo sveikatos problemų, situacijos sprendimo būdų.

2020-04-28 P. V. nusipirko žirgą I. D..

2020-05-04 Belgijoje atlikta žirgo klinikinė apžiūra, po kurios pateikta išvada, kad žirgo medicininės rizikos grupė yra normali.

2020-05-06 tarp M. D. ir P. V. sudaryta sutartis, kuria P. V. leido M. D. parduoti jam priklausantį žirgą (duomenys neskelbtini). P. V. patvirtino, kad žirgo rentgeno tyrimai yra geri, atliktas veterinarinis patikrinimas, žirgas sveikas ir tinkamas pardavimui.

M. D. 2020-05-10 pervedė P. V. 3 000 Eur ir 2020-05-13 – 2 565 Eur.

2020-05-12 tarp M. D. ir P. V. sudaryta balno pardavimo sutartis, pagal kurią susitarta, kad balno kainą (435 Eur) M. D. atsiims iš 6 000 Eur, kuriuos gavo už P. V. parduotą žirgą (duomenys neskelbtini).

2020-06-14, 2020-06-16 asmuo, vardu P., siuntė žinutes asmeniui, vardu G. C., sakydamas, jog nori padėti išspręsti problemas dėl žirgo.

Atsakovė pateikė Naujosios Zelandijos veterinarijos žurnalo straipsnį „Arklių gerklų hemiflegijos patogenezė – apžvalga“ ir jo vertimą į lietuvių kalbą.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto absolventės G. J. magistro baigiamajame darbe pateiktos išvados, jog atsižvelgiant į genealoginius duomenis nustatyta, kad 30 procentų tirtų arklių su RLN turi genetinį polinkį, o 40 procentų arklių įtariamas genetinis paveldimumas pagal tėvo eržilo liniją. Dažniausiai RLN (grįžtamoji gerklų neuropatija) diagnozuota 4 metų amžiaus arkliams 21 procentas, 33 procentams arklių diagnozuotas II laipsnio ir 2 laipsnio gerklų paralyžius.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto absolventės D. L.-G. magistro baigiamajame darbe pateiktos išvados, jog UAB „Nemuno žirgyne“ arklių auginimo, eksploatavimo ir zoohigieninės sąlygos neužtikrina jų geros sveikatos, nes arkliai dažnai šlubuoja dėl kojų sumušimo, sausgyslių patempimo, pododermatito, varlės puvinio.

Dėl tinkamų šalių

Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad buvo sudaryta žodinės formos žirgo I. D., mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis. Byloje kvestionuojama, kas buvo tikrosios sutarties, o kartu ir proceso šalys.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).

Pirkėjo pareigos detalizuotos CK 6.344-6.349 straipsniuose, t. y. pareiga sumokėti kainą, priimti daiktus, pranešti pardavėjui apie netinkamą sutarties vykdymą.

Rašytiniai bylos duomenys rodo, kad J. S. 2020-05-08 dviem pavedimais po 3 000 Eur pervedė M. D. bendrą 6 000 Eur už žirgą. Nors žirgą išsirinko, pirkimo detales derino ir žirgu turėjo naudotis G. S., pirkėjo pareigas – sumokėti kainą, priimti daiktą įvykdė J. S., nupirkęs savo dukrai žirgą. Atsakovė priimdama iš J. S. pinigus tuo metu nekėlė abejonių ir klausimų, kad žirgo pirkimo kainą sumokėjo kitas asmuo ir laikė, kad sutartis yra įvykdyta bei išsiuntė žirgą į Lietuvą. Nustačius, kad J. S. įvykdė Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytas pirkėjo pareigas, jis laikytinas žirgo pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, t. y. pirkėju ir tinkamu ieškovu šioje byloje, t. y. asmeniu, turinčiu materialinę reikalavimo teisę reikšti ieškinį dėl sutarties nutraukimo.

Atsakovė teigia, kad ji neturi pareigos atsakyti pagal ieškinį, nes žirgas priklausė ne jai, o trečiajam asmeniui P. V. ir ji veikė kaip tarpininkė. Pačios atsakovės paaiškinimai, liudytojų G. S., S. C. parodymai, žinučių tarp G. S. ir M. D. turinys sudaro pagrindą šiuos atsakovės teiginius vertinti, remiantis neatskleisto atstovavimo normomis.

