Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-05-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-461-168/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-13
Bylos Nr.
1S-461-168/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nijolė Sušinskienė
Nukentėjusysis
V. G.
Teisėjas Artūras Dilys Nr. 1S-461-168/2011
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.14., 2.8.12., 2.12.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gegužės 13 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Sušinskienė, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusiojo V. G. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-04-08 nutarties, kuria tenkintas Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir D. Š. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2005-10-14 nutartimi D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas LR BK 129 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 p. buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-04-11 nutartimi, D. Š. stebėjimo režimas iš griežto stebėjimo sąlygų buvo pakeistas į sustiprinto stebėjimo sąlygas, o to paties teismo 2008-04-08 nutartimi, D. Š. sustiprinto stebėjimo sąlygos buvo pakeistos į bendro stebėjimo sąlygas. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008-10-08, 2009-04-07, 2009-10-05, 2010-04-01, 2010-10-04 nutartimis D. Š. bendro stebėjimo sąlygos pratęstos.

Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-04-08 nutartimi D. Š. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Šalies argumentai

Skundu nukentėjusysis V. G. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-04-08 nutartį. Nurodo, kad su teismo nutartimi nesutinka, nes teismas, nagrinėdamas Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo D. Š., neatsižvelgė į komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvadoje nurodytas aplinkybes: į mažą, bet vis tiek egzistuojančią smurto riziką, į D. Š. nenuoseklų mąstymą, priblėsusias emocijas, uždarą charakterio būdą, į jo formalią kritiką susirgimo atžvilgiu, į tai, kad esant ligos paūmėjimui ar nutraukus gydymą, smurto rizika gali didėti. Taip pat teismas neatsižvelgė į D. Š. padarytų uždraustų pavojingų veikų pobūdį, už kurias įstatymas numato griežčiausias bausmes – laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Todėl mano, kad 7 metų priverstinio stebėjimo laikotarpis nėra pakankamas, kad D. Š. būtų galima išleisti iš psichiatrijos ligoninės. Atkreipia dėmesį į tai, kad nutartimi pakeičiama anksčiau taikytos priverčiamosios priemonės rūšis, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė. Nežymūs asmens psichinės būklės pakitimai, nepašalinantys jo pavojingumo visuomenei, nėra pagrindas keisti priverčiamosios medicinos priemonės. Nesutinka su teismo išvada, kad D. Š. nors ir formaliai, tačiau yra kritiškas tiek padarytos veikos, tiek savo ligos atžvilgiu. Iš komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvados akivaizdžiai matyti visiškai priešinga išvada dėl D. Š. psichinės būklės bei padarytos veikos - D. Š. yra nenuoseklaus mąstymo, priblėsusių emocijų, uždaras, bendra kritika ir kritika į susirgimą formali. Mano, jog nėra išnykusios sąlygos, dėl kurių D. Š. turi būti tęsiamas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-04-08 nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta nepakankamai įvertinus komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvadoje nurodytas aplinkybes, gydymo įstaigos atstovo teisme duotus paaiškinimus bei kitus duomenis, todėl naikintina. Skundžiama nutartimi D. Š. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Teismas, įvertinęs D. Š. teisme duotus paaiškinimus, komisijos išvadoje pateiktus duomenis, gydymo įstaigos atstovo paaiškinimus konstatavo, kad D. Š. socialinis pavojingumas sumažėjo, todėl jo priverstinį stebėjimą bei gydymą galima užtikrinti ambulatorinėmis sąlygomis. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog pateiktoje medžiagoje nėra pakankamai pagrįstų faktinių duomenų, rodančių, kad D. Š. psichikos būklė tiek pagerėjo bei jo pavojingumas tiek sumažėjo, kad jis gali būti gydomas ambulatorinėmis sąlygomis.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir BPK 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Pažymėtina, kad šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