Pagal CK 2.133 straipsnio 3 dalį, jeigu atstovas, sudarydamas sandorį, nepraneša, kad jis veikia atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų, tai iš sandorio teisės ir pareigos atsiranda atstovaujamajam tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis iš sandorio sudarymo aplinkybių turėjo suprasti, kad sandorį sudaro su atstovu, arba kai tai šaliai asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris, neturėjo jokios reikšmės.

P. V. nurodė, kad žirgas priklausė jam, tačiau bylos faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad G. S., o tuo pačiu ir ieškovas J. S. negalėjo suprasti, jog žirgas priklauso ir jį parduoda ne atsakovė M. D., o trečiasis asmuo P. V.. Visų pirma, žirgą G. S. pasiūlė pati atsakovė M. D.. Antra, derybos visą laiką vyko ir pirkimo kaina buvo pervesta į atsakovės banko sąskaitą. Trečia, atsakovės ir G. S. žinutėse nėra net užsiminta ir iš turinio negalima suprasti, kad žirgas priklauso trečiajam asmeniui. Ketvirta, liudytoja veterinarijos gydytoja S. C., atlikusi žirgo sveikatos patikrą, nurodė, kad patikros metu dalyvavo M. D. ir jai nurodė, kad ji parduoda žirgą, iš ko ir gydytoja suprato, kad žirgas priklauso būtent M. D.. Atsakovė pripažino tiesiogiai neatskleidusi G. S., kad žirgas priklauso P. V.. Atsakovės teiginys, kad manė, jog G. S. tą turėjo suprasti iš video, kur žirgu jojo P. V., vertintinas kritiškai. Vidutiniškai protingas ir apdairus asmuo normaliomis sąlygomis neturi pagrindo manyti, kad jeigu žirgu joja ne pardavėjas, tai žirgas priklauso ne pardavėjui. Tai gali būti žirgyno darbuotojas, treneris ir pan. Nėra duomenų, kad atsakovė nurodė G. S. kas yra asmuo, nufilmuotas jojantis žirgu video. Todėl laikytina, kad G. S. tik iš video neturėjo galimybės ir pagrindo manyti, kad žirgas priklauso ne atsakovei. Tai, kad vėliau dalį sumos M. D. pervedė P. V. visiškai nepatvirtina, kad G. S. ir ieškovas galėjo suprasti, jog M. D. veikė kito asmens, o būtent P. V. vardu. Trečiasis asmuo P. V. painiojosi aiškindamas, kodėl pinigai buvo pervesti ne jam, o M. D., kas suponuoja apie galimą mokesčių Belgijoje vengimą ir nesudaro jokios svarios priežasties pinigų pervedimo į kitą sąskaitą būtinumui. P. V. niekada nebendravo su G. S., apie šį žmogų ieškovas ir jo dukra nurodė sužinoję tik proceso metu.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad J. S. įvykdė pirkėjo pareigas, todėl turi reikalavimo teisę. M. D. neatskleidė G. S., o kartu ir ieškovui, kad ji veikia kaip P. V. atstovė ir žirgas jai nepriklauso, o iš faktinių aplinkybių ieškovas ir jo dukra to neturėjo galimybės suprasti, todėl atsakovė turi pareigą atsakyti ieškovui pagal šį ieškinį. Atsakovės ir trečiojo asmens tarpusavio santykiai spręstini regreso tvarka.

Dėl žirgo trūkumų

CK 6.333 straipsnyje reglamentuojama atsakomybė už parduoto daikto trūkumus. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis). Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeistų teisių gynimo būdų, tarp jų – reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (4 punktas).

Įvertinus bylos duomenų visumą, vertintina, kad jie sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog žirgo sveikatos sutrikimai (defektai) atsirado iki žirgo perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki žirgo perdavimo; atsakovė neįrodė, kad žirgo sveikatos sutrikimai galėjo atsirasti ir išsivystyti jau po jo pardavimo ieškovui dėl ieškovo ar jo dukters, vežėjų kaltės ar kitų aplinkos poveikių; pirkimo metu iš ieškovo dukrai pateiktų duomenų, ji negalėjo suprasti, kad žirgas turi defektų, jie nebuvo akivaizdūs, to nesuprato, nenustatė net veterinarijos gydytoja S. C., o ieškovo dukra nei ieškovas neturi specialių žinių apie žirgų sveikatą.

Pažymėtina, kad Lietuvoje ekspertizės, siekiant išsamiai nustatyti žirgo sveikatos sutrikimų priežastis nėra atliekamos. Lietuvoje nėra galimybių atlikti ir visus galimus tyrimus, operacijas.

Ieškovo dukra „švilpuką“ pastebėjo praėjus dviem dienoms po žirgo atgabenimo net jam neatliekant šokinėjimo per kliūtis ir neturint fizinio krūvio, t. y. iš esmės iškart po pirkimo. Liudytojos veterinarijos gydytojos G. V. ir E. P. atmetė žirgo traumos galimybę, nes neįmanoma, kad taip greitai pasireikštų simptomai ir išsivystytų 3,5 laipsnio patologija. Abi liudytojos nurodė, kad labiausiai tikėtina, jog tai yra įgimtas defektas, nes tai yra kelių metų laikotarpiu laipsniškai besiformuojanti ir sunkėjanti patologija. Net ir viename iš pačios atsakovės pateiktų magistro darbų padarytos išvados, kad dauguma atvejų, žirgų gerklų patologijos yra genetinio paveldimumo pasekmė. Ginčo atveju, žirgui nustatytas 3,5 laipsnio gerklų paralyžius. Liudytojos nurodė, kad tokio laipsnio „švilpukas“ jau turėjo būti girdimas žirgui bėgant, nebent būtų pašalinis triukšmas. Liudytoja S. C., atlikusi žirgo sveikatos patikrą prieš pardavimą, nurodė, kad patikra atlikta lauke, nes patalpoje nėra sąlygų, laukė kol nurims pašalinis triukšmas, tačiau „švilpuko“ negirdėjo. Iš pateikto video taip pat girdimas aplinkos triukšmas, todėl pamačiusi šį video ieškovo dukra neturėjo galimybių išgirsti „švilpuko“. Jeigu S. C. atliko patikrą net ir video girdimame fone, tikėtina, kad ji galėjo negirdėti „švilpuko“.

Nėra pagrindo vertinti, kad ieškovas ir jo dukra buvo nepakankamai rūpestingi ar aplaidūs, nes net ir atsakovė bei trečiasis asmuo nurodė, kad tokia pirkimo praktika žirgų versle, kai žirgas perkamas jo gyvai nemačius, yra normali. Tačiau tokiu atveju pardavėjui turi būti taikomi didesni profesionalumo, sąžiningumo standartai. Pats P. V. nurodė netikrinęs žirgo sveikatos prieš pats jį įsigydamas, o žirgo pardavimo ieškovui atveju, sveikatos patikrą užsakė atsakovė.

Atsakovė pripažino žinojusi, kad ieškovo dukra G. S. yra jojikė kaip ir pati atsakovė. Jos susitikdavo varžybose. Taigi, atsakovė suprato ir negalėjo nesuprasti, kad žirgas perkamas tam, jog dalyvautų jojimo varžybose, nes G. S. atskleidė, kad ieško žirgo sau. Ieškovas, pirkdamas dukrai žirgą, tam, kad ji dalyvautų varžybose, galėjo protingai tikėtis, kad žirgas turės savybes, reikalingas dalyvauti varžybose, o būtent, kad jis bus sveikas. Net jeigu ieškovo dukra šiuo metu dalyvauja mėgėjų, o ne profesionalų, lygio varžybose, net jeigu pirkėjas nekelia aukštų sportinių tikslų, žirgo sveikata, ištvermė ir galimybė veikti esant intensyviam fiziniam krūviui, laikytina esmine sąlyga tam, kad žirgas galėtų efektyviai dalyvauti net ir mėgėjų lygio varžybose. Nors visos trys liudytojos veterinarijos gydytojos nurodė, kad žirgas, turintis tokią gerklų patologiją, iš esmės gali dalyvauti mėgėjų lygio varžybose, tačiau jis negalės pilnavertiškai varžytis, nes tiesiog neištvers fizinio krūvio ir ims dusti. Tokia padėtis ne tik nėra naudinga raiteliui, tačiau iš esmės pažeidžia ir gyvūno teises, jam sukeliamos fizinės kančios. Kaip nurodė liudytoja E. P., užsienyje atliekamos gerklų operacijos, tačiau jos yra brangios, o net ir sėkmingos operacijos atveju, žirgas išlieka jautrus, jam būtina speciali priežiūra, kuri kainuoja, ypač norint su tokiu žirgu dalyvauti varžybose.