D. Š. padarė dvi baudžiamojo įstatymo uždraustas ypatingai pavojingas veikas, kurios priskirtinos labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir kurių viena sukėlė neatitaisomas pasekmes, nes buvo atimta žmogaus gyvybė. Kita uždrausta pavojinga veika D. Š. pasikėsino į kito žmogaus gyvybę, tačiau pastarojo atžvilgiu veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusysis aktyviai pasipriešino ir veikos įvykdymo metu įvykio vietoje pasirodė liudytojas. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad šių veikų padarymas yra susijęs su lėtinės, nepertraukiamo pobūdžio ligos – paranoidinės šizofrenijos iššauktu negalėjimu suvokti savo veiksmų ir jų valdyti. 2011-03-10 komisijos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvadoje Nr. 13 nurodyta, kad D. Š. psichinė būklė pagerėjusi ir šiuo metu stabili. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. Š. dar prieš pavojingų veikų padarymą taip pat elgėsi gerai, bet nepaisant to, padarė dvi ypač pavojingas visuomenei veikas, todėl vien psichinės būklės pagerėjimas nėra jo socialinio pavojingumo sumažėjimo ar išnykimo rodiklis. Nors medicininės apžiūros išvadoje nurodyta, jog pagal HCR-20 tyrimą šiuo metu D. Š. smurto rizika prieš aplinkinius maža, tačiau išvadoje nėra konstatuota, kad D. Š. socialinis pavojingumas yra sumažėjęs. Pagal D. Š. smurto rizikos įvertinimą (metodika HCR – 20) matyti, kad nors paciento socialiniai ryšiai yra geri, tačiau psichikos sutrikimo nulemtos mažesnės adaptacinės galimybės, susidūrus su stresogeniniais faktoriais, gali sukelti vidutinio lygio stresą. Smurto rizika gali didėti esant psichinės ligos paūmėjimui ar nutraukus gydymą. Taigi teismui pateiktieji duomenys leidžia daryti išvadą tik apie tam tikrą D. Š. būklės pagerėjimą šiuo metu, kas nereiškia pasveikimo. Be to, D. Š. smurto rizikos įvertinime nurodyta, kad atsižvelgiant į dabartinį klinikinį statusą galima teigti, kad tiriamojo (D. Š.) savivoka savo ligos bei įvykdyto nusikaltimo atžvilgiu yra dalinė. Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvadoje nurodyta, kad D. Š. yra nenuoseklaus mąstymo, priblėsusių emocijų, uždaras, kritika susirgimo atžvilgiu formali. Taigi iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad D. Š. nėra pakankamai kritiškas nei savo ligos, nei padarytų pavojingų veikų atžvilgiu. Bylos duomenimis, D. Š. priverstinio stebėjimo laikotarpis, įskaitant ir tai, kad jis buvo suimtas iš karto po baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo, yra septyneri metai. Teismas nutartyje konstatavo, jog per pastaruosius stebėjimo laikotarpius D. Š. agresyvumo momentų nebuvo stebėta, todėl laikytina, kad jo socialinis pavojingumas sumažėjęs. Su tokia teismo išvada skundą nagrinėjantis teismas sutikti negali. VšĮ Rokiškio psichiatrinės ligoninės atstovė teisme paaiškino, kad D. Š. jų skyriuje yra gydomas trejus metus, šiuo metu jam taikomas gydymas prailginto veikimo leidžiamais vaistais, kas tris savaites. Gydymo įstaigos atstovės teigimu, prieš metus laiko D. Š. buvo kilęs įtarimas dėl maisto padavėjos elgesio, bet pakoregavus gydymą tai praėjo. Kaip matyti, D. Š. priverstinio stebėjimo laikotarpiu buvo stebėtas ligos paūmėjimas, dėl kurio jam buvo koreguotas gydymas, po kurio praėjo pakankamai nedidelis – vienerių metų laikotarpis. Tuo tarpu teismas, spręsdamas D. Š. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo švelnesne klausimą į tokias gydymo įstaigos atstovės nurodytas aplinkybes visai neatsižvelgė. Taigi nesant byloje pakankamai duomenų, jog D. Š. būklė būtų esmingai pasikeitusi, nėra pagrindo teigti ir apie socialinio pavojingumo išnykimą. Šios aplinkybės, taip pat D. Š. padarytos veikos ir jų padariniai patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti D. Š. dar reikalingas pastovus stebėjimas bei gydymas, o kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo (b.l. 25) jo abu tėvai šiuo metu yra dirbantys, nedirbanti sesuo gyvena atskirai nuo tėvų. VšĮ Rokiškio psichiatrinės ligoninės atstovė teisme paaiškino, kad D. Š. nerekomenduotinas darbas turguje, kur dirba jo mama bei kur ir jis pats norėtų dirbti. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą bei į tai, kad vis tik egzistuoja psichikos sutrikimo recidyvo tikimybė, ambulatorinis stebėjimas šiuo atveju nėra pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. Todėl D. Š. būtina toliau taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.

Tokiu būdu Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-04-08 nutartis naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 2 p., 2 d.,

nutaria:

Panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-04-08 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą:

Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo D. Š. atmesti ir D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pratęsti.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Nijolė Sušinskienė