Byloje nėra objektyvių medicininių duomenų, patvirtinančių, kad ginčo žirgas yra šlubas, kokios šlubavimo priežastys, ar jos yra laikinos, ar ilgalaikės, ar įgimtos, todėl ši aplinkybė laikytina neįrodyta.

Taigi, žirgo sveikata pripažintina esmine pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga. Bylos duomenys patvirtina, kad 3,5 laipsnio gerklų paralyžius egzistavo žirgo pardavimo ieškovui metu. Dėl šio sveikatos trūkumo žirgas negali būti pilnavertiškai naudojamas pagal paskirtį, t. y. jojimo varžybose. Ieškovas pagal visuotinai pripažįstamą žirgų pirkimo praktiką neturėjo galimybės numatyti ir pastebėti žirgo trūkumus pirkimo metu. Žirgo sveikatos defektai laikytini esminiu sutarties pažeidimu. Tad atsakovei tenka pareiga atsakyti už žirgo defektus. Esant CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindui, sutartis nutraukiama ir taikytina restitucija, įpareigojant ieškovą grąžinti atsakovei žirgą I. D., o atsakovę įpareigojant pasiimti iš ieškovo žirgą, ir grąžinti ieškovui 6 000 Eur kainą.

Dėl nuostolių priteisimo

Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas nurodė patyręs nuostolius, kuriuos sudaro: išlaidos už žirgo transportavimą, veterinarines patikras, priežiūrą. Mokėjimo dokumentai patvirtina šių išlaidų realumą. Nustačius buvus esminį sutarties pažeidimą, laikytina, kad yra visos atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryšys). Išvardintos išlaidos pripažintinos tiesioginiais nuostoliais, patirtais dėl esminio sutarties pažeidimo, t. y. negalėjimo naudotis žirgu pagal jo paskirtį, jo priežiūros. Tai, kad dalį išlaidų (143,37 Eur) padengė ieškovo dukra nesudaro pagrindo nelaikyti šių išlaidų ieškovo nuostoliais. Kaip nurodė ieškovas, dukra savarankiškų pajamų neturi, todėl vien tik dėl to, kad ji faktiškai sumokėjo pinigus, negalima laikyti, kad nuostoliai nebuvo patirti. Taigi, iš atsakovės ieškovui priteisiama 1 686,07 Eur nuostolių suma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

Pagal ieškovo pateiktus dokumentus matyti, kad jo turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 167 Eur žyminis mokestis, 1 526,49 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Išlaidas detalizuojantys dokumentai rodo, kad atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, proceso trukmę, advokatės darbo ir laiko sąnaudas, prašoma priteisti suma yra proporcinga. Mokėjimo dokumentai patvirtina bylinėjimosi išlaidų realumą.

Tenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovui priteisiamos išvardintos bylinėjimosi išlaidos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 7,16 Eur (CPK 92 straipsnis). Tenkinus ieškinį, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovės valstybei.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Nutraukti 2020-05-08 žirgo I. D., mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp M. D. ir J. S., taikyti restituciją – įpareigoti ieškovą J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti atsakovei M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žirgą I. D., mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovę M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpareigoti pasiimti žirgą, ir grąžinti ieškovui J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 000 (šešių tūkstančių eurų) Eur kainą.

Priteisti iš atsakovės M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 686,07 (vieno tūkstančio šešių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 07 ct) Eur nuostolius, 167 (vieno šimto šešiasdešimt septynių eurų) Eur žyminį mokestį, 1 526,49 (vieno tūkstančio penkių šimtų dvidešimt šešių eurų 49 ct) Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 7,16 (septynių eurų 16 ct) Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Atlikti teismo sprendimo vertimą į anglų kalbą ir išsiųsti jį trečiajam asmeniui P. V..

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